Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisinės padėties

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija gavo atsakymą iš Vidaus reikalų ministerijos į savo kreipimąsį dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisinės padėties. Publikuojame pilną šio rašto tekstą:

Vidaus reikalų ministerijoje išnagrinėtas Jūsų 2020 m. balandžio 7 d. raštas Nr. 4-84 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisinės padėties“. Rašte prašote pateikti informaciją apie vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisinę padėtį ir jos pasikeitimą, kai pareigūnas yra nušalintas ar jam yra skirta saviizoliacija, nes jis turėjo sąlytį su įtariamu ar sergančiu COVID-19 liga asmeniu ir panašių atvejų (pavyzdžiui, kol laukia tyrimo rezultatų dėl užsikrėtimo COVID-19 virusu), taip pat informaciją, kokios finansinės pajamos (išmokos) yra garantuojamos tais laikotarpiais, ir užtikrinti, kad ši praktika būtų taikoma vienodai visose statutinėse įstaigose.

Pažymėtina, kad specialaus teisinio reguliavimo dėl pareigūnų teisinės padėties, kilus būtinybei jiems saviizoliuotis dėl tarnybos metu turėto sąlyčio su įtariamu ar sergančiu COVID-19 liga asmeniu, nėra. Atsižvelgus į tai, kiekviena situacija turėtų būti nagrinėjama individualiai, laikantis teisės aktų reikalavimų.

Kaip informavo centrinės statutinės įstaigos, prireikus pareigūnui taikyti saviizoliaciją dėl sąlyčio su įtariamu ar sergančiu COVID-19 liga asmeniu, vadovaujantis teisės aktais ir atsižvelgus į konkrečias aplinkybes ir galimybes, taikoma įvairi praktika.

Vidaus reikalų ministerijos nuomone, Vidaus tarnybos statute (toliau – VTS) ir kituose teisės aktuose yra numatyta pakankamai teisinių galimybių lanksčiai spręsti dėl pareigūnų teisinės padėties ir apmokėjimo būtinos saviizoliacijos laikotarpiu, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos ypatumus. Įvertinus galiojančius teisės aktus, prireikus pareigūnui taikyti saviizoliaciją, siūlome vadovautis toliau nurodytomis teisinėmis galimybėmis:

– VTS 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė pareigūnui suteikti iki 10 darbo dienų papildomų mokamų atostogų;

– VTS 49 straipsnyje nustatytos kasmetinės atostogos, kurios gali būti suteikiamos pareigūnui sutikus;

– prireikus taikyti saviizoliacija, gali būti taikomas nuotolinis darbas (jei tai įmanoma, atsižvelgus į pareigūno atliekamų funkcijų pobūdį);

Skaityti daugiau: Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisinės padėties

LMDPSS prisijungė prie Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos

Prie Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) nuo vasario prisijungia Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas (LMDPSS).

Organizacija, vienijanti beveik 500 pareigūnų, papildė didžiausią Lietuvos pareigūnus vienijančią organizaciją. Šiuo metu LTPF jungia beveik 4500 pareigūnų iš praktiškai visų statutinių institucijų.

LMDPSS koordinacinės tarybos pirmininkas Jūrius Bruklys sako, kad šis prisijungimas – logiškas organizacijos veiklos vystymo žingsnis, lemsiantis dar sėkmingesnį muitinės profesinių sąjungų atstovavimą.

„Šių metų pradžioje įsigaliojus naujam Vidaus tarnybos statutui, nusprendėme glaudžiau koordinuoti savo veiksmus su kolegomis iš kitų statutinių įstaigų. LTPF yra gausiausia Lietuvos pareigūnų federacija, vienintelė Lietuvoje jungianti visų statutinių įstaigų kolegas – būtent todėl ir pasirinkome LTPF“, – pasakoja pirmininkas.

Šiuo metu Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai priklauso jau daugiau nei 25 profesinės sąjungos. „Tai, kad mūsų gretos vis didėja, rodo, kad pareigūnai vertina mūsų pasiekimus.“ – sako LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė. – „LMDPSS prisijungimas pastiprins mus visus. Šios organizacijos pareigūnai veiklūs ir iniciatyvūs, tikiu, kad drauge padarysime dar daugiau muitinės darbuotojų labui“.

Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas gegužę minės jau 18-uosius savo veiklos metus. Kol galiojo Tarnybos Lietuvos muitinėje statutas, o muitinės darbas valstybės įstaigų sistemoje buvo ir yra specifinis, organizacija pasirinko išlaikyti laisvos profesinės sąjungos statusą. Pasikeitus muitinės pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojantiems norminiams aktams, statutinė tarnyba unifikavosi. Todėl nuspręsta keisti veiklos strategiją ir glaudžiau koordinuoti savo veiksmus su kitomis pareigūnų profsąjungomis.

„Jau dabar kyla nemažai klausimų dėl naujojo statuto taikymo,“ – pasakoja LMDPSS koordinacinės tarybos pirmininkas J. Bruklys. – „Manome, kad būdami kartu pajėgsime greičiau ir racionaliau spręsti iškilusias problemas. Turėtume lengviau, lanksčiau adaptuoti įstatymo normą skirtingoms veiklos specifikoms.

Skaityti daugiau: LMDPSS prisijungė prie Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos

Papildomos socialinės garantijos

Nuo 2020-03-19 įsigaliojo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas (toliau - Įstatymas). Būtent Įstatymo 11¹ str. 1 d., kuri iš pradžių buvo siūloma kaip 14 str. 3¹ d., yra numatytas maksimalus 77,58 proc. laikinojo nedarbingumo apmokėjimas pareigūnams, į kurį pareigūnai įgys teisę koronaviruso (COVID-19) susirgimo atveju, jeigu toks susirgimas įvyko jiems vykdant savo profesines veiklos funkcijas.

Šis apmokėjimas iki mokestinių pakeitimų buvo laikomas 100 proc. apmokėjimu.

Toks naujas teisinis reglamentavimas suteikia papildomas socialines garantijas pareigūnams.

Įstatymo pakeitimas įsigaliojo nuo 2020-03-19 ir galios iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos (Įstatymo 11¹ str. 6 d.).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Įstatymo 11¹ str. taip pat numatyta, kad „Įsigaliojus (2020-03-19) įstatymui Nr. XIII-2824, asmenims, kurie, vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas, iki įstatymo Nr. XIII-2824 įsigaliojimo (2020-03-19) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės metu susirgo naujuoju koronavirusu (COVID-19), įsigaliojus (2020-03-19) įstatymui Nr. XIII-2824, paskirta ligos išmoka perskaičiuojama ir nuo įstatymo Nr. XIII-2824 įsigaliojimo dienos (2020-03-19) mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“, kas reiškia, kad, jeigu pareigūnas iki šio Įstatymo pakeitimo įsigaliojimo susirgo koronavirusu (COVID-19), jam atliekant savo profesinės veiklos funkcijas, tai pareigūnui skirta ligos išmoka turi būti perskaičiuota ir nuo minėto Įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, t. y. nuo 2002-03-19, turi būti mokama maksimali 77, 58 proc.

Be to, nemažai yra svarbūs ir pakeitimai, nustatyti Įstatymo 11¹ str. 2 ir 3 d.

Šie pakeitimai nustato laikinojo nedarbingumo apmokėjimo dydžius ir sąlygas tais atvejais, kai pareigūnui sutiekiamas laikinasis nedarbingumas, jeigu jis serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių lėtinių ligų sąrašą, ir jeigu jis Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas turi riziką susirgti užkrečiamąja liga ir dėl to tapti laikinai nedarbingas ir tais atvejais, kai pareigūnui sutiekiamas laikinasis nedarbingumas, jeigu jam atsirado būtinybė prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, taip pat pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų.

Skaityti daugiau: Papildomos socialinės garantijos

„Sodros“ instrukcija: kaip visada gauti ligos išmoką

Nuo spalio gyventojai dažniau serga peršalimo ligomis nei rugsėjį, tačiau nedarbingumo pažymėjimų išduota mažiau nei tą patį mėnesį prieš metus. „Sodra“ primena, kad norint gauti ligos išmoką, reikia apsilankyti pas gydytoją, o daliai gyventojų ir pateikti prašymą ligos išmokai gauti, jeigu jie to nepadarė anksčiau.

„Sodra“ planuoja išsiųsti priminimus 38 tūkst. gyventojų, kurie per pastaruosius metus turėjo laikino nedarbingumo pažymėjimą, tačiau prašymo ligos išmokai gauti nepateikė. Prašymą pateikti galima internetu bet kuriuo metu, o „Sodra“ išmokas skiria už ne ilgesnį nei 12 mėnesių praėjusį laikotarpį nuo kreipimosi dienos.

„Daugiau nei 50 proc. apdraustųjų – 750 tūkstančių gyventojų – jau yra pateikę neterminuotus ligos išmokos prašymus. Tai reiškia, kad susirgus ir gydytojui išdavus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, jiems daugiau nieko daryti nereikia. Vis dėlto nemaža dalis gyventojų dar teikia prašymus kiekvieną kartą susirgę. Yra ir tokių, kurie prašymų nepateikia.

Neterminuotą ligos prašymą galima pateikti internetu, prisijungus prie „Sodros“ asmeninės paskyros gyventojui sodra.lt/gyventojui nelaukiant ligos. Prašymas galios visiems ateities atvejams“, – ragina „Sodros“ klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis. Šį spalį iš viso išduoti 230 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Palyginti, rugsėjį šis skaičius siekė 194 tūkst. Tačiau praėjusių metų spalio mėnesį nedarbingumo pažymėjimų skaičius buvo pašokęs iki 246,2 tūkst.

Spalį, palyginti su rugsėju išaugo nedarbingumo pažymėjimų, išduotų dėl ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų tiek sergantiems, tiek slaugantiems šeimos narius. Spalį laikino nedarbingumo pažymėjimai dėl šių ligų išduoti apie 70 tūkst., kai, palyginti, rugsėjį – 40 tūkst. sergančiųjų ar slaugančių šeimos narius.

Iš viso „Sodra“ per tris šių metų ketvirčius jau priskaičiavo 230 milijonų eurų ligos išmokų. Vis dėlto, nedidelė dalis gyventojų, kuriems išmoka galėtų priklausyti, dar nėra pateikę prašymų ligos išmokai gauti.

Skaityti daugiau: „Sodros“ instrukcija: kaip visada gauti ligos išmoką

Įstatymo pataisos dėl būtinų priemonių COVID-19 pandemijos sąlygomis

Šiandien Seime priimtos pataisos ir pakeista ligos išmokų tvarka, kuomet Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ar karantiną. Įstatymo pataisos įsigalios kai jas pasirašys Prezidentas.

PARAMA DARBO VIETOMS IŠSAUGOTI.
Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams. Kai įmonėje paskelbiama prastova, darbuotojas turi gauti dalį savo darbo užmokesčio:
- Pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas – 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jei nereikalaujama būti darbe), nuo 4 dienos – 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu prastova trunka mėnesį, darbuotojas turi gauti ne mažesnį nei minimalų atlyginimą (607 eurai „ant popieriaus“ arba 437 eurai „į rankas“). Kai prastova skelbiama ekstremalios situacijos arba karantino metu, valstybė iš dalies padengs darbuotojo darbo užmokesčio sąnaudas.
- Išmoka už prastovą. Jeigu darbdavys darbuotojui mokės 40 proc. nuo minimalios algos, tuomet valstybė prisidės 60 proc. nuo minimalios algos. Išmoka už prastovą bus mokama iš „Sodros“ administruojamo fondo už laiką, kai galioja paskelbta prastova dėl ekstremalios situacijos arba karantino.
- Subsidija. Jeigu darbdavys darbuotojui mokės 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio, tuomet valstybė prisidės 60 proc. nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, bet valstybės indėlio „lubos“ 607 eurai bruto. Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis, o darbdavys įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

LIGOS IŠMOKA DARBUOTOJAMS, KURIE UŽSIKRĖTĖ ATLIKDAMI PAREIGAS.
Jeigu sveikatos priežiūros specialistai ir pareigūnai, dirbdami savo darbą, užsikrėstų liga, dėl kurios paskelbta ekstremali situacija, jiems bus mokama maksimalaus dydžio ligos išmoka, tai yra 100 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“ (arba 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“). Įstatymo nuostata galios ir tiems, kurie užsikrėtė iki įsigaliojant įstatymo pataisai. Šiuo metu mokama įprasto dydžio ligos išmoką – 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Kiekvienu atveju ,,Sodros“ teritoriniam skyriui reikės pateikti dokumentus, pagrindžiančius pareigų atlikimo ir ligos ryšį.

LIGOS IŠMOKA VAIKAMS PRIŽIŪRĖTI.
Už sveiko darželinuko, priešmokyklinuko ar pradinuko priežiūrą, kai paskelbiamas infekcijos plitimą ribojantis režimas ir dėl to duris užveria darželiai ir mokyklos, esant ekstremaliai situacijai arba karantinui, išmoka bus mokama iki pasibaigs ekstremali situacija arba atšaukiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. (Dabar nustatyta, kad nedarbingumas suteikiamas ir ligos išmoka vaiko priežiūrai mokama 14 kalendorinių dienų.)

Skaityti daugiau: Įstatymo pataisos dėl būtinų priemonių COVID-19 pandemijos sąlygomis

Derinami Vidaus tarnybos statuto pataisymai

Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga iš Vidaus reikalų ministerijos gavo derinimui Vidaus tarnybos statuto pataisas. Šios pataisos išplečia kolektyvinių sutarčių galiojimą vidaus tarnybos statutiniams pareigūnams.

Kviečiame susipažinti. Pakeitimų tekstai - nuorodose.

Projektų paketas

Nr. 19-11482 "Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 18, 26, 28, 31, 311, 32, 33, 34, 35, 37, 39, 53, 56, 58, 59, 61, 64, 68, 69, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui"
(Nuoroda 1)
Nr. 19-11481 "Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 18, 26, 28, 31, 311, 32, 33, 34, 35, 37, 39, 53, 56, 58, 59, 61, 64, 68, 69, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas"
(Nuoroda 2)
turi būti suderintas su Jūsų institucija. Išvados turi būti pateiktos nuo 2019-10-03 iki 2019-10-14.

"Jeigu išvadas teikiantis subjektas nustatytu laiku nepateikia išvadų, laikoma, kad jis teisės akto projektui pritaria" (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 337 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 728 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo" pakeitimo")

Projekto derinimą inicijavo
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Šis pranešimas siunčiamas automatiškai iš Seimo teisės aktų informacinės sistemos (TAIS) Projektų registravimo posistemės.