R. Liepa: „Lietuva neturi tapti migrantų tranzito šalimi“
Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga sveikina Seime įstatymu įteisintą neteisėtų migrantų apgręžimo politiką – ji galioja nuo gegužės 3 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) nuo šiol galės ekstremaliosios situacijos bei nepaprastosios padėties metu apgręžti neteisėtai sieną kertančius užsieniečius.
Tokie asmenys toliau galės teikti prieglobsčio prašymus nepaisant to, ar į šalį pateko teisėtai, ar ne. Tačiau nelegaliai sieną kirtusį prieglobsčio prašytoją pareigūnai galės sulaikyti.
Profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa įstatymą vertina pozityviai:
- Lietuva laikosi teisingos pozicijos – neturime tapti tranzito šalimi. Pasienio pareigūnai turi galėti tinkamai užtikrinti Valstybės saugumą, saugant Valstybės ir Europos išorinę sieną. Ypač vertinant susiklosčiusią geopolitinę situaciją su grėsmėmis iš Rusijos ir Baltarusijos pusių.
- Pasienio pareigūnai neturi atlikti pavežėjų ar apgyvendintojų funkcijos.
- Juo labiau, kad įstatymas vis tiek greičiausiai buvo parengtas konsultuojantis su Baltijos šalimis ir Lenkija, kurioms šiuo metu taip pat tenka atlaikyti spaudimą iš Baltarusijos pusės, iš kurios grupės migrantų tiesiog jėga stumiamos per valstybių sienas.
Vis tik, profesinė sąjunga įžvelgia rizikų, susijusių su šiuo įstatymu:
- Vadovaujantis šiuo įstatymu atsakomybė dėl migrantų įleidimo visa apimtimi perkeliama pasieniečiams. Tai reiškia, kad pasieniečiai privalės kiekvieno užsieniečio atžvilgiu atlikti individualų poreikio vertinimą bei nustatyti ar užsienietis gali būti priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupėms, nukentėjusiems nuo ekstremalios situacijos, ginkluoto konflikto ar asmenims, kuriems kilmės šalyje gali grėsti persekiojimas dėl religijos, rasės, politinių įsitikinimų ir pan.
- Kyla reali grėsmė, jog pasieniečiai taps dar didesniu Nevyriausybinių organizacijų ar kitų institucijų taikiniu dėl kiekvieno užsieniečio (ne)įleidimo ar „neteisingo“ įstatymo taikymo. Visas šias atakas ir spaudimą iš įvairių asmenų bei organizacijų pasieniečiai jaučia visos migracinės krizės metu.
Skaityti daugiau: R. Liepa: „Lietuva neturi tapti migrantų tranzito šalimi“
Pareigūnų pensijų reforma – žingsnis į priekį
Susipažinusi su SADM siūlymais dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reguliavimo pakeitimo, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija dalį suplanuotų pokyčių vertina atsargiai ir siūlo koreguoti kai kurias nuostatas, nes tai gali programuoti naujas problemas.
„Minimalaus stažo, reikalingo vadinamoms statutinėms pensijoms, ilginimas tris kartus, periodo, už kurį būtų skaičiuojamos pensijos bei teisė pensiją gauti tik sulaukus amžiaus, kuomet įstatymai reikalauja baigti tarnybą, yra esminiai punktai, kuriuos siūlome koreguoti. Taip būtų sukurta daugiau teisingumo žmonėms, garbingai tarnavusiems valstybei“,- sako LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
LTPF siūlo koreguoti kai kuriuos SADM pasiūlymus:
Planuojama, kad minimalus tarnybos stažas teisei į pensiją įgyti būtų 15 metų. Išskyrus atvejus, kai asmenys atleidžiami dėl sveikatos, kaip netinkami tarnybai ir kai sveikatos praradimo priežastys susijusios su tarnyba. Iš tiesų, būtų sudėtinga nustatyti, ar insultas, infarktas, onkologinės ligos tiesiogiai susijusios su tarnyba, ar ne. Šis pasiūlymas netinkamas, nes tai blogina pareigūnų padėtį.
Planuojama pensijos dydį apskaičiuoti iš paskutinių 15 tarnybos metų. Pareigūnų darbo užmokestis po truputį didėjo tik nuo 2016 metų. Imant 15 metų „atgal“ –vienareikšmis pareigūnų situacijos bloginimas. LTPF siūlymas – sutrumpinti šį laikotarpį ir nustatyti tokį terminą, kuris užtikrintų optimaliai maksimalų pensijos dydį.
Norima, kad pensijos dydis būtų 2,5 proc. darbo užmokesčio už vienus tarnybos metus ir ne daugiau kaip 70 proc. paskutinio darbo užmokesčio į rankas. Į darbo užmokestį įskaitomi visi priedai ir priemokos, t.y. apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą. Pagal tokį paskaičiavimą, pareigūnas, turintis 30 metų darbo stažą turėtų gauti 75 proc. darbo užmokesčio dydžio pensiją. Tačiau skaičiuojant pensiją nuo paskutinių 15 metų darbo užmokesčio vidurkio, darbo užmokesčio vidurkis mažėja ir jis gali būti gerokai mažesnis, negu 70 proc. paskutinio darbuotojo darbo užmokesčio. LTPF nuomone, tai dar vienas argumentas, dėl ko reikia trumpesnio laikotarpio, iš kurio būtų skaičiuojama pareigūno pensija.
Skaityti daugiau: Pareigūnų pensijų reforma – žingsnis į priekį
Darbuotojo teisė, atsijungti pasibaigus darbo laikui – papildoma apsauga
Seime grįžta iniciatyvos peržiūrėti Darbo kodekso nuostatas ir įtvirtinti nuotoliniu būdu dirbančio darbuotojo teisę atsijungti nuo darbo tikslais naudojamų skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamam ne darbo laiku.
Nors skaitmenizacijos plėtra darbo santykiuose ir išpopuliarėjęs nuotolinis darbas suteikė ekonominės ir socialinės naudos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, tačiau kartu paskatino su užimtumu susijusias problemas – suintensyvėjo ir pailgėjo darbo valandos, ėmė nykti profesinio ir asmeninio gyvenimo ribos, kilo klausimų dėl teisingo atlyginimo už darbą, pablogėjo dalies darbuotojų fizinė ir psichinė sveikata, dalyje darboviečių įsitvirtino kultūra ir lūkestis, kad darbuotojai turi būti nuolat prisijungę ar pasiekiami darbdavio ar kitų darbuotojų. „Eurofund“ atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad reguliariai iš namų dirbantys darbuotojai daugiau nei dvigubai dažniau linkę dirbti viršydami nustatytą darbo laiko normą, lyginant su darbovietėje dirbančiais darbuotojais, reguliariai nuotoliu dirbantys darbuotojai teigė dažniau patiriantys su darbu susijusį stresą, miego sutrikimus, galvos skausmus, nerimą ir kt.
Europos Parlamentas, reaguodamas į darbo rinkos pokyčius, dar 2021 m. pradžioje priėmė rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl naujos direktyvos, numatančios darbuotojų teisę atsijungti, priėmimo (toliau – rezoliucija). Europos Parlamentas, be kita ko, Komisijai pateikė naujos direktyvos projektą, kurios tikslas – pagerinti visų darbuotojų darbo sąlygas nustatant būtiniausius teisės atsijungti reikalavimus.
Europos Parlamentas teisę atsijungti rezoliucijoje apibrėžia kaip teisę nesiimti su darbu susijusios veiklos ir nepalaikyti su darbu susijusių ryšių skaitmeninėmis priemonėmis ne darbo laiku. Teisė atsijungti turėtų būti taikoma visiems darbuotojams ir visiems sektoriams – tiek viešajam, tiek ir privačiajam. Direktyvoje, kurią siūlė priimti Europos Parlamentas, numatyta, kad darbuotojai turi turėti teisę išjungti su darbu susijusias priemones ir ne darbo laiku nereaguoti į prašymus be neigiamų pasekmių rizikos (siūlomas draudimas diskriminuoti ar taikyti ne tokias palankias sąlygas, atleisti ir imtis kitų nepalankių priemonių darbuotojų, besinaudojančių ar ketinančių pasinaudoti šia teise, atžvilgiu). Darbdaviai atitinkamai neturėtų reikalauti, kad darbuotojai dirbtų ne darbo laiku, būtų pasirengę atlikti darbą arba pasiekiami ne darbo laiku, o bendradarbiai turėtų vengti susisiekti su kolegomis ne darbo valandomis darbo tikslais.
Skaityti daugiau: Darbuotojo teisė, atsijungti pasibaigus darbo laikui – papildoma apsauga
2023 m. Nacionalinė kolektyvinė sutartis
Spalio 10 d. Vyriausybės įgaliota socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kuri galios trejus metus, išskyrus sąlygą dėl bazinio dydžio.
Nacionalinė sutartis šalyje pasirašoma jau penktus metus.
LPSK pirmininkė Inga Ruginienė pasirašymo ceremonijoje pasidžiaugė, jog ši diena – istorinė, nes „Nacionalinė kolektyvinė sutartis įgauna kitas ribas, nes ji praplečiama visam viešajam sektoriui. Ji galios ir valstybės bei savivaldybių valdomoms įmonėms, viešosios įstaigoms“.
Šalys susitarė 2023 metams padidinti pareiginės algos bazinį dydį visiems viešojo sektoriaus tarnautojams, darbuotojams ir pareigūnams iki 186 euro. Šis dydis taikomas apskaičiuojant darbo užmokestį valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams, kariams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams. Pareiginės algos bazinio dydžio didinimas palies apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, pareigūnų.
Taip pat sutarta dėl papildomų atostogų dienų mokymuisi, sveikatai gerinti, saviugdai ar savanorystei, didinti viešojo sektoriaus darbuotojų motyvaciją, užtikrinti jų teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas.
Papildomos garantijos profesinių sąjungų nariams
Sutartį su Vyriausybe pasirašiusių profesinių sąjungų nariai 2023 – 2025 metais galės pasinaudoti ir papildomomis garantijomis.
PAPILDOMOS KASMETINĖS ATOSTOGOS SAVIUGDAI ARBA SAVANORYSTEI. Profesinių sąjungų nariai trejus metus kol galios sutartis galės išeiti 2 darbo dienomis ilgesnių kasmetinių atostogų saviugdai arba savanorystei.
Nauja valdančiųjų pertvarka: vienam atlyginimą kelia, kitam kelia, trečiam – nebeliko
Valdantieji norėtų įgyvendinti plačią viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos pertvarką, kurios metu ketina didinti darbo užmokestį valstybės įstaigų vadovams, teisėjams, politikams bei valstybės pareigūnams. Kitiems tokia laimė artimiausiu metu tikriausiai nenusišypsos, nes biudžetas ne guminis.
Jeigu viskas seksis gerai, pertvarka turėtų prasidėti jau nuo kitų metų, bet, neabejotina, kad Seime ir visuomenėje ji sukels daug diskusijų. Visų pirma dėl to, kad vieniems darbo užmokestis turėtų augti vienu ypu ir stipriai, o kitiems – neaugti arba augti priklausomai nuo šalies ekonominės raidos. Taip pat ketinama atsisakyti kai kurių privilegijų, o kada jų atsisakymas buvo priimamas maloniai ir be prieštaravimų?
Ingridos Šimonytės Vyriausybė savo programoje žadėjo sukurti tokią viešojo administravimo sistemą, kuri suteiktų galimybių į viešąjį sektorių pritraukti, jame išlaikyti bei motyvuoti aukščiausios kompetencijos specialistus, gerinti visuomenei teikiamų paslaugų kokybę.
Ar taip nutiks, priklauso nuo daug veiksnių, bet kai kurios planuojamos pertvarkos detalės jau dabar kelia daug klausimų Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinei sąjungai, savo pastabas išsakė Prezidentūra bei daug kitų institucijų.
Kam – algos šuolis, o kam – įšaldymas
Viešasis sektorius apima valstybės tarnautojus, įskaitant ir įstaigų vadovus, politikus, valstybės pareigūnus, taip pat prokurorus, teisėsaugos institucijų pareigūnus, karius, teisėjus bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojus. Valdančiųjų planuojama pertvarka turėtų paliesti beveik visų išvardintų profesijų žmones, tik vienus reforma pradžiugins, o kitiems ji nelabai patiks.
Loreta Soščekienė: In memoriam valstybės tarnybai
Susipažinau su Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtu nauju valstybės tarnybos įstatymo projektu. Iškilo tik vienas klausimas. Kas benorės ateiti į valstybės tarnybą, jeigu ji bus reformuota taip, kaip žadama. Gaila tų valstybės tarnybos žinovų, kurie, paklusdami politinei valiai, turėjo parengti šį valstybės tarnybos nekrologą.
Tarnyba ruošiama... senukams?
Nebestebina ir tai, kad VRM vadovai, akivaizdžiai ignoruojantys problemas, su kuriomis susiduria viena valstybės tarnautojų dalis, o būtent statutiniai pareigūnai, visas jėgas meta abejotinos vertės valstybės tarnybos pertvarkai. Šiuo metu galiojančiame valstybės tarnybos įstatyme yra įtvirtintas amžiaus cenzas, t.y. asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Įstatymo projekte viršutinės ribos nebelieka, t.y. galėsi žmogau dirbti ir iki 100 metų. Iš tiesų, perskaičius visą projektą, tai nebestebina, nes valstybės tarnyba bus patraukli tik vadovams ir pensininkams, jaunimo ten ir surišus nenutempsi.
Grąžinamas principas „aš vadovas – tu kvailys“?
Karjeros valstybės tarnautojų veiklos vertinimas paliktas vien tik tiesioginio vadovo malonei. Nebeliko jokių nuostatų, reglamentuojančių tolesnį procesą, kai valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo vertinimu. Matyt, rengėjai yra tvirtai įsitikinę, kad tokių drąsuolių tiesiog nebebus. Iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamųjų dalių išbraukiamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Panašu, kad toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į valstybės tarnybos patrauklumą įsigaliojus šiam įstatymui. Kaip minėjau, jaunimas vargu ar ateis dirbti, o likusiems, 65 metų ir vyresniems iš tiesų didelė prabanga mokėti tokį priedą, juolab, kad jie gaus ir pensijas. Pagal projektą, kiekvienos įstaigos vadovas nustatys įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. Visiškai neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis bus ši sistema rengiama, keičiama ar panaikinama. O mes turime labai karčios patirties, kai net griežtai įstatymu reglamentuotos tvarkos interpretuojamos labai kūrybingai, bet tai bent gali „atsukti“ atgal. O ką kalbėti, kai nebus aiškių įstatyminių kriterijų, kuriais gali remtis profesinės sąjungos, ginančios narių teisių pažeidimus?
Linkėjimai regionams, svajojantiems prisivilioti specialistų
Skaityti daugiau: Loreta Soščekienė: In memoriam valstybės tarnybai
Paskolos
Teledema
Petankės sportas
LT pareigūnų federacija
Trumpai
- 1
- 2
- 3
Prev NextŠKS garantijos tėvams
2022 m. sausio 28 d. Nr. PV3-555 ... Daugiau
Apie 12-os valandų pamaininį darbą
Padvigubėjusio kelionės laiko MD neatlygins
Rekomenduojami vertinimo koeficientai
Kolektyvinės sutarties 54 ir 55 punktai …
Geriausia, kas galėjo nutikti?...
Muitinių direktoriai prieš DU kėlimą pareigūnams …
Dėl Raigardo posto pertvarkos
Apie kreivąją energetiką
Geriausias taupymo planas
Papildomos atostogų dienos
Neaiškūs premijavimo kriterijai