Važiavimo kompensavimo taisyklės

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės šakos 2014 m. spalio 20d. kolektyvinės sutarties nuostatomis, profesinei sąjungai pateikas pastaboms Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 18d. įsakymo Nr.1B-105 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. IK-189 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės postų pareigūnų, pagal tarnybos pobūdį važinėjančių tarnybiniais tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu, taip pat vykstančių į tarnybos vietą ir iš jos, važiavimo išlaidų, išskyrus taksi, kompensavimo taisyklių patvirtinimo“ įgyvendinimo“ pakeitimo projektas.

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO 2007 M. GEGUŽĖS 22 D. ĮSAKYMO NR. 1K-189 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS POSTŲ PAREIGŪNŲ, PAGAL TARNYBOS POBŪDĮ VAŽINĖJANČIŲ TARNYBINIAIS TIKSLAIS KELEIVINIU AR ASMENINIU TRANSPORTU, TAIP PAT VYKSTANČIŲ Į TARNYBOS VIETĄ IR IŠ JOS, VAŽIAVIMO IŠLAIDŲ, IŠSKYRUS TAKSI, KOMPENSAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ ĮGYVENDINIMO

Skaityti daugiau: Važiavimo kompensavimo taisyklės

Pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis

Šiandien pasirašyta pirmoji Lietuvos istorijoje šakinė kolektyvinė sutartis tarp Muitinės departamento ir profesinių sąjungų atstovų. Iš statutinių įstaigų tokias sutartis šiai dienai jau yra pasirašę Policijos departamentas bei Kalėjimų departamentas.

Visos šakų kolektyvinės sutartys pasirašytos vykdant projektą „Pareigūnų gebėjimų ugdymas socialinio dialogo srityje“. Šis projektas yra iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. „Tai istorinis įvykis – tokių sutarčių Lietuvoje nėra daug. Džiaugiuosi, kad ilgos derybos davė rezultatų. Rezultatų tikimės ir ateityje, nes susitelkus galima nuveikti daugiau ir dėl pareigūnų darbo sąlygų pagerinimo, ir įveikiant korupciją institucijos viduje“, - sakė sutartį pasirašiusi laikinai einanti Muitinės departamento generalinio direktoriaus pareigas Ramutė Liupkevičienė.

Kaip sakė Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo koordinacinės tarybos pirmininkas Jūrius Bruklys, vos pradėjus derybas, buvo jaučiamas tam tikras nepasitikėjimas, tačiau ilgainiui abi šalys surado bendrą kalbą. „Apie trejetą mėnesių svarstėme svarbius klausimus, o pabaigai, žinoma, teko atidėti finansinius. Dėl jų susitarti visuomet nėra lengva“, - kalbėjo šakos kolektyvinę sutartį pasirašęs J. Bruklys.

Skaityti daugiau: Pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis

Siūlys didinti atlyginimus

Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas (BFK) ža­da ieš­ko­ti ga­li­my­bių, kad nuo ki­tų me­tų bū­tų pa­di­din­tos al­gos mui­ti­nin­kams. Par­ei­gū­nai pa­žy­mi, kad tai bū­tų tiks­lin­gas žings­nis ko­vo­jant su ko­rup­ci­ja - esą in­ves­ta­vu­si li­tą, vals­ty­bė at­siim­tų šim­tą. Kad me­tas kiek kils­te­lė­ti mui­ti­nin­kams at­ly­gi­ni­mus, pra­bi­lo Sei­mo BFK pir­mi­nin­kas Bro­nius Bra­daus­kas. Jo nuo­mo­ne, tai pa­di­din­tų par­ei­gū­nų mo­ty­va­ci­ją ge­riau at­lik­ti sa­vo par­ei­gas. Pa­tys mui­ti­nin­kai at­krei­pia dė­me­sį, kad jų al­gos jau se­niai yra ne­adek­va­čios su­dė­tin­goms dar­bo są­ly­goms ir at­sa­ko­my­bei.

No­ri par­ody­ti rūpestį

B. Bra­daus­ko tei­gi­mu, da­lis mui­ti­nin­kų ne­tu­ri mo­ty­va­ci­jos ge­rai dirb­ti. Jų al­gos ma­žos, kom­pen­suo­ja­ma tik da­lis iš­lai­dų de­ga­lams, nau­do­ja­miems va­žiuo­jant į dar­bą. Įve­dus „švy­tuok­li­nį“ bu­dė­ji­mą, mui­ti­nin­kai iš vie­no pos­to tu­ri vyk­ti bu­dė­ti į ki­tą. Taip, pa­sak po­li­ti­ko, par­ei­gū­nai kas mė­ne­sį nuo­sa­vais au­to­mo­bi­liais pra­va­ži­nė­ja po ke­lis šim­tus li­tų. Ta­čiau vals­ty­bės lė­šo­mis ap­mo­ka­mos to­li gra­žu ne vi­sos sąs­kai­tos už de­ga­lus.

Esą to­dėl bū­ti­na kuo sku­biau spręs­ti mui­ti­nin­kų mo­ty­va­ci­jos prob­le­mą. „Kad ne­bū­tų to­kių at­ve­jų, kai mui­ti­nin­kai pra­de­da rink­ti po 10 li­tų. Ko­dėl ren­ka? Iš blo­go gy­ve­ni­mo. Ži­no­ma, ne­tei­si­nu jų, bet yra vi­so­kių „kab­liu­kų“, - aiš­ki­no B. Bra­daus­kas.

Jis ti­ki­si, kad Sei­me svars­tant ki­tų me­tų vals­ty­bės biu­dže­tą pa­vyks nu­ma­ty­ti bent ke­lis pa­pil­do­mus mi­li­jo­nus li­tų mui­ti­nin­kų at­ly­gi­ni­mams kel­ti ir kom­pen­sa­ci­joms už de­ga­lus pa­di­din­ti. „Jei­gu rei­ka­lau­ja­me iš jų, tu­ri­me šiek tiek ir duo­ti. Par­ody­ki­me mui­ti­nin­kams, kad jais rū­pi­na­mės“, - sa­kė ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas.

Ap­kar­pė ir neatkūrė

Mui­ti­nės de­par­ta­men­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius An­ta­nas Ši­pa­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad al­gų di­di­ni­mo klau­si­mą svars­ty­ti bū­ti­na. Jis pri­mi­nė, kad per kri­zę 2009 me­tais par­ei­gū­nų ba­zi­nis at­ly­gi­ni­mo dy­dis bu­vo su­ma­žin­tas nuo 490 li­tų iki 475 li­tų, o tų pa­čių me­tų lie­pą - iki 450 li­tų, ir iki šiol nė­ra at­kur­tas. „Dėl griež­tų rei­ka­la­vi­mų pri­imant į dar­bą, ky­lan­čio mi­ni­ma­laus pra­gy­ve­ni­mo ly­gio že­mes­nių ka­te­go­ri­jų mui­ti­nės par­ei­gū­nų par­ei­gos dar­bo rin­ko­je tam­pa vis ma­žiau pa­trauk­lios. Taip pat ma­nau, kad nuo at­ly­gi­ni­mo dy­džio pri­klau­so ir po­žiū­ris į dar­bą, jis tu­ri įta­kos at­si­sa­kant ne­skaid­rių ry­šių“, - pa­žy­mė­jo A. Ši­pa­vi­čius.

Skaityti daugiau: Siūlys didinti atlyginimus

Nomenklatūra – nebijo jie nei Dievo, nei Karlo Markso

Prisipažinsiu – šį tekstą išprovokavo Kęstučio Girniaus straipsnelis „Beširdė ar nepajėgi valstybė?“. Perskaitęs straipsnelį ir dar kartą pavartęs statistiką, buvusiam universiteto Kolegai atsakysiu į pavadinime užduotą klausimą – ir viena, ir kita. Turime valdžią, nesinori vartoti termino „valstybė“, kuri neturi širdies, o kai nėra širdies, tai ir galios nedidelės.

K. Girnius lygina Lietuvos, Estijos ir Latvijos duomenis pensijų ir darbo užmokesčio srityje, skaičiais pademonstruodamas, kad mūsų šalis pagal šiuos parametrus užima paskutinę vietą. Toliau jis išdėsto savo matymą į sukėlusias tokią padėtį priežastis.

Norėčiau papildyti K. Girniaus argumentaciją. Pradėsiu nuo Baltijos šalių ir mūsų kaimynų – Lenkijos, statistikos. Žemiau pateikiu lentelę, iš kurios matyti ne tik minimalaus darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio, vidutinės pensijos dydžio, bet ir metinio bendrojo vidaus produkto (BVP), tenkančio vienam gyventojui, dydis. Pastarasis yra esminis, nes rodo, kokia nacionalinio produkto apimtis tenka kiekvienam šalies žmogui, skaičiuojant eurais pagal perkamosios galios paritetą (PGP).

(*) - Pasaulio Banko duomenys (2011-2013), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių

Skaityti daugiau: Nomenklatūra – nebijo jie nei Dievo, nei Karlo Markso

Siūlomos statuto pataisos

Derinant Tarnybos LR muitinėje statuto nuostatas su naujai rengiamu LR valstybės tarnybos įstatymu, paruošti statuto pakeitimai. Šiuos pakeitimus numatoma teikti svarstyti Vyriausybei. Publikuojame Muitinės departamento parengto statuto pakeitimo ir papildymo varianto projektą. Pastabas ir pasiūlymus dėl statuto pakeitimų prašome teikti el. pašto adresais: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Naujųjų statuto nuostatų įsigaliojimas numatomas nuo 2015 metų liepos 1 dienos.

projektas

TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE STATUTO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2014 m. ............ d. Nr. ......
Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„ 1. Muitinės pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, tarnaujantis muitinėje ir pagal pareigas tyrintis viešojo arba vidaus administravimo įgaliojimus pavaldiems ar nepavaldiems asmenims.

1. Muitinės pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, šio Statuto nustatyta tvarka priimtas į pareigas Lietuvos Respublikos muitinėje vykdyti teisės aktuose jai nustatytas funkcijas ir turintis įstatymo suteiktus įgaliojimus sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu ir (ar) vadovaujantis muitinės pareigūnams“.

Skaityti daugiau: Siūlomos statuto pataisos

Nuosprendžiai, darantys gėdą teismų sistemai

Skambios Lietuvos teismų savivaldos atstovų frazės apie augantį visuomenės pasitikėjimą teismais, greičiausiai, tėra tik nevykusi reklaminė akcija – per pastarąją savaitę mažiausiai dviejose bylose buvo paskelbti tokie nuosprendžiai, dėl kurių turėtų būti gėda visai teismų sistemai.

„Skaitant nuosprendžio turinį, gėda už savo kolegų darbą – aibė klaidų, šį dokumentą sunku nuosprendžiu pavadinti“, – kritikuodamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, paskelbtą Trakų rajono mokytojo nužudymo byloje, aiškino Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas.

Jo teigimu, „Lietuvos Respublikos vardu“ priimtas nuosprendis surašytas nesilaikant elementarių valstybinės kalbos rašybos, skyrybos, asmenavimo taisyklių.

Teisėjas nevyniojo žodžių į vatą – dėl nužudymo nuteistiems pusbroliui ir pusseserei paskelbtu nuosprendžiu žlugdomas pasitikėjimas ne tik bylą išnagrinėjusiu bendrosios kompetencijos teismu, bet visa bendrosios kompetencijos teismų sistema.

Nors Trakų mokytojo žudikų byloje buvo pridaryta aibė klaidų, tačiau Vilniaus apygardos teismas jį bent surašė, tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas (nuotr.), itin išgarsėjęs nagrinėdamas vadinamąją Kauno pedofilijos bylą ir pasisakymais apie teismų sistemą, nė nesivargino surašydamas nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje vilnietis Valentinas Jonikas buvo pripažintas kaltu dėl neteisėtai veiklai vykdyti įmonių įsteigimo, paskelbė, kad apylinkės teismo teisėjo paskelbtas nuosprendis „negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu, ir tuo labiau teisingu“.

Skaityti daugiau: Nuosprendžiai, darantys gėdą teismų sistemai