Dėl vertinimo kvotų MD kaltina Finansų ministeriją ir lėšų trūkumą
Vasario 6 d. departamente įvyko Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (MDPS) atstovų ir Muitinės departamento vadovų susitikimas, kurio metu buvo diskutuota apie muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo procesą. Kalbėta apie tai, kad blogą Muitinės departamento statutinės komisijos darbą lemia ne vien pasenęs reglamentas, bet ir objektyvumo trūkumas, bei neetiškas komisijos narių elgesys. Muitinės departamento iniciatyva aptartas bendros pozicijos išsakymo susitikimuose su asignavimų valdytojais (Finansų ministerija) klausimas.
Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Leokadija Daujotaitė ir valdybos pirmininkas Jūrius Bruklys posėdį pradėjo iškeldami klausimą dėl akivaizdžiai prastėjančių darbo sąlygų.
Muitinės vadovai pritarė šiems pastebėjimams ir paminėjo, jog kasmet gauna nusiskundimų dėl vis prastesnio paslaugas atliekančių tarnybinių patalpų valytojų darbo bei mato vis brangstančias paslaugų kainas ir paprašė profsąjungos atstovų padėti ir kartu spręsti šią problemą: stebėti, fiksuoti, analizuoti ir reikšti pretenzijas. Muitinės departamento vadovai įsipareigojo svarstyti galimybę sugrįžti prie nuolatinių valytojų samdymo.
Taip pat buvo iškeltas klausimas apie muitinės pareigūnų buitinių tarnybos sąlygų pagerinimą teritorinėse muitinėse, nes pareigūnų persirengimo patalpos naudojamos kitoms reikmėms, spintelių dydžiai nepakankami, patalpose nėra dušų ir pan.
Arūnas Adomėnas informavo, kad š. m. kovo mėnesį visus muitinės pastatus valdyti perima Valstybės įmonė Turto bankas. Pasak jo, už pastatų administravimą muitinei teks mokėti preliminariais skaičiavimais apie 240 tūkst. eurų, tuo metu kai Finansų ministerija muitinės turtui administruoti yra skyrusi vos 88 tūkst. eurų. Todėl šiuo metu yra sprendžiamas klausimas, kur gauti trūkstamų pinigų, juolab, kad kitiems poreikiams lėšos taip pat yra gerokai apkarpytos.
Leokadija Daujotaitė taip pat pasidomėjo, kaip būtų galima spręsti postų bei mobiliųjų grupių pareigūnų uniformų trūkumo klausimą. Finansų skyriaus viršininkas Arūnas Bartaška patikino, kad iš viso per metus pareigūnų uniformoms yra numatyta 230 tūkst. eurų. Bendru sutarimu buvo priimtas sprendimas peržiūrėti uniformų dėvėjimo terminus ir komplektų skirstymo prioritetus.
Skaityti daugiau: Dėl vertinimo kvotų MD kaltina Finansų ministeriją ir lėšų trūkumą
Įstatymai riboja darbuotojų sekimą
Teisinis asmens duomenų apsaugos reglamentavimas neleidžia slapta filmuoti darbuotojų ar jų darbo vietų, net jei darbdaviai siekia užkirsti kelią galimoms vagystėms ar turi kitų teisėtų ketinimų.
Tai galutinai patvirtino naujausias Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, priimtas Lopezo Ribalda byloje prieš Ispanijos Karalystę. EŽTT, priėmęs precedentu tapusį sprendimą, akcentavo, kad teismai neturėtų vadovautis neteisėtu būdu gautais įrodymais.
2009-ųjų birželį 5 prekybos centrų tinkle dirbę kasininkai buvo atleisti iš darbo už vagystes bei pagalbą vagiant klientams ir bendradarbiams. Sužinoję, kad nusikaltimai buvo išaiškinti darbdaviui slapta filmavus darbuotojus, kasininkai kreipėsi į nacionalinį teismą, kuris slapta darytus vaizdo įrašus priėmė kaip teisėtai gautus įrodymus.
Vėliau kasininkas L. Ribalda kreipėsi į EŽTT ir iškėlė bylą Ispanijai. EŽTT įpareigojo Ispaniją nukentėjusiesiems padengti neturtinę žalą dėl darbdavių padarytų privatumo pažeidimų - sumokėti po 4 tūkst. Eur kompensaciją. Pats teisminis procesas nebuvo pripažintas neteisingu, kadangi vaizdo medžiaga nebuvo vieninteliai įrodymai, kuriais rėmėsi nacionaliniai teismai. Be to, darbuotojai galėjo ginčyti šiuos įrašus teisme.
EŽTT konstatavo, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis. EŽTT nuomone, darbdavio teisės, nagrinėjamu atveju - teisė į nuosavybės apsaugą - galėjo būti apsaugota ir kitais būdais bei priemonėmis, taip pat nebuvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp darbuotojų teisės į privatumą bei darbdavio teisės į savo nuosavybės apsaugą.
Pasak profesinių paslaugų įmonės „EY“ teisinių paslaugų asocijuotos partnerės Julijos Lisovskajos, precedentu tapęs EŽTT sprendimas L. Ribalda byloje nereiškia, kad darbdaviai absoliučiai neturi teisės savo patalpose įrengti filmavimo kamerų, tačiau tokią teisę apriboja konkretūs teisėtam vaizdo stebėjimui keliami reikalavimai. Šie ribojimai yra numatyti ir Lietuvos teisėje.
Dėl sąlygų nukenčia darbo kokybė
Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Leokadija Daujotaitė, muitinės postų pareigūnų situaciją apibūdina kaip labai prastą.
„Darbo sąlygos sunkios, o atlyginimai – 460 eurų gauna pradedantis pareigūnas, o dar nuvykti į darbą reikia. Pasienio postai juk nutolę nuo gyvenamosios vietos. Tad, pavyzdžiui, iš Zarasų reikia pasiekti Medininkus, o pilnai kelionės išlaidų niekas neatlygina,“ - sako L. Daujotaitė.
Anot darbuotojų atstovės, muitinės posto pareigūnai turi žemiausią kategoriją, pagal kurią skaičiuojami atlyginimai, o sąlygos kilti karjeros laiptais sudaromos ne visiems. Uždirbdami mažai, šie ieškosi papildomo darbo, o tai kenkia darbo kokybei. „Situacija labai prasta, esame viskuo nepatenkinti. Nėra jokios sistemos, kad pareigūnai galėtų kilti karjeros laiptais. Iš dirbančiųjų postuose, retas kuris turi 11 kategoriją. Pareigūnai po 20 metų gali pradirbti turėdami tik 8 kategoriją. Tad kokia motyvacija dirbti? Šias pareigas, pasienio ruožuose užima tik tie jaunuoliai, kurie gyvena su tėvais ir turi jų finansinį palaikymą. Įsivaizduokite, ką reiškia šiuo metu uždirbti 500 eurų. Dažnas tokiu atveju ieško papildomo darbo. Tačiau taip nukenčia pareigūno darbo kokybė, jeigu jis atidirbęs, šiek tiek pamiega ir vėl eina į kitą darbą?” - situaciją komentavo profesinės sąjungos pirmininkė.
Už papildomą krūvį nemoka
„Viskas filmuojama, įrašinėjama, pažeidžiant net žmogaus teises, nes pareigūnai net neįspėjami, kad jie stebimi. Apie kokias darbo sąlygas kalbėti, jeigu, pavyzdžiui, Medininkų poste tik pernai įjungė šiltą vandenį. Jie rodo, kokias turi geras darbo sąlygas, kad turi dušus, bet iš jų teka tik šaltas vanduo, o į tas patalpas galima įeiti tik paltą apsirengus,“ - pasakojo L. Daujotaitė.
„Apie 300 laisvų etatų, postų pareigūnų trūksta, darbo krūvis tenka poste dirbantiems pareigūnams, tačiau už papildomą darbą mokama tik 5% priedas, o darbą tai atlikti reikia visą,“ - aiškino darbuotojų atstovė.
Muitinės ir profesinės sąjungos vadovai aptarė numatomus pokyčius
Sausio 11 d. departamente suorganizuotas Muitinės departamento vadovų ir Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovų posėdis, kurio metu diskutuota apie šiais metais tęsiamus pokyčius muitinės veiklos optimizavimo procese, siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį muitinės paslaugų teikimą ir pagerinti muitinės pareigūnų darbo sąlygas.
Posėdžio dalyviai kalbėjosi apie muitinės įstaigų kompetencijų priimant ir įforminant importo ir eksporto deklaracijas nustatymą, taip pat diskutavo apie centralizuoto šių deklaracijų priėmimo ir apdorojimo tvarkos patobulinimą.
Posėdžio pradžioje Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas akcentavo, kad nepaisant visų pradėtų ir tęsiamų pertvarkų muitinės veiklos optimizavimo procese svarbiausias tikslas yra pagerinti postuose dirbančių muitinės pareigūnų darbo sąlygas. Jo teigimu, šiuo metu muitinėje dirba mažiau pareigūnų nei ankstesniais metais ir kai kurie jų palieka tarnybą dėl per didelio darbo krūvio ar jų netenkinančių darbo sąlygų. Todėl pertvarkos muitininkų darbo krūvio ir sąlygų gerinimo srityje yra būtinos ir reikalingos spręsti greitai.
Jis pakvietė profesinių sąjungų atstovus savo idėjomis ir pasiūlymais prisidėti prie muitininkų darbo krūvio suvienodinimo bei išreiškė norą, kad šio susitikimo metu aptarti darbo tvarkos niuansai padėtų geriau pasirengti laukiantiems pokyčiams, leistų juos priimti gerokai sklandžiau ir keltų kuo mažiau įtampos muitinės pareigūnams.
Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Leokadija Daujotaitė ir valdybos pirmininkas Jūrius Bruklys domėjosi, kaip keisis pareigūnų darbo sąlygos prasidėjus pokyčiams.
Skaityti daugiau: Muitinės ir profesinės sąjungos vadovai aptarė numatomus pokyčius
Skandalinga padėtis Lietuvos muitinėje
Lietuvos muitinėje masiškai trūksta darbuotojų – nors etatų yra per 2,3 tūkst., pustrečio šimto jų yra laisvi. Muitinė nuolat skelbia konkursus pareigybėms užimti, tačiau ne visada pavyksta rasti tinkamų kandidatų.
Kaltas mažas atlyginimas ir dideli reikalavimai kandidatams. Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas praėjusią savaitę sakė, kad Muitinėje, o ypač pasienio punktuose, smarkiai trūksta darbuotojų – niekas nenori dirbti už mažą atlyginimą. 15min pasidomėjo statistika – pasirodo, išties jau ne pirmus metus Muitinėje gausu laisvų darbo vietų, ir ne visų skelbiamų konkursų metu pavyksta rasti žmonių.
Laisvų darbo vietų – šimtai
Pernai Muitinėje buvo 2347 pareigybės, tačiau net 241-ai iš jų paprasčiausiai nepavyko rasti tinkamo specialisto. Ir tokia tendencija stebima jau ne pirmus metus. Muitinės specialistai 15min pateikė penkerių metų statistiką, kuri rodo, kad neužimtų pareigybių gausu kasmet.
Pavyzdžiui, 2013 metais iš 2341 pareigybių 136 buvo neužimtos, 2014 metais neužimtų buvo 96, 2015 – 116, 2016 – 160 pareigybių.
Taip pat statistika liudija, kad konkursų buvo skelbta žymiai daugiau nei kad priimta žmonių. Pavyzdžiui, 2013 metais Muitinė skelbė 201 konkursą, o pavyko pasamdyti 158 žmones, 2014 metais skelbė 164 konkursus, o priėmė tik 94 žmones.
Pernai, nors Muitinė turėjo pustrečio šimto laisvų darbo vietų, skelbė vos 70 konkursų, nes norėjo esantiems darbuotojams padidinti darbo užmokestį, kad jie neišsilakstytų, todėl vyko vidinės atrankos tam tikroms, aukštesnės pareigybėms užimti. Per tuos 70 viešai skelbtų konkursų pasamdyti pavyko tik 36 žmones (tik 11 iš jų į pasienio postus).
Pasitraukė vyriausybės kanclerė Dargužaitė, o ko laukia jos šefas Skvernelis?
Saulius Skvernelis - niekam tikęs vyriausybės vadovas. Apie tai kalba plonėjančios mūsų pinigės, augančios kainos, Lietuvos žmonių skurdas, didėjantis srautas piliečių, bėgančių į užsienį, chaosas sveikatos, švietimo ir socialinės rūpybos sistemose. Valstybės valdymas įgauna parodijos formą, kai Ūkio ministru skiriamas tik ką studijas baigęs neapsiplunksnavęs 27 metų berniokas.
„Orios” senatvės standartu Lietuvos valstybėje tapo lėkštė maltiečių sriubos, o „laimingos“ vaikystės etalonu - supelijusios kruopos ir supermarketų atliekos iš „Maisto banko“, kuris suaukotus žmonių pinigus švaisto ne maisto pirkimui, o transporto priemonių įsigijimui.
Valdančiojį Karbauskio „arbūzo koalicija“ (kur iš išorės žali, o viduje raudoni), patupdžiusi nekompetetingą Skvernelį į premjero postą, per vienerius metus sugebėjo atskleisti savo vergvaldišką žemvaldžių-žemgrobių esmę, priešišką didžiosios lietuvių tautos dalies interesams. Apie tai kalba šių žmonių nepopuliarumas, nuolatiniai skandalai dėl jų veiklos ir elgesio.
Ką gero gali mūsų tautai duoti tokia valdžia, kuriai stebint griūna valstybės simboliai, o valstybėje įsigalėjo baltofobai, pajėgiantys uždrausti visuomenei sostinėje statyti paminklą Vyčiui, Basanavičiui, tyčiotis iš Laisvės laisvės statulos Kaune, tyčiotis iš mūsų tautos didvyrių.
Šita valdžia net nesugeba pamatyti, kas vyksta Lietuvos sostinėje, kuri nekompetetingo ir nesugebančio tvarkytis mero yra tiesiog baigiama naikinti. Iš vieno žaliausių Europos miestų Vilnius virsta „sutankintu“ pastatų-antkapių savartynų, kuriame nebėra baseinų, stadionų, aikštelių vaikams.
Skaityti daugiau: Pasitraukė vyriausybės kanclerė Dargužaitė, o ko laukia jos šefas Skvernelis?
Paskolos
Teledema
Petankės sportas
LT pareigūnų federacija
