EK duomenimis, 2014 m. su socialinės atskirties rizika susidūrė 27,3 proc. Lietuvos gyventojų. Nors sumažėjo bendras socialinę paramą gaunančių asmenų skaičius, skurdo rizika auga tarp bedarbių, vyresnio amžiaus, neįgalių gyventojų, taip pat vienišų tėvų. Tai yra daugiau nei 800 tūkst. žmonių, gaunančių apie 260 eurų per mėnesį. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad negalima taip tiesmukai vertinti plikų skaičių.
Sauliaus Skvernelio Vyriausybės programoje ir jos įgyvendinimo plane daug dėmesio skiriama socialinei atskirčiai mažinti. L. Kukuraitis pirmiausia siūlo didinti kukliausiai uždirbančių asmenų pajamas keliant minimalią algą ir neapmokestinamųjų pajamų dalį auginantiems vaikus. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis siūlo vadovautis pajamų nelygybę atspindinčiu Gini koeficientu. Pagal jį Lietuvos padėtis yra viena prasčiausių ES.
Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis norėtų atkreipti valdžios dėmesį, kad, nors mokesčių tarifai panašūs kaip ir kitose ES narėse, Lietuvos viešųjų finansų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), yra pernelyg maža: „Matyt, dar labai sunkiai atsikratome šešėlinės ekonomikos ir vengiame mokesčių. Tad oficialūs pajamų rodikliai prastesni nei reali situacija.“
Kita dažnai naudojama priemonė socialinei atskirčiai mažinti – pensijų kėlimas. Pristatydami Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, ministras pirmininkas S. Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka rodė ryžtą didinti pensinio amžiaus žmonių pajamas. Ekonomistai kartoja, kad pensijos priklauso nuo dirbančių asmenų atlyginimų, todėl gali augti tada, kai kyla algos. Pensijoms skirti pinigai ateina iš „Sodros“ arba kaupiamųjų fondų sistemos, todėl ji gali paskirstyti tiek pinigų, kiek pati surenka. Vis dėlto, augant atlyginimams ir pensijoms, nelygybė gali išlikti tokia pat. „Šio paradokso sprendimas – sparčiau didinti pensijas nei atlyginimus. Tik reikia nepamiršti, kad, keliant pensijas ir senjorams atiduodant didesnę dalį pinigų, nukenčia dirbantys asmenys.
Skaityti daugiau: Socialinės atskirties mažinimo peripetijos Lietuvos muitinėje
Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja muitinės pareigūnų pareiginės algos nustatymo tvarką ir dydžius (24 straipsnis, įstatymo priedai). 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1863 buvo pakeistas šio įstatymo 3 priedas (Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašas), kurio įsigaliojimas numatytas nuo 2017 m. sausio 1 d., o 2015 m. gruodžio 15 d. įstatymu Nr. XII-2174 – įsigaliojimas nustatytas nuo 2018 m. sausio 1 d. Šių pakeitimų esmė - pareigybės lygio ir kategorijos pakeitimas (suvestinė pridedama).
Pagal numatomą reglamentavimą, nuo 2018 m. sausio 1 d. muitinės pareigūnas, neturintis aukštojo universitetinio išsilavinimo ir šiuo metu užimantis B lygio 7-10 kategorijos vyresniojo inspektorius pareigas, galės užimti tik B lygio 6-7 kategorijos inspektorius pareigas.
Dėl šio įstatymo pakeitimų daliai pareigūnų sumažės darbo užmokestis, nes bus mokamas mažesnis priedas prie pareiginės algos už pareiginį laipsnį, o daliai iš jų – dar sumažės ir pareiginės algos dydis. Muitinės pareigūnui, užimančiam vyresniojo inspektoriaus pareigas yra suteikiamas II klasės muitininko pareiginis laipsnis ir mokamos 0,4 BD priedas prie pareiginės algos, o inspektoriaus pareigas užimančiam pareigūnui - suteikiamas III klasės muitininko pareiginis laipsnis ir mokamos 0,3 BD (bazinis dydis - 130,5 EUR) priedas prie pareiginės algos.
Muitinės departamentas su profesinėmis sąjungomis konsultavosi dėl šių pakeitimų, pasidalinta nuomonėmis kokiomis priemonėmis ir būdais galima būtų sušvelninti šią situaciją, kad pareigūnai nepajustų šių skaudžių pasikeitimų.
Atkreipiame dėmesį, kad dar nėra žinoma, ar Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo įsigaliojimas nebus nukeltas vėlesniam laikui.
Skaityti daugiau: Keičiasi B kategorijos pareigūnų darbo apmokėjimas
Savo tėvų ir protėvių žemėje tapome antrarūšiais žmonėmis, kuriems nebegalioja šalies Pagrindinis įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis sako: Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
Spalio 11 dieną BNS pranešė, kad vyriausybė nutarė „pabėgėliams“ mokėti tokias išmokas:
-Kompensacija būsto nuomai vienam žmogui per mėnesį - 314 eurų.
-Pašalpa būtiniausioms reikmėms ( komunalinėms paslaugoms, maistui, transportui ir kt.) - 204 eurai.
-Papildomai mokyklinio amžiaus vaikams išmokama pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti (57 eurai) ir kas mėnesį mokama 60,8 euro kompensacija vaikų ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti.
Suma:
Suaugusiam ir vaikui per mėnesį = 518 eurų.
Mokyklinio amžiaus vaikui = 635,8 eurų.
-Vienkartinė įsikūrimo pašalpa - 204 eurai.
-Vienkartinė įsikūrimo pašalpa vaikui -102 eurai.
-Nelydimam nepilnamečiui, sulaukus pilnametystės -1122 eurai.
Kiek Lietuvos vaikų, suaugusių ir senelių gauna tokias pajamas?
Valdžios diskriminuojamo lietuvio pajamos:
Nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, nes šis laikotarpis nelaikomas draudiminiu, o socialinio draudimo praradimas gali turėti įvairių pasekmių, rašoma Sodros pranešime spaudai.
Jei nemokamos atostogos trunka ilgiau nei 1 mėnesį, tai reiškia, kad už jį nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, todėl pastarąsias susimokėti reikia savarankiškai. Tačiau situacijų, kada atsiranda nedraudiminių laikotarpių, yra ir daugiau, todėl į tai svarbu atkreipti dėmesį.
Dėl nutrūkusio VSD įmokų mokėjimo nekaupiamas stažas ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokoms bei senatvės pensijai. Nemokamų atostogų metu susirgęs žmogus negali gauti ligos išmokos, o slaugydamas šeimos narį – slaugos išmokos.
Vėliau prireikus registruotis Lietuvos darbo biržoje, nedarbo išmoka būtų mažesnė arba jos iš viso nebūtų galima skirti, jei žmogus nebus sukaupęs teisės aktuose numatyto nedarbo draudimo stažo – 12 mėnesių per paskutinius 30 mėn.
Gali tekti savarankiškai susimokėti PSD įmokas
Šių metų gegužės mėnesį Vyriausybei detalizavus Sveikatos draudimo įstatymo taikymą, atsirado nauja grupė asmenų, kuriems numatoma prievolė mokėti PSD įmokas savarankiškai.
Pagal minėtą nutarimą, išėjus 30 arba daugiau dienų trunkančių nemokamų atostogų (ilgiau nei visam kalendoriniam mėnesiui) ir per tą laikotarpį neturint jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais ar savarankiška veikla, nuo kurių būtų skaičiuojamos PSD įmokos, taip pat nepatenkant į valstybės lėšomis draudžiamų žmonių kategoriją, atsiranda prievolė privalomuoju sveikatos draudimu draustis savarankiškai.
Vilniaus teritorinės muitinės krovinių postai gauna muitinės direktoriaus pavaduotojo 2017-07-28 nurodymą Nr.(4.4/3)-4V-340, kuriuo postų viršininkai įpareigojami nurodyti konkrečių pareigūnų sąrašą (40% pareigūnų), perkėlimui nuo š. m. rugsėjo 1d. į prižiūrinčią įstaigą – deklaracijų įforminimo centrą (Naujoji Riovonių 3, Vilnius). Vėlesnis 2017-08-10 muitinės departamento (MD) generalinio direktoriaus raštas Nr. (5.34)3B-7686 viską paneigia: „Pažymime, kad šiuo metu nėra vykdomi jokie vidiniai struktūriniai pertvarkymai, esminiai darbo organizavimo ar darbo sąlygų pakeitimai darbuotojams.“ Net nesiimu komentuoti, nes tai – akivaizdžiai prieštaringa informacija, o iš tiesų kas tai – melas, gal netiesa, o gal fantazijos, vizijos, paistalai, iliuzijos, haliucinacijos, baltoji karštinė, pagirios, o gal psichozė. Tačiau tai– realybė, kad ir kaip ją bevadintum. Vėliau gi, vos praėjus 6 dienoms 2017-08-16, Generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis siunčia raštą Nr. (17.6/7)3B-7830 MD generalinio direktoriaus įsakymo derinimui. Per 6 dienas, parengiamas projektas. Ne kažkokie planai, pamąstymai ar vizijos (muitinės departamento labai mėgstamas terminas), o jau įsakymo projektas. Jei muitinės departamento generalinis direktorius nemelavo 2017-08-10 raštu, tai tuomet labai greitai (gal net naktimis) iškepamas muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymo „projektas“. Ar muitinės departamento vadovai tarpusavyje nesikalba, ar nebendrauja, ar dirba kiekvienas sau? Kas vyksta? Prieštaravimai, nesuderinimas... Tvarkų nėra, bet pareigūnams nuo rugsėjo 1 dienos suteikiami kažkokie kitokie įgaliojimai. Fiziškai jie niekur neiškeliami, bet jiems suteikiama kita kompetencija, neva jie jau perkelti į Vaidotų postą.
Vaidotų postas visais laikais Lietuvos muitinėje buvo kitoks. Tai geležinkelio postas, bet jame vykdomos ir krovinių posto funkcijos. Vienas iš muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojų visada gyrėsi savo kilimu iš Vaidotų, gal todėl tas postas (tame tarpe ir jo viršininkas) lyg ir privilegijuotas. Ankščiau buvęs posto viršininkas pademonstravo nelabai deramą veiklą, bet jo globėjas iš muitinės departamento liko „nesusitepęs“ (prie jo nelimpa!)... Kažkada tas ilgametis Vaidotų posto viršininkas, vieno iš muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojų gerbėjas, vis gyrėsi, kad Vaidotai bus vienintelis postas ir jis bus jo viršininkas. Kas žino, gal sugrįš, bet visa muitinės sistema ūžia nuo gandų, kad jo gerbiamas vadovas užims tą vietą. O gal kas galėtų paneigti gandus, kad Jonas Miškinis ruošia sau „šiltą vietą“ Vaidotų intermodaliniame terminale?
Apie sekmadienį žinome kelis tikrus dalykus: tai, kad po jo būtinai išaušta pirmadienis; tai, kad Dievas sekmadienį liepė švęsti; tai, kad bus Rimvydo Valatkos komentaras, ir jis bus apie „valstiečius”. Lauk nelaukęs, bandyk nebandęs, šių tiesų turbūt nepakeisi.
Tad jei kurį nors savaitgalį politikos apžvalgininkui kyla iš aktualijų plaukiantis noras aptarti „valstiečių” reikalus, jis (ji) žino, kad to geriau nedaryti, nes šventa vieta – užimta. Štai prie ko privedė R. Valatka: dabar rašyti apie „valstiečius” tarp šeštadienio ir pirmadienio – tai tas pats, kas eiti laistyti daržo prieš liūtį arba iškart po jos.
Vis dėlto šįkart sunku buvo susilaikyti, nes premjeras Saulius Skvernelis kaip tyčia prasidedant savaitgaliui ūmai pažėrė tokių išminties perlų, kurių švytėjimas ir grožis atėmė sielos ramybę. Susidaro įspūdis, kad šaunusis svajonių prezidentas perėjo į naują raidos pakopą. Dabar jis jau tyčiojasi ne tik iš savų – „valstiečių” rinkėjų, kurių lūkesčius seniai išdavė, bet ir iš visų Lietuvos piliečių, kurie mažai, vidutiniškai ar tiesiog nelabai daug uždirba.
Savo feisbuko paskyroje premjeras pareiškė, kad būtina „mažinti mokestinę naštą” uždirbantiems didžiausias algas, nustatant jiems vadinamąsias „Sodros” lubas. Kurias, tiesa, siūlo kelti aukštai – gaunantiems nuo 6 tūkst. eurų „į rankas” per mėnesį. Bet visas premjero minties gražumas – ne pačiame sprendime dėl „Sodros” lubų ar jų aukščio, o nuostabiuose argumentuose. Tame, kaip jis suvokia socialinį teisingumą ir žmogaus vertę.
Skaityti daugiau: Vladimiras Laučius. Kuo „Sodros“ lubos skiriasi nuo S. Skvernelio lubų
Trumpai
ŠKS garantijos tėvams
2022 m. sausio 28 d. Nr. PV3-555 ... Daugiau
Apie 12-os valandų pamaininį darbą
Padvigubėjusio kelionės laiko MD neatlygins
Rekomenduojami vertinimo koeficientai
Kolektyvinės sutarties 54 ir 55 punktai …
Geriausia, kas galėjo nutikti?...
Muitinių direktoriai prieš DU kėlimą pareigūnams …
Dėl Raigardo posto pertvarkos
Apie kreivąją energetiką
Geriausias taupymo planas
Papildomos atostogų dienos
Neaiškūs premijavimo kriterijai