Spalio 10 d. Vyriausybės įgaliota socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kuri galios trejus metus, išskyrus sąlygą dėl bazinio dydžio.
Nacionalinė sutartis šalyje pasirašoma jau penktus metus.
LPSK pirmininkė Inga Ruginienė pasirašymo ceremonijoje pasidžiaugė, jog ši diena – istorinė, nes „Nacionalinė kolektyvinė sutartis įgauna kitas ribas, nes ji praplečiama visam viešajam sektoriui. Ji galios ir valstybės bei savivaldybių valdomoms įmonėms, viešosios įstaigoms“.
Šalys susitarė 2023 metams padidinti pareiginės algos bazinį dydį visiems viešojo sektoriaus tarnautojams, darbuotojams ir pareigūnams iki 186 euro. Šis dydis taikomas apskaičiuojant darbo užmokestį valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams, kariams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams. Pareiginės algos bazinio dydžio didinimas palies apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, pareigūnų.
Taip pat sutarta dėl papildomų atostogų dienų mokymuisi, sveikatai gerinti, saviugdai ar savanorystei, didinti viešojo sektoriaus darbuotojų motyvaciją, užtikrinti jų teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas.
Papildomos garantijos profesinių sąjungų nariams
Sutartį su Vyriausybe pasirašiusių profesinių sąjungų nariai 2023 – 2025 metais galės pasinaudoti ir papildomomis garantijomis.
PAPILDOMOS KASMETINĖS ATOSTOGOS SAVIUGDAI ARBA SAVANORYSTEI. Profesinių sąjungų nariai trejus metus kol galios sutartis galės išeiti 2 darbo dienomis ilgesnių kasmetinių atostogų saviugdai arba savanorystei.
Rugsėjo 18 d. aukščiausiems šalies vadovams išsiųsta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos VII suvažiavimo rezoliucija „Dėl socialinio dialogo plėtros“.
Jame reiškiamas susirūpinimas dėl vis dažnėjančio trukdymo profesinėms sąjungoms veikti arba apskritai joms steigtis, dėl kai kurių darbdavių veiksmų stabdyti streikus stengiantis tiesiogiai ir netiesiogiai susidoroti su savo teises ginančiais darbuotojais, dėl profesinių sąjungų atstovų pažeidžiamumo, dėl per mažų baudų darbdaviams, šiurkščiai pažeidžiantiems darbuotojų teises bei darbų saugos reikalavimus kolektyvinių sutarčių.
Prezidentui, Seimo pirmininkei ir Premjerei nusiųstoje rezoliucija siekiama atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją ir reikalaujam ją keisti. Pateikta dešimt pasiūlymų:
1. Įteisinti darbdavio lygmeniu veikiančio profesinės sąjungos pirmininko apsaugą nuo atleidimo iš darbo visą jo kadenciją ir 6 mėn. po kadencijos pabaigos.
2. Liberalizuoti streikų skelbimą ir apriboti teismų galimybes atidėti streikus.
3. Įteisinti nuostatą, kad įmonėse/įstaigose, kuriose veikia profesinė sąjunga, nebūtų steigiama darbo taryba.
4. Nedekriminalizuoti trukdymo profesinių sąjungų veiklai ir palikti šią veiką Baudžiamajame kodekse.
5. Nustatyti prievolę bendrovėms į juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organus įtraukti darbuotojų atstovus.
6. Darbdavio lygmeniu veikiančių darbuotojų atstovus atlikti savo funkcijoms atleisti nuo darbo pareigų vykdymo paliekant darbo užmokestį.
7. Numatyti mokestines lengvatas įmonėms už naudas darbuotojams, kurios numatytos darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse.
Valdantieji norėtų įgyvendinti plačią viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos pertvarką, kurios metu ketina didinti darbo užmokestį valstybės įstaigų vadovams, teisėjams, politikams bei valstybės pareigūnams. Kitiems tokia laimė artimiausiu metu tikriausiai nenusišypsos, nes biudžetas ne guminis.
Jeigu viskas seksis gerai, pertvarka turėtų prasidėti jau nuo kitų metų, bet, neabejotina, kad Seime ir visuomenėje ji sukels daug diskusijų. Visų pirma dėl to, kad vieniems darbo užmokestis turėtų augti vienu ypu ir stipriai, o kitiems – neaugti arba augti priklausomai nuo šalies ekonominės raidos. Taip pat ketinama atsisakyti kai kurių privilegijų, o kada jų atsisakymas buvo priimamas maloniai ir be prieštaravimų?
Ingridos Šimonytės Vyriausybė savo programoje žadėjo sukurti tokią viešojo administravimo sistemą, kuri suteiktų galimybių į viešąjį sektorių pritraukti, jame išlaikyti bei motyvuoti aukščiausios kompetencijos specialistus, gerinti visuomenei teikiamų paslaugų kokybę.
Ar taip nutiks, priklauso nuo daug veiksnių, bet kai kurios planuojamos pertvarkos detalės jau dabar kelia daug klausimų Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinei sąjungai, savo pastabas išsakė Prezidentūra bei daug kitų institucijų.
Kam – algos šuolis, o kam – įšaldymas
Viešasis sektorius apima valstybės tarnautojus, įskaitant ir įstaigų vadovus, politikus, valstybės pareigūnus, taip pat prokurorus, teisėsaugos institucijų pareigūnus, karius, teisėjus bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojus. Valdančiųjų planuojama pertvarka turėtų paliesti beveik visų išvardintų profesijų žmones, tik vienus reforma pradžiugins, o kitiems ji nelabai patiks.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) išsiuntė laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursula von der Leyen ir Europos Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generaliniam direktoratui dėl būtinybės skirti daugiau dėmesio saugumo situacijai prie sienos su Baltarusija.
Priminsime, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) ir Europos policijos sąjunga (EPU) drauge jau buvo kreipusios į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, ragindamos palaikyti du pagrindinius LTPF siekius, galinčius padėti veiksmingiau kovoti su autoritarinio Baltarusijos režimo sukelta migracijos krize Rytų Europoje. Tai – a) pasidalinti finansinę fizinio barjero įrengimo naštą pasienyje su Baltarusija, nes saugoma bendra ES siena; b) įkurti Europos masto agentūrą hibridinėms grėsmėms bendrai analizuoti ir atliepti (kaip kad migrantų panaudojimą politiniam spaudimui).
„Deja, gautas EK Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato atsakymas mūsų netenkino. Jame pareikšta, kad esą Europos Komisija turi nuoseklią politiką nefinansuoti fizinių barjerų. Vis tik, LTPF nuomone, Rusijos paskelbtas karas prieš Ukrainą, grasinimai Vakarams, negerėjanti padėtis Baltarusijoje aiškiai parodė, kad pasaulis pasikeitė ir reikia pergalvoti įprastus būdus bei „nuoseklią politiką“. Vėlgi – nors finansinės naštos pasidalinimas dėl fizinio barjero visų saugumo grėsmių neišspręstų, tai būtų žingsnis tinkama linkme bei pademonstruotų ES vienybę saugumo klausimuose. Būtent tokius signalus norime siųsti autoritariniams režimams prie ES sienų, o ne komunikuoti, kad „remiantis Šengeno sienų kodeksu, išvengti ir atgrasyti neleistinų sienos kirtimų yra šalių narių atsakomybė“, – sako LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
Ji primena, kad, nors dėl karo Ukrainoje mažiau girdime apie bėdas pasienyje su Baltarusija, migrantų krizė nesibaigė ir bet kada gali vėl sustiprėti.
Pridedame laiško originalą.
Dear Ms. Ursula von der Leyen,
On March 22 the Lithuanian Federation of Law Enforcement Officers (LTPF) received a reply from EC Directorate-General for Migration and Home Affairs.
Skaityti daugiau: LTPF laiškas EK: krizė prie sienos su Baltarusija nesibaigė
Susipažinau su Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtu nauju valstybės tarnybos įstatymo projektu. Iškilo tik vienas klausimas. Kas benorės ateiti į valstybės tarnybą, jeigu ji bus reformuota taip, kaip žadama. Gaila tų valstybės tarnybos žinovų, kurie, paklusdami politinei valiai, turėjo parengti šį valstybės tarnybos nekrologą.
Tarnyba ruošiama... senukams?
Nebestebina ir tai, kad VRM vadovai, akivaizdžiai ignoruojantys problemas, su kuriomis susiduria viena valstybės tarnautojų dalis, o būtent statutiniai pareigūnai, visas jėgas meta abejotinos vertės valstybės tarnybos pertvarkai. Šiuo metu galiojančiame valstybės tarnybos įstatyme yra įtvirtintas amžiaus cenzas, t.y. asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Įstatymo projekte viršutinės ribos nebelieka, t.y. galėsi žmogau dirbti ir iki 100 metų. Iš tiesų, perskaičius visą projektą, tai nebestebina, nes valstybės tarnyba bus patraukli tik vadovams ir pensininkams, jaunimo ten ir surišus nenutempsi.
Grąžinamas principas „aš vadovas – tu kvailys“?
Karjeros valstybės tarnautojų veiklos vertinimas paliktas vien tik tiesioginio vadovo malonei. Nebeliko jokių nuostatų, reglamentuojančių tolesnį procesą, kai valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo vertinimu. Matyt, rengėjai yra tvirtai įsitikinę, kad tokių drąsuolių tiesiog nebebus. Iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamųjų dalių išbraukiamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Panašu, kad toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į valstybės tarnybos patrauklumą įsigaliojus šiam įstatymui. Kaip minėjau, jaunimas vargu ar ateis dirbti, o likusiems, 65 metų ir vyresniems iš tiesų didelė prabanga mokėti tokį priedą, juolab, kad jie gaus ir pensijas. Pagal projektą, kiekvienos įstaigos vadovas nustatys įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. Visiškai neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis bus ši sistema rengiama, keičiama ar panaikinama. O mes turime labai karčios patirties, kai net griežtai įstatymu reglamentuotos tvarkos interpretuojamos labai kūrybingai, bet tai bent gali „atsukti“ atgal. O ką kalbėti, kai nebus aiškių įstatyminių kriterijų, kuriais gali remtis profesinės sąjungos, ginančios narių teisių pažeidimus?
Linkėjimai regionams, svajojantiems prisivilioti specialistų
Skaityti daugiau: Loreta Soščekienė: In memoriam valstybės tarnybai
LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS ŠAKOS KOLEKTYVINĖ SUTARTIS
2022 m. sausio 28 d. Nr. PV3-555
Vilnius
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188656838, buveinės adresas 01105 Vilnius, A. Jakšto g. 1, atstovaujamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus Dariaus Žvirono, veikiančio pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 100 „Dėl įgaliojimų derėtis su profesinių sąjungų organizacijomis dėl Lietuvos Respublikos muitinės ir bausmių vykdymo sistemos šakų kolektyvinių sutarčių parengimo ir pasirašyti minėtas sutartis suteikimo“ suteiktą įgaliojimą,
ir
Lietuvos Respublikos muitinėje veikiančios ir 2013 m. lapkričio 28 d. Susitarimą dėl jungtinės atstovybės sudarymo sudariusios profesinės sąjungos, atstovaujamos Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo, juridinio asmens kodas 295747310, buveinės adresas 03153 Vilnius, Naujoji Riovonių g. 3-316, koordinacinės tarybos pirmininko Jūriaus Bruklio ir Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos, juridinio asmens kodas 190778692, buveinės adresas 01111 Vilnius, J. Jasinskio g. 9-310, pirmininkės Irenos Petraitienės, toliau kartu vadinami šalimis,
vadovaudamiesi tuo, kad:
Lietuvos Respublikos muitinė, siekdama apsaugoti Lietuvos ir Europos Sąjungos visuomenę, rinką, aplinką ir finansinius interesus nuo neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarydama palankias sąlygas teisėtam verslui, taikydama aukštus reikalavimus profesinės veiklos kokybei, gina ir saugo teisinės valstybės principus, pripažindama objektyvumo, skaidrumo, bendradarbiavimo, atskaitomybės principus. Siekiant šių tikslų įgyvendinimo turi būti sukurtos patrauklios tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje sąlygos, apimančios priėmimą į tarnybą, mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą, karjeros ir skatinimo politiką;
Lietuvos Respublikos muitinės įvaizdžio ir tarnybos muitinėje sąlygų gerinimas, antikorupcinės aplinkos kūrimas ir socialinės partnerystės stiprinimas yra bendras tiek šios sistemos vadovybės, tiek joje tarnaujančių pareigūnų, tiek sistemoje veikiančių profesinių sąjungų tikslas;