- Platonas įvardino keturias dorybes: išmintis, drąsa, teisingumas ir saikingumas. Tai visiems visuomenės luomams privaloma dorybė. Gal įvardintoji saikingumo dorybė yra pirmoji ekonominė dorybė? Tik mes ją pamiršome?
- Ekonomikos mokslas prieina prie tų pačių išvadų ir vienas pirmųjų dalykų, kurį išmoksta ekonomistai, tai kad kraštutinumai yra negerai. Daug žmonių tą intuityviai jaučia nebūdami ekonomistais, o šie įrodo tuos dalykus formaliai. Tą netgi stebime eilinių žmonių gyvenime: žmonės nėra nei dideli kamikadzės nei ypatingai konservatyvūs ir atsargūs, jie renkasi kažką per vidurį. Ir vartojimo struktūra yra daugiau ar mažiau subalansuota, žmonės ir valgo, ir pramogauja, ir keliauja. Dauguma žmonių renkasi, kaip ekonomistai juokauja, vidutiniškai iškeptą mėsos patiekalą.
Problema ta, kad ekonomikos dėstymą yra užvaldę neoliberalai, kurie kai kada skatina arba pateikia žmones išskirtinai kaip homo economicus, žmones labai siauriai siekiančius savo interesų, o tada dingsta visuomeninis interesas. Godumas, kuris visais laikais buvo laikomas nuodėme, didžiąja nuodėme, pateikiamas kaip dorybė, kad žmonės turi beatodairiškai siekti savo asmeninių interesų, neva tai veda prie visuomeninių interesų. Adamas Smithas rašė, kad „nematoma rinkos ranka“ viską sutvarkys, bet kaip matome, tas godumas veda prie milžiniškų socialinių problemų, prie tiesiog žmonių apgaudinėjimo, kai pardavinėjami šlamštiniai produktai, mažinant savikainą, dedant pigesnį cukrų vietoj miltų kepant duoną ir taip toliau. Nepanašu, kad toks kraštutinis požiūris duoda kažką gero. Net ir neoliberalios institucijos jau šneka apie nelygybės klausimus, apie nepelnytai gautas pajamas (ekonomistų renta vadinamas), kurios yra didžiąja dalimi tos nelygybės didėjimo priežastis. Galėtume mažiau kreipti dėmesį į nelygybę, kuri kyla iš objektyvių dalykų: žmogus gerai mokėsi, sąžiningai dirbo, sukūrė gražų ir gerą, kažkam reikalingą produktą, nieko neapgaudinėjo ir taip tapo turtingas, tačiau mes vis daugiau kalbam apie sistemines apgavystes, ypač finansų sektoriuje, žemgrobystes Lietuvos kontekste ir pan. (plačiau žr. nelygybės žemėlapį).
Neoliberalusis požiūris įvardina godumą dorybe, bet taip pat atmeta atvirkštinį saiko momentą – suvokimą, kad galima nustatyti, kas yra minimaliai reikalinga, ko minimaliai reikia žmogaus normaliam oriam gyvenimui. Neoliberali ideologija sako, kad neįmanoma šito nustatyti, nes tam kažkodėl „nėra kriterijų“.
Skaityti daugiau: Raimondas Kuodis. „Ekonomikos dėstymą yra užvaldę neoliberalai“
Lietuvos muitinėje masiškai trūksta darbuotojų – nors etatų yra per 2,3 tūkst., pustrečio šimto jų yra laisvi. Muitinė nuolat skelbia konkursus pareigybėms užimti, tačiau ne visada pavyksta rasti tinkamų kandidatų.
Kaltas mažas atlyginimas ir dideli reikalavimai kandidatams. Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas praėjusią savaitę sakė, kad Muitinėje, o ypač pasienio punktuose, smarkiai trūksta darbuotojų – niekas nenori dirbti už mažą atlyginimą. 15min pasidomėjo statistika – pasirodo, išties jau ne pirmus metus Muitinėje gausu laisvų darbo vietų, ir ne visų skelbiamų konkursų metu pavyksta rasti žmonių.
Laisvų darbo vietų – šimtai
Pernai Muitinėje buvo 2347 pareigybės, tačiau net 241-ai iš jų paprasčiausiai nepavyko rasti tinkamo specialisto. Ir tokia tendencija stebima jau ne pirmus metus. Muitinės specialistai 15min pateikė penkerių metų statistiką, kuri rodo, kad neužimtų pareigybių gausu kasmet.
Pavyzdžiui, 2013 metais iš 2341 pareigybių 136 buvo neužimtos, 2014 metais neužimtų buvo 96, 2015 – 116, 2016 – 160 pareigybių.
Taip pat statistika liudija, kad konkursų buvo skelbta žymiai daugiau nei kad priimta žmonių. Pavyzdžiui, 2013 metais Muitinė skelbė 201 konkursą, o pavyko pasamdyti 158 žmones, 2014 metais skelbė 164 konkursus, o priėmė tik 94 žmones.
Pernai, nors Muitinė turėjo pustrečio šimto laisvų darbo vietų, skelbė vos 70 konkursų, nes norėjo esantiems darbuotojams padidinti darbo užmokestį, kad jie neišsilakstytų, todėl vyko vidinės atrankos tam tikroms, aukštesnės pareigybėms užimti. Per tuos 70 viešai skelbtų konkursų pasamdyti pavyko tik 36 žmones (tik 11 iš jų į pasienio postus).
Vasario 6 d. departamente įvyko Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (MDPS) atstovų ir Muitinės departamento vadovų susitikimas, kurio metu buvo diskutuota apie muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo procesą. Kalbėta apie tai, kad blogą Muitinės departamento statutinės komisijos darbą lemia ne vien pasenęs reglamentas, bet ir objektyvumo trūkumas, bei neetiškas komisijos narių elgesys. Muitinės departamento iniciatyva aptartas bendros pozicijos išsakymo susitikimuose su asignavimų valdytojais (Finansų ministerija) klausimas.
Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Leokadija Daujotaitė ir valdybos pirmininkas Jūrius Bruklys posėdį pradėjo iškeldami klausimą dėl akivaizdžiai prastėjančių darbo sąlygų.
Muitinės vadovai pritarė šiems pastebėjimams ir paminėjo, jog kasmet gauna nusiskundimų dėl vis prastesnio paslaugas atliekančių tarnybinių patalpų valytojų darbo bei mato vis brangstančias paslaugų kainas ir paprašė profsąjungos atstovų padėti ir kartu spręsti šią problemą: stebėti, fiksuoti, analizuoti ir reikšti pretenzijas. Muitinės departamento vadovai įsipareigojo svarstyti galimybę sugrįžti prie nuolatinių valytojų samdymo.
Taip pat buvo iškeltas klausimas apie muitinės pareigūnų buitinių tarnybos sąlygų pagerinimą teritorinėse muitinėse, nes pareigūnų persirengimo patalpos naudojamos kitoms reikmėms, spintelių dydžiai nepakankami, patalpose nėra dušų ir pan.
Arūnas Adomėnas informavo, kad š. m. kovo mėnesį visus muitinės pastatus valdyti perima Valstybės įmonė Turto bankas. Pasak jo, už pastatų administravimą muitinei teks mokėti preliminariais skaičiavimais apie 240 tūkst. eurų, tuo metu kai Finansų ministerija muitinės turtui administruoti yra skyrusi vos 88 tūkst. eurų. Todėl šiuo metu yra sprendžiamas klausimas, kur gauti trūkstamų pinigų, juolab, kad kitiems poreikiams lėšos taip pat yra gerokai apkarpytos.
Leokadija Daujotaitė taip pat pasidomėjo, kaip būtų galima spręsti postų bei mobiliųjų grupių pareigūnų uniformų trūkumo klausimą. Finansų skyriaus viršininkas Arūnas Bartaška patikino, kad iš viso per metus pareigūnų uniformoms yra numatyta 230 tūkst. eurų. Bendru sutarimu buvo priimtas sprendimas peržiūrėti uniformų dėvėjimo terminus ir komplektų skirstymo prioritetus.
Skaityti daugiau: Dėl vertinimo kvotų MD kaltina Finansų ministeriją ir lėšų trūkumą
Teisinis asmens duomenų apsaugos reglamentavimas neleidžia slapta filmuoti darbuotojų ar jų darbo vietų, net jei darbdaviai siekia užkirsti kelią galimoms vagystėms ar turi kitų teisėtų ketinimų.
Tai galutinai patvirtino naujausias Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, priimtas Lopezo Ribalda byloje prieš Ispanijos Karalystę. EŽTT, priėmęs precedentu tapusį sprendimą, akcentavo, kad teismai neturėtų vadovautis neteisėtu būdu gautais įrodymais.
2009-ųjų birželį 5 prekybos centrų tinkle dirbę kasininkai buvo atleisti iš darbo už vagystes bei pagalbą vagiant klientams ir bendradarbiams. Sužinoję, kad nusikaltimai buvo išaiškinti darbdaviui slapta filmavus darbuotojus, kasininkai kreipėsi į nacionalinį teismą, kuris slapta darytus vaizdo įrašus priėmė kaip teisėtai gautus įrodymus.
Vėliau kasininkas L. Ribalda kreipėsi į EŽTT ir iškėlė bylą Ispanijai. EŽTT įpareigojo Ispaniją nukentėjusiesiems padengti neturtinę žalą dėl darbdavių padarytų privatumo pažeidimų - sumokėti po 4 tūkst. Eur kompensaciją. Pats teisminis procesas nebuvo pripažintas neteisingu, kadangi vaizdo medžiaga nebuvo vieninteliai įrodymai, kuriais rėmėsi nacionaliniai teismai. Be to, darbuotojai galėjo ginčyti šiuos įrašus teisme.
EŽTT konstatavo, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis. EŽTT nuomone, darbdavio teisės, nagrinėjamu atveju - teisė į nuosavybės apsaugą - galėjo būti apsaugota ir kitais būdais bei priemonėmis, taip pat nebuvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp darbuotojų teisės į privatumą bei darbdavio teisės į savo nuosavybės apsaugą.
Pasak profesinių paslaugų įmonės „EY“ teisinių paslaugų asocijuotos partnerės Julijos Lisovskajos, precedentu tapęs EŽTT sprendimas L. Ribalda byloje nereiškia, kad darbdaviai absoliučiai neturi teisės savo patalpose įrengti filmavimo kamerų, tačiau tokią teisę apriboja konkretūs teisėtam vaizdo stebėjimui keliami reikalavimai. Šie ribojimai yra numatyti ir Lietuvos teisėje.
Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Leokadija Daujotaitė, muitinės postų pareigūnų situaciją apibūdina kaip labai prastą.
„Darbo sąlygos sunkios, o atlyginimai – 460 eurų gauna pradedantis pareigūnas, o dar nuvykti į darbą reikia. Pasienio postai juk nutolę nuo gyvenamosios vietos. Tad, pavyzdžiui, iš Zarasų reikia pasiekti Medininkus, o pilnai kelionės išlaidų niekas neatlygina,“ - sako L. Daujotaitė.
Anot darbuotojų atstovės, muitinės posto pareigūnai turi žemiausią kategoriją, pagal kurią skaičiuojami atlyginimai, o sąlygos kilti karjeros laiptais sudaromos ne visiems. Uždirbdami mažai, šie ieškosi papildomo darbo, o tai kenkia darbo kokybei. „Situacija labai prasta, esame viskuo nepatenkinti. Nėra jokios sistemos, kad pareigūnai galėtų kilti karjeros laiptais. Iš dirbančiųjų postuose, retas kuris turi 11 kategoriją. Pareigūnai po 20 metų gali pradirbti turėdami tik 8 kategoriją. Tad kokia motyvacija dirbti? Šias pareigas, pasienio ruožuose užima tik tie jaunuoliai, kurie gyvena su tėvais ir turi jų finansinį palaikymą. Įsivaizduokite, ką reiškia šiuo metu uždirbti 500 eurų. Dažnas tokiu atveju ieško papildomo darbo. Tačiau taip nukenčia pareigūno darbo kokybė, jeigu jis atidirbęs, šiek tiek pamiega ir vėl eina į kitą darbą?” - situaciją komentavo profesinės sąjungos pirmininkė.
Už papildomą krūvį nemoka
„Viskas filmuojama, įrašinėjama, pažeidžiant net žmogaus teises, nes pareigūnai net neįspėjami, kad jie stebimi. Apie kokias darbo sąlygas kalbėti, jeigu, pavyzdžiui, Medininkų poste tik pernai įjungė šiltą vandenį. Jie rodo, kokias turi geras darbo sąlygas, kad turi dušus, bet iš jų teka tik šaltas vanduo, o į tas patalpas galima įeiti tik paltą apsirengus,“ - pasakojo L. Daujotaitė.
„Apie 300 laisvų etatų, postų pareigūnų trūksta, darbo krūvis tenka poste dirbantiems pareigūnams, tačiau už papildomą darbą mokama tik 5% priedas, o darbą tai atlikti reikia visą,“ - aiškino darbuotojų atstovė.
Sausio 11 d. departamente suorganizuotas Muitinės departamento vadovų ir Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovų posėdis, kurio metu diskutuota apie šiais metais tęsiamus pokyčius muitinės veiklos optimizavimo procese, siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį muitinės paslaugų teikimą ir pagerinti muitinės pareigūnų darbo sąlygas.
Posėdžio dalyviai kalbėjosi apie muitinės įstaigų kompetencijų priimant ir įforminant importo ir eksporto deklaracijas nustatymą, taip pat diskutavo apie centralizuoto šių deklaracijų priėmimo ir apdorojimo tvarkos patobulinimą.
Posėdžio pradžioje Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas akcentavo, kad nepaisant visų pradėtų ir tęsiamų pertvarkų muitinės veiklos optimizavimo procese svarbiausias tikslas yra pagerinti postuose dirbančių muitinės pareigūnų darbo sąlygas. Jo teigimu, šiuo metu muitinėje dirba mažiau pareigūnų nei ankstesniais metais ir kai kurie jų palieka tarnybą dėl per didelio darbo krūvio ar jų netenkinančių darbo sąlygų. Todėl pertvarkos muitininkų darbo krūvio ir sąlygų gerinimo srityje yra būtinos ir reikalingos spręsti greitai.
Jis pakvietė profesinių sąjungų atstovus savo idėjomis ir pasiūlymais prisidėti prie muitininkų darbo krūvio suvienodinimo bei išreiškė norą, kad šio susitikimo metu aptarti darbo tvarkos niuansai padėtų geriau pasirengti laukiantiems pokyčiams, leistų juos priimti gerokai sklandžiau ir keltų kuo mažiau įtampos muitinės pareigūnams.
Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Leokadija Daujotaitė ir valdybos pirmininkas Jūrius Bruklys domėjosi, kaip keisis pareigūnų darbo sąlygos prasidėjus pokyčiams.
Skaityti daugiau: Muitinės ir profesinės sąjungos vadovai aptarė numatomus pokyčius