Tradiciškai Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija paskaičiavo atostoginių dydį, jei atlyginimas siekia 1800 eurų „ant popieriaus“, o atostogų trukmė yra 10 dienų. Palankiausi – sausis, liepa, rugsėjis ir spalis

Atostogaujant liepą darbo užmokestis kartu su atostoginiais sieks 1888,36 euro, rugsėjį – 1838,96 euro, spalį – 1848,16 euro. Atostogaujant birželį būtų paskaičiuota 1770,97 euro siekianti suma, taigi, beveik 30 eurų mažiau nei numatyta darbo sutartyje, nors šis praradimas ir nėra labai ženklus.

Deja, nepasiseks tiems, kurie mėgsta atostogauti rugpjūtį – tą mėnesį atlyginimas su atostoginiais sieks 1730,77 euro. Tokią pačią sumą gaus ir atostogaujantys lapkritį ir gruodį.

Atostoginių skaičiavimo principas Lietuvoje yra gana sudėtingas. Jų dydis priklauso nuo iki tol buvusių trijų mėnesių darbo dienų skaičiaus ir darbo dienos įkainio vidurkio. Kuo daugiau mėnesis turi darbo dienų, tuo ji tampa „pigesnė“, tai reiškia, kad tada ir apsimoka atostogauti. „Blogais“ laikomi tie mėnesiai, kurie turi mažiau darbo dienų. Kuo mažiau dienų, tuo brangesnė ta darbo diena. Pakeitus brangią darbo dieną į atostogų dieną, kuri skaičiuojama iš mėnesių, kurie turi daugiau darbo dienų, vadinasi, tų mėnesių darbo diena – pigesnė, todėl darbuotojas gauna mažiau.

Ilgųjų savaitgalių sąrašas Sukaupusiems nedaug atostogų dienų arba nenorintiems jų naudoti aktualūs ilgieji savaitgaliai. Pirmas tikras ilgasis savaitgalis 2025 metais išpuls tik balandį, per Velykas. Ilsėtis bus galima balandžio 19–21 dienomis. Kito, antrojo, sulauksime rugpjūčio 15 dieną, per Žolinę. Ši diena bus penktadienis, todėl dauguma lietuvių galės ilsėtis tris dienas paeiliui.

Panaudota LBAA vieša medžiaga