LPSK VII suvažiavimo rezoliucija

Rugsėjo 18 d. aukščiausiems šalies vadovams išsiųsta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos VII suvažiavimo rezoliucija „Dėl socialinio dialogo plėtros“.

Jame reiškiamas susirūpinimas dėl vis dažnėjančio trukdymo profesinėms sąjungoms veikti arba apskritai joms steigtis, dėl kai kurių darbdavių veiksmų stabdyti streikus stengiantis tiesiogiai ir netiesiogiai susidoroti su savo teises ginančiais darbuotojais, dėl profesinių sąjungų atstovų pažeidžiamumo, dėl per mažų baudų darbdaviams, šiurkščiai pažeidžiantiems darbuotojų teises bei darbų saugos reikalavimus kolektyvinių sutarčių.

Prezidentui, Seimo pirmininkei ir Premjerei nusiųstoje rezoliucija siekiama atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją ir reikalaujam ją keisti. Pateikta dešimt pasiūlymų:

1. Įteisinti darbdavio lygmeniu veikiančio profesinės sąjungos pirmininko apsaugą nuo atleidimo iš darbo visą jo kadenciją ir 6 mėn. po kadencijos pabaigos.

2. Liberalizuoti streikų skelbimą ir apriboti teismų galimybes atidėti streikus.

3. Įteisinti nuostatą, kad įmonėse/įstaigose, kuriose veikia profesinė sąjunga, nebūtų steigiama darbo taryba.

4. Nedekriminalizuoti trukdymo profesinių sąjungų veiklai ir palikti šią veiką Baudžiamajame kodekse.

5. Nustatyti prievolę bendrovėms į juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organus įtraukti darbuotojų atstovus.

6. Darbdavio lygmeniu veikiančių darbuotojų atstovus atlikti savo funkcijoms atleisti nuo darbo pareigų vykdymo paliekant darbo užmokestį.

7. Numatyti mokestines lengvatas įmonėms už naudas darbuotojams, kurios numatytos darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse.

Skaityti daugiau: LPSK VII suvažiavimo rezoliucija

LTPF laiškas EK: krizė prie sienos su Baltarusija nesibaigė

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) išsiuntė laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursula von der Leyen ir Europos Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generaliniam direktoratui dėl būtinybės skirti daugiau dėmesio saugumo situacijai prie sienos su Baltarusija.

Priminsime, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) ir Europos policijos sąjunga (EPU) drauge jau buvo kreipusios į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, ragindamos palaikyti du pagrindinius LTPF siekius, galinčius padėti veiksmingiau kovoti su autoritarinio Baltarusijos režimo sukelta migracijos krize Rytų Europoje. Tai – a) pasidalinti finansinę fizinio barjero įrengimo naštą pasienyje su Baltarusija, nes saugoma bendra ES siena; b) įkurti Europos masto agentūrą hibridinėms grėsmėms bendrai analizuoti ir atliepti (kaip kad migrantų panaudojimą politiniam spaudimui).

„Deja, gautas EK Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato atsakymas mūsų netenkino. Jame pareikšta, kad esą Europos Komisija turi nuoseklią politiką nefinansuoti fizinių barjerų. Vis tik, LTPF nuomone, Rusijos paskelbtas karas prieš Ukrainą, grasinimai Vakarams, negerėjanti padėtis Baltarusijoje aiškiai parodė, kad pasaulis pasikeitė ir reikia pergalvoti įprastus būdus bei „nuoseklią politiką“. Vėlgi – nors finansinės naštos pasidalinimas dėl fizinio barjero visų saugumo grėsmių neišspręstų, tai būtų žingsnis tinkama linkme bei pademonstruotų ES vienybę saugumo klausimuose. Būtent tokius signalus norime siųsti autoritariniams režimams prie ES sienų, o ne komunikuoti, kad „remiantis Šengeno sienų kodeksu, išvengti ir atgrasyti neleistinų sienos kirtimų yra šalių narių atsakomybė“, – sako LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.

Ji primena, kad, nors dėl karo Ukrainoje mažiau girdime apie bėdas pasienyje su Baltarusija, migrantų krizė nesibaigė ir bet kada gali vėl sustiprėti.

Pridedame laiško originalą.

Dear Ms. Ursula von der Leyen,

On March 22 the Lithuanian Federation of Law Enforcement Officers (LTPF) received a reply from EC Directorate-General for Migration and Home Affairs.

Skaityti daugiau: LTPF laiškas EK: krizė prie sienos su Baltarusija nesibaigė

2022 m. šakos kolektyvinė sutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS ŠAKOS KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

2022 m. sausio 28 d. Nr. PV3-555
Vilnius

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188656838, buveinės adresas 01105 Vilnius, A. Jakšto g. 1, atstovaujamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus Dariaus Žvirono, veikiančio pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 100 „Dėl įgaliojimų derėtis su profesinių sąjungų organizacijomis dėl Lietuvos Respublikos muitinės ir bausmių vykdymo sistemos šakų kolektyvinių sutarčių parengimo ir pasirašyti minėtas sutartis suteikimo“ suteiktą įgaliojimą,
ir
Lietuvos Respublikos muitinėje veikiančios ir 2013 m. lapkričio 28 d. Susitarimą dėl jungtinės atstovybės sudarymo sudariusios profesinės sąjungos, atstovaujamos Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo, juridinio asmens kodas 295747310, buveinės adresas 03153 Vilnius, Naujoji Riovonių g. 3-316, koordinacinės tarybos pirmininko Jūriaus Bruklio ir Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos, juridinio asmens kodas 190778692, buveinės adresas 01111 Vilnius, J. Jasinskio g. 9-310, pirmininkės Irenos Petraitienės, toliau kartu vadinami šalimis,
vadovaudamiesi tuo, kad:
Lietuvos Respublikos muitinė, siekdama apsaugoti Lietuvos ir Europos Sąjungos visuomenę, rinką, aplinką ir finansinius interesus nuo neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarydama palankias sąlygas teisėtam verslui, taikydama aukštus reikalavimus profesinės veiklos kokybei, gina ir saugo teisinės valstybės principus, pripažindama objektyvumo, skaidrumo, bendradarbiavimo, atskaitomybės principus. Siekiant šių tikslų įgyvendinimo turi būti sukurtos patrauklios tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje sąlygos, apimančios priėmimą į tarnybą, mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą, karjeros ir skatinimo politiką;
Lietuvos Respublikos muitinės įvaizdžio ir tarnybos muitinėje sąlygų gerinimas, antikorupcinės aplinkos kūrimas ir socialinės partnerystės stiprinimas yra bendras tiek šios sistemos vadovybės, tiek joje tarnaujančių pareigūnų, tiek sistemoje veikiančių profesinių sąjungų tikslas;

Skaityti daugiau: 2022 m. šakos kolektyvinė sutartis

2022 m. Nacionalinė kolektyvinė sutartis

2022 METŲ NACIONALINĖ KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

2021 m. spalio 22 d.
Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 830 „Dėl įgaliojimų pasirašyti 2022 metų nacionalinę kolektyvinę sutartį suteikimo“, ir Vyriausybei prisistačiusios dalyvauti derybose dėl 2022 metų nacionalinės kolektyvinės sutarties sudarymo nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga, veikiančios pagal savo įstatus (toliau – Sutartį pasirašiusios profesinių sąjungų organizacijos) (toliau kartu – Sutarties šalys), esant valstybės finansinėms galimybėms, sudaro šią 2022 metų nacionalinę kolektyvinę sutartį (toliau – Sutartis).

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Sutartyje vartojamos sąvokos:
1.1. Mokymosi atostogos – kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 straipsnyje.

1.2. Pareiginės algos bazinis dydis – Sutartimi sulygstamas bazinis dydis, taikomas valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau – įstaigos), darbuotojų pareiginėms algoms, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams, karių tarnybiniams atlyginimams, įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių atlygiui bei kitoms teisės aktuose nustatytoms išmokoms ir atlygiams apskaičiuoti 2022 metais.

1.3. Profesinės sąjungos – Sutartį pasirašiusios profesinių sąjungų organizacijos ir jas sudarančios profesinės sąjungos.

Skaityti daugiau: 2022 m. Nacionalinė kolektyvinė sutartis

Muitinės departamento ir profesinių sąjungų atstovų susitikimas

2020 m. gegužės 20 d., trečiadienį, profesinių sąjungų iniciatyva vyko Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (MDPS) ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) susitikimas su Lietuvos muitinės departamento atstovais. Susitikime dalyvavo: LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė, Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo koordinacinės tarybos pirmininkas Jūrius Bruklys, MDPS pirmininkė Leokadija Daujotaitė bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovai: Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Jonas Miškinis, Personalo skyriaus vedėjas Irmantas Lideikis ir Personalo skyriaus vyriausioji specialistė Ana Rynkun.

Susitikimo metu buvo aptarti tiek muitinės darbuotojams, tiek profesinėms sąjungoms aktualūs klausimai.

Lietuvos muitinės šakos kolektyvinės sutarties derybos ir pasirašymas kelia didelį nepasitenkinimą ir suprantamas kaip sutarties vilkinimas, nes jau nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. prasidėjęs derybų procesas dar iki dabar nepabaigtas. Jeigu dėl dalies sutarties projekto nuostatų sutarta, tai dėl nesuderintų klausimų nuo 2020 m. vasario mėnesio reikalai sustojo. Dar iki šio laiko nepasirengta derybinės grupės posėdžiams, neparengti ir nesuderinti ankstesnių derybinės grupės susitikimų protokolai. Muitinės departamento atstovas, derybinės grupės pirmininkas Irmantas Lideikis, pažadėjo, kad iki šių metų gegužės 22 d. derybinės grupės sekretorė pateiks visus trūkstamus dokumentus tolimesnėms deryboms. Buvo apsitarta ir dėl derybų atnaujinimo bei vedimo tvarkos – pasirinktas mišrus principas, kai dalis derybinės grupės susirinks gyvai, o negalintys atvykti - dalyvaus prisijungę į skaitmeninę konferenciją nuotoliniu būdu.

Iš esmės liko nesuderinti finansiniai klausimai, kurie bus sprendžiami su derybine grupe, pasitelkus ir LTPF pagalbą. Muitinės departamento nuomone šakos kolektyvinėje sutartyje negalima prisiimti finansinių įsipareigojimų, tačiau profesinių sąjungų nuomone tai įstatymiškai yra derybų objektas, tad ir šiuo klausimu turi būti rastas sprendimas. Susitikimo metu buvo aptarta ir šiuo metu iškilusi labai aktuali problema dėl pareigūnų pensijų skyrimo. Dėl įsigaliojusių nuo 2020 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimų, suteikusių teisę visiems muitinės pareigūnams gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, Sodra sustabdė skaičiavimus ir reikalauja pateikti dokumentus, pagrindžiančius, jog pareigūnai buvo statutiniai. Nuo sausio mėnesio pareigūnai, išeinantys į pensiją, išskyrus muitinės postų pareigūnus, negali gauti pareigūno pensijos.

Skaityti daugiau: Muitinės departamento ir profesinių sąjungų atstovų susitikimas

Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo papildymo 32(2) straipsniu įstatymo projektas

Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną, statutinių įstaigų pareigūnai ir darbuotojai, kaip ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, medikai dėl karantino dirba pavojingų veiksnių veikiamose vietose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo", taip pat Sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų centro vadovo sprendimais, statutiniams pareigūnams ir darbuotojams tenka uždavinys užtikrinti karantino sąlygų laikymosi kontrolę. Statutiniai pareigūnai ir kiti darbuotojai, atlikdami savo pareigas, susiduria su grėsme užsikrėsti COVID-19, nes privalo bendrauti su piliečiais. Didžiausia grėsmė tame, kad gali pasitaikyti ir tokie atvejai, kai bendraujama su asmeniu, kuris ir neįtaria, kad jau serga COVID-19, nors neturi ligai būdingų požymių ir pan.

Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato aiškių darbo (tarnybos) kompensavimo esant pandemijai sąlygų. Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą 56 str. 1d. 3 p. pareigūnams mokamos priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis. Praktikoje šios nuostatos įgyvendinimas yra skirtingas, priklauso nuo staigų turimo finansavimo ir šių įstaigų vadovų sprendimų, o išmokos neviršija 10 proc. dydžio priemokos.

2020 m. gegužės 8 d. grupė Seimo narių įregistravo ,,ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO PAPILDYMO 322 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTĄ"

Statutinių įstaigų pareigūnai ir darbuotojai, kaip ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, medikai dėl karantino dirba pavojingų veiksnių veikiamose vietose. Tokiu būdu statutiniams pareigūnams ir kitiems darbuotojams karantino laikotarpiu būtina užtikrinti atitinkamas socialines garantijas bei tinkamai kompensuoti už jų darbą. Įstatymo projektu siūloma karantino laikotarpiu statutiniams pareigūnams ir kitiems darbuotojams nustatyti 60 iki 100 procentų dydžio pareiginės algos (darbo užmokesčio) priemoką, atsižvelgiant į konkretaus statutinės įstaigos pareigūno, valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

MDPS informacija