Teismas įpareigojo Lietuvos kalėjimų tarnybą už pažeidimus susimokėti
Vilniaus miesto apylinkės teismas rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT) pažeidė darbuotojų atstovų informavimo ir konsultavimo procedūrą ir skyrė 1500 eurų baudą, kurią LKT turės sumokėti Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai (LTPF), skelbiama pranešime žiniasklaidai.
LKT 2025 m. rugsėjo 24 d. įsakymu patvirtino darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo pareigų pažeidimo tyrimo atlikimo tvarkos aprašą. Tačiau prieš jį patvirtindama LKT neįvykdė teisės aktuose ir Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje nustatytos informavimo ir konsultavimo procedūros su darbuotojų atstovais.
LTPF, siekdama išvengti teisinių ginčų, kreipėsi į LKT raštu, siūlydama imtis neatidėliotinų veiksmų ir pradėti aprašo pakeitimo procedūrą, tačiau LKT atsisakė šį prašymą tenkinti. Pareigūnų atstovams pasakyta, kad neva nei Darbo kodekso nuostatos, nei Nacionalinė kolektyvinė sutartis nenumato darbdaviui pareigos, tvirtinant vietinius norminius teisės aktus, vykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras su profesinėmis sąjungomis.
LTPF teko kreiptis į teismą. LKT atstovai mėgino bylą nutraukti, nurodydami, kad nauju įsakymu ginčo aprašas yra pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Šis veiksmas parodė, kad LKT, mėgindama daryti dokumentų korektūras, pripažino padariusi pažeidimą. Išnagrinėjęs ginčą, teismas akcentavo: LKT, svarstydama aprašo priėmimą ir įgyvendinimą, privalėjo įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūrą.
„Darbuotojų atstovų įtraukimas nėra formalumas. Teismas dar kartą primena, kad darbdavys negali darbuotojų atstovų informavimo ir konsultavimo vertinti kaip formalios procedūros. Socialinis dialogas turi vykti prieš priimant sprendimus, o ne po jų. Tačiau pastaruoju metu LKT dažnai elgiasi, mūsų manymu, nepagrįstai“, – sakė LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
Skaityti daugiau: Teismas įpareigojo Lietuvos kalėjimų tarnybą už pažeidimus susimokėti
Kada geriausia ir palankiausia imti atostogas 2026 metais
Planuojantiems 2026 metų atostogas verta atkreipti dėmesį ne tik į orus ar kelionių kainas, bet ir į tai, kada imti atostogas finansiškai palankiausia. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija socialiniame tinkle atkreipė dėmesį, kad skirtingais mėnesiais atostoginių vidurkis gali skirtis, o „žirklės“ – gana apčiuopiamos.
Kuriais mėnesiais atostogauti palankiausia Asociacija nurodo, kad geriausi mėnesiai atostogoms 2026-aisiais – kovas, balandis ir tradiciškai liepa.
„Palankiausi mėnesiai atostogauti – kovas, balandis ir tradicinė liepa (max +59 €)“, – teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija.
Tuo metu yra ir mėnesių, kai atostoginių vidurkis, palyginti su palankiausiais laikotarpiais, gali būti mažesnis.
„Mažiausias atostogų vidurkis būtų už vasarį, gegužę, lapkritį ir gruodį (max −77 €)“, – rašoma asociacijos įraše.
Kiek tai gali sudaryti pinigais Skaičiavimai pateikiami su aiškiomis prielaidomis: kai darbo užmokestis stabilus, alga nesikeičia ir nėra papildomų priedų. Tuomet pasirinktas mėnuo gali reikšti kelių dešimčių eurų skirtumą.
„Taigi dėl pasirinkimo, kada atostogauti 2026 m., „žirklės“ yra nuo +59 € iki −77 €, jei alga iki mokesčių yra 2000 € ir atostogaujama 10 darbo dienų“, – teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija.
Paprasčiau tariant, bendra skirtumo amplitudė tarp palankiausio ir nepalankiausio pasirinkimo gali siekti iki 136 eurų.
Kada ši taisyklė galioja, o kada – ne Asociacija pabrėžia, kad pateikta taisyklė yra aktuali tik tuomet, kai darbuotojo atlygis kas mėnesį išlieka vienodas ir nėra kintamųjų dalių.
Skaityti daugiau: Kada geriausia ir palankiausia imti atostogas 2026 metais
Mobingas ir jo rūšys
📚 Mobingas – tai sistemingas, pasikartojantis, ilgalaikis vieno ar kelių asmenų elgesys darbo aplinkoje, kuriuo siekiama pažeminti, izoliuoti, diskredituoti ar kitaip psichologiškai paveikti darbuotoją.
1. Vertikalus mobingas
a) Iš vadovo į darbuotoją
Dažniausia forma. Vadovas nuolat spaudžia, kritikavoja, žemina, grasina, ignoruoja.
b) Iš pavaldinių į vadovą
Rečiau, bet įmanoma. Grupė darbuotojų ignoruoja, žemina ar sabotuoja vadovą.
2. Horizontalus mobingas
Kai mobinga vykdo kolegos: ignoruoja, skleidžia gandus, pajuokia, izoliuoja.
🛑MOBINGO APRAIŠKOS
A. Psichologinis puolimas ir žeminimas
• nuolatinė kritika be pagrindo
• įžeidinėjimai, sarkazmas, pravardžiavimas
• viešas pažeminimas, replikos kolegų akivaizdoje
• skundų fabrikavimas, nepagrįsti kaltinimai
B. Izoliavimas
• darbuotojui nesuteikiama informacija
• nebekviečiama į susirinkimus, pokalbius
• ignoravimas, nereagavimas į klausimus
• kolegų raginimas nebendrauti
C. Profesinis žlugdymas
• atimamos pareigos, nuvertinami rezultatai
• duodamos nereikšmingos, žeminančios užduotys
• skiriamos neįmanomos užduotys ir terminai
• dirbtinai menkinami pasiekimai
Ar darbuotojas turi teisę prašyti atlyginimo pakėlimo remdamasis skaidrumo direktyva?
Šis klausimas vis dažniau kyla ne teorijoje, o realiose, jautriose situacijose. Ir dažnai – tada, kai darbuotojas staiga pamato skaičius.
Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva (ES) 2023/970 nesukuria automatinės teisės į atlyginimo didinimą, bet ji suteikia darbuotojui teisinį pagrindą klausti ir reikalauti paaiškinimo.
Pažiūrėkime, kaip tai atrodo praktikoje.
🔍 Ką realiai reiškia teisė į informaciją?
Teisė į informaciją nėra abstrakti. Ji tampa labai konkreti tokiose situacijose kaip:
🔹 Grįžimas po vaiko priežiūros atostogų
Darbuotoja (ar darbuotojas) grįžta po 1–2 metų vaiko priežiūros atostogų ir sužino, kad:
• tuo metu buvo priimtas naujas darbuotojas,
• jis atlieka tą patį ar lygiavertį darbą,
• bet gauna didesnį atlyginimą.
👉 Klausimas darbdaviui:
ar atlyginimų skirtumas pagrįstas objektyviais kriterijais, ar jis atsirado tiesiog „rinkos sąlygų“ ar patogumo pagrindu?
🔹 Ilgametis darbuotojas ir „brangesnis naujokas“
Darbuotojas dirba įmonėje 5–7 metus, turi patirtį, perėmė atsakomybes, tačiau:
• naujai priimtas darbuotojas iš karto gauna didesnį atlygį;
• pareigybės – faktiškai tokios pačios.
👉 Direktyvos kontekste tai jau ne emocinis nepasitenkinimas, o klausimas:
ar atlygio sistema nėra netiesiogiai diskriminuojanti?
🔹 Priedai vieniems – tyliai, kitiems – niekada
Vienam darbuotojui reguliariai skiriami:
• priedai,
• premijos,
• papildomi mokėjimai „už rezultatus“.
Ar darbdavys gali nesuteikti kasmetinių atostogų? Ką daryti, jei „neišleidžia“?
🖋️Vienas dažniausių mitų darbo santykiuose: „kasmetinės atostogos – kai darbdavys leidžia“. Realybė paprasta: kasmetinės atostogos yra darbuotojo teisė ir darbdavio pareiga – ne „premija“ ir ne „geranoriškumas“.
1) Kas „priklauso“ pagal bendrą taisyklę?
• Minimaliai turi būti suteikiama ne mažiau kaip 20 darbo dienų (dirbant 5 d. savaitę) arba 24 darbo dienos (dirbant 6 d. savaitę); jeigu savaitės darbo dienų skaičius mažesnis / skirtingas – ne trumpiau kaip 4 savaitės.
• Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus (ir atostogų metu paliekamas vidutinis darbo užmokestis).
• Atostogos gali būti skaidomos, bet bent viena dalis privalo būti nepertraukiama: ne trumpesnė kaip 10 darbo dienų (arba 12 d. dirbant 6 d. savaitę; jei grafikas kitoks – ne trumpiau kaip 2 savaitės).
2) Ar darbdavys gali „pasakyti NE“?
Darbo teisėje atostogų laikas paprastai derinamas per atostogų suteikimo eilę (grafiką), o sprendimas turi būti suderintas – darbdavys negali vienašališkai nuspręsti, kaip jums „bus“ su atostogomis.
Tačiau praktikoje svarbu atskirti:
• Darbdavys gali derėtis dėl konkrečios datos, jei prašymas kertasi su grafiku ar objektyviai griauna darbo organizavimą (bet tada turi būti realiai derinama ir pasiūlomas sprendimas).
• Darbdavys negali „numarinti“ atostogų, t. y. nuolat atidėlioti taip, kad darbuotojas faktiškai nebegalėtų pasinaudoti teise į poilsį.
Skaityti daugiau: Ar darbdavys gali nesuteikti kasmetinių atostogų? Ką daryti, jei „neišleidžia“?
Ar tikrai penktadienį galite išeiti valanda anksčiau?
📍DARBO DIENOS TRUMPINIMAS PRIEŠ ŠVENTES: MITAI IR TEISINĖ REALYBĖ
Artėjant Vasario 16-ajai – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, kasmet pasikartoja tas pats klausimas:
jeigu šventinė diena – pirmadienį, ar penktadienis prieš ją turi būti sutrumpintas viena valanda?
Atsakymas trumpas, bet teisiškai svarbus: ne, nebūtinai.
1️⃣ KĄ NUMATO DARBO KODEKSAS?
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio 6 dalį:
„Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.“
Esminis akcentas – „švenčių dienų išvakarėse“.
Tai reiškia:
• trumpinama tik ta darbo diena, kuri kalendoriškai eina prieš šventinę dieną;
• trumpinama viena valanda;
• atlyginimas dėl to negali būti mažinamas.
2️⃣ KAS YRA ŠVENTĖS IŠVAKARĖ?
Jeigu šventinė diena yra:
📅 Pirmadienį (pvz., Vasario 16 d.)
Tuomet jos išvakarė yra sekmadienis.
Ir čia atsiranda esminė teisinė detalė:
• jeigu sekmadienis pagal darbo grafiką yra poilsio diena, darbo dienos trumpinimo pareiga neatsiranda.
📌 Penktadienis nėra laikomas šventės išvakarėmis, nes po jo eina:
• šeštadienis (poilsio diena),
• sekmadienis (poilsio diena),
• ir tik tada – šventė.
Todėl penktadienis prieš pirmadienio šventę pagal įstatymą nėra trumpinama darbo diena.
Skaityti daugiau: Ar tikrai penktadienį galite išeiti valanda anksčiau?
Paskolos
Teledema
Petankės sportas
LT pareigūnų federacija
