Darbo sąlygų pabloginimas valstybės tarnyboje pagal naująjį Darbo kodeksą

Vidaus reikalų ministerijos siūlomos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos turėtų pakloti pamatą valstybės tarnybos pertvarkai, socialinių garantijų mažinimui ir žymiam valstybės tarnautojų darbo sąlygų pabloginimui. Tačiau VRM teigia, kad atsiranda galimybė lanksčiau reguliuoti jų darbo užmokestį.

Kai kurias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas siūloma gretinti prie naujai parengto Darbo kodekso: tarnautojų atostogos tai pat būtų skaičiuojamos darbo dienomis, valstybės tarnautojams numatomų išeitinių išmokų dydžiai taip pat būtų panašūs į privačiame sektoriuje dirbančių darbuotojų. Politinio pasitikėjimo tarnautojai galėtų pretenduoti į kompensacijas tik jei išdirbtų ne trumpiau nei pusę jį pasirinkusio politiko kadencijos.

Taip pat siūloma spręsti ir įspėjimo terminų klausimą – terminai taptų lankstesni. Įstatymo pataisomis siūloma atsisakyti prievolės siūlyti tarnautojams kitas pareigas, jei jų pareigybė yra naikinama.

„Dabar galiojanti nuostata iki šiol leidžia kai kuriems asmenims išnaudoti palankią sistemą, aplaidžiai dirbti, tačiau jų atleisti iš esmės beveik nėra jokių galimybių“, – aiškina vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Siekiant panaikinti išskirtines sąlygas vienai kvalifikacijos tobulinimo įstaigai, siūloma atsisakyti nuostatų, kad valstybės tarnautojus išskirtinai moko tik Lietuvos viešojo administravimo institutas.

Norint suvienodinti valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės sąlygas nepriklausomai nuo to, kokias funkcijas jie atlieka, siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, taip pat, kad išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia.

Skaityti daugiau: Darbo sąlygų pabloginimas valstybės tarnyboje pagal naująjį Darbo kodeksą

Kas slypi už rezonansinių bylų?

Prisiminiau vieną karikatūrą. Mačiau laikraštyje, jei atmintis neapgauna, dar Atgimimo metais.

Stovi išrikiuota senų, užgrūdintų partinių veikėjų rikiuotė. Krūtinės išpuoštos socialistinio darbo didvyrių žvaigždėmis, karo veteranų medaliais. Pažandės jau kabo, bet vyrai pasitempę. Su eilutėmis. Žvalūs. Ordinai žvanga. Vyresnysis duoda komandą: "Kairiaisiais dešiniaisiais išsiskaai-čiuok!" Ir kas antras žengia žingsnį į priekį. Vadinasi, vieni bus "kairieji", kiti - "dešinieji".

Kovo 11-osios išvakarėse, kai užtekdavo per "Atgimimo bangą" paraginti ir tuojau susirinkdavo šimtatūkstantiniai mitingai, tokie piešinėliai, įsivaizduoju, galėjo kelti šypseną. Tačiau praėjus dviem dešimtmečiams šypsenos nebekelia. Ryškėja procesai, kurie išryškina tam tikras šalies raidos tendencijas, vertas įdėmesnio žvilgsnio.

Jau 1991 metais Estijos, Lietuvos, Suomijos, Lenkijos ir Vengrijos žiniasklaidoje buvo paskelbtas įdomus, bet dabar jau gerokai primirštas dokumentas, rastas, kaip rašė to meto spauda, "pokario metų Lenkijos prezidento Boleslawo Bieruto darbo kabinete". Tvirtinta, kad iki karo B.Bierutas buvo Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų agentas.

Rusų kalba parašytoje instrukcijoje skelbiami pamokymai savo agentams, kaip veikti okupuotose Rytų Europos valstybėse. Ji pataria ypatingą dėmesį atkreipti "į tuos žmones, kurie yra gabūs organizatoriai ir populiarūs liaudyje". Tokius žmones "reikia užverbuoti, o jeigu jie atsisako bendradarbiauti, būtina užkirsti jiems kelią į aukštus postus".

Instrukcija pataria veikti taip, kad "aukštesnes pareigas gautų tik tie vadovai, kurie rūpestingai atlieka pareigas, bet nesugeba analizuoti klausimų, nesusijusių su tiesiogine veikla". Čia pat nurodoma, kad į "visus valdymo organų ir daugumą įmonių postų (be vietos valdžios organų sutikimo) būtina skirti žmones, bendradarbiaujančius su mūsų spectarnybomis".

Skaityti daugiau: Kas slypi už rezonansinių bylų?

Demografinė katastrofa: Lietuvai gresia lūdniausias scenarijus

Apie prastą Lietuvos demografinę padėtį kalbama nuolat, tačiau paskutiniai viešai paskelbti duomenys išgąsdino net ir pačius didžiausius pesimistus.

Remiantis „Eurostat“, Lietuva iki 2080 metų nyks sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių. Jeigu šios prognozės išsipildys, tai 2080-aisiais Lietuvoje gyvens vos 1,65 mln. žmonių. Tuo tarpu 2017 metais šalyje buvo 2,85 gyventojų.

Lietuvoje gyventojų skaičius mažės gerokai greičiau ir drastiškiau nei Latvijoje. Estijoje ir daugiau nei 60 metų gyventojų bus maždaug tiek pat, kiek ir dabar – apie 1,2 mln.

Kaip portalui delfi.lt sakė ekspertai, ilgainiui Lietuvoje gyventojų skaičius bus toks pats, koks šiuo metu yra Latvijoje ir Estijoje.

Labiausiai gyventojų skaičių keičia mirtingumas, gimstamumas ir, žinoma, migracija.

„Tiesa“ jau rašė, kad praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo daugiau nei 50 tūkst. žmonių. Daugiausiai jų persikėlė gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę. Tiesa, buvo ir sugrįžusių – apie 20 tūkst.

Šaltinis: Tiesa.com

Boguslavas Gruževskis. „Ekonomika auga greitai, o žmonių turtėjimo prieaugis išlieka žemas“

Prof. dr. Boguslavas Gruževskis dėsto Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedroje ir yra Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas. Su juo kalbėjomės apie dabartinę Lietuvos ekonominę padėtį Europos Sąjungos konstekste, darbdavių santykį su darbuotojais, visuomene bei valstybe ir šiuo metu Lietuvoje aktualias socioekonomines problemas.
***
- Lietuvoje uždirbamas vidutinis darbo užmokestis yra vienas mažiausių Europos Sąjungos mastu. Vis tik, remiantis jūsų skaičiavimais, pagal esamą ekonominio išsivystymo lygį Lietuva vidutinio darbo užmokesčio kategorijoje turėtų lenkti ne vieną aukščiau esančią šalį. Neišnaudojame savų galimybių?

- Pirmiausia, mūsų vidutinis darbo užmokestis yra ne vienas iš mažiausių, bet pats mažiausias. Reikėtų įvertinti neto darbo užmokestį, kadangi mokesčių sistemos įvairiose šalyse skirtingos. Reikėtų žiūrėti tą statistiką, kuri parodo Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos piliečių disponuojamas pajamas. Tai tuomet rodiklis būtų darbo užmokestis po apmokestinimo. Pagal šį rodiklį formaliai esame trečioje vietoje nuo apačios.

Realiai yra kitaip. Žemiau mūsų yra Rumunija ir Bulgarija, tačiau šių šalių ekonominis potencialas (vienam žmogui tenkantis bendras vidaus produktas) yra žymiai mažesnis negu mūsų. Jeigu paskutinėje vietoje esančios Bulgarijos ekonominis potencialas prilygtų mūsiškiam, tai Bulgarijos vidutinis darbo užmokestis (neto) būtų didesnis nei Lietuvos. Taigi, realiai mūsų atlyginimas yra žemiausias.

Yra šalių, kurios pagal minėtą ekonominį pajėgumą yra silpnesnės negu mes. Pavyzdžiui, Lenkija ar Graikija. Pagal ekonominį potencialą Graikija jau treti metai atsilieka nuo Lietuvos, bet graikų minimalus atlyginimas virš 600 eurų, vidutinis darbo užmokestis 1004 eurai. Ir taip yra nepaisant ne tik silpnesnio ekonominio potencialo, bet ir didelės skolos.

Skaityti daugiau: Boguslavas Gruževskis. „Ekonomika auga greitai, o žmonių turtėjimo prieaugis išlieka žemas“

Susivienijusios profesinės sąjungos teikia siūlymus Darbo kodeksui

Asociacijos susitarimą sudariusiems pareigūnų, muitinės darbuotojų, švietimo, transporto darbuotojų atstovams ir Nacionaliniam aktyvių mamų sambūriui Trišalės tarybos durų kol kas atverti neketinama. Kol taryba imituoja sudėtingą naujų narių priėmimo procesą, profesinės sąjungos su savo siūlymais Darbo kodekso pataisoms pasiryžę belstis tiesiogiai į Vyriausybės ir Seimo duris.

„Jei mums nepavyks tapti Trišalės tarybos nariais, veiksime savarankiškai. Yra begalės svarbių klausimų, kuriuos spręsime dirbdami tiesiogiai su Vyriausybe ir Seimu. Patirties tam tikrai turime daugiau nei pakankamai. Tuo tarpu Taryba, turinti potencialo tapti viena svarbiausių socialinės politikos formuotojų, greičiausiai liks tik savotiška joje esančių žmonių smėlio dėže", - sako Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) Vladimir Banel.

Asociacijos atstovai sieks, kad į Darbo kodeksą būtų įtrauktos tiek biudžetinių įstaigų darbuotojams, tiek statutiniams pareigūnams galiojančios nuostatos, susijusios su darbo laiko apskaičiavimu, viršvalandžių apmokėjimu ir profesinės sąjungos veiklos garantijomis.

Siūlo neapmokestinti profesinės sąjungos nario mokesčio

Asociacija siūlo daug dėmesio skiria profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetencijai ir veiklos garantijų užtikrinimui. Be to, siūloma numatyti atsakomybę už neteisėtą trukdymą profesinių sąjungų veiklai.

„Valstybė sako skatinanti narystę profesinėse sąjungose, jų nariams yra taikomos tam tikros lengvatos. Pavyzdžiui, išlaidos draudimui, studijoms yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Mes gi siūlome tokią lengvatą taikyti ir profesinių sąjungų narių mokamam nario mokesčiui", - teigia V. Banel.

Skaityti daugiau: Susivienijusios profesinės sąjungos teikia siūlymus Darbo kodeksui

Neoliberalizmo ideologija – visų mūsų problemų priežastis

George Monbiot

Finansų krizė, ekologinė katastrofa, net Donaldo Trumpo iškilimas – nė vienas šių įvykių neapsiėjo be neoliberalizmo indėlio. Kodėl politinei kairei nepavyko sugalvoti jokios kitos alternatyvos?

Įsivaizduokite, jei žmonės Sovietų Sąjungoje niekada nebūtų girdėję apie komunizmą. Šiandien daugelis negali įvardyti mūsų gyvenimuose dominuojančios ideologijos. Paminėkite ją pokalbio metu ir sulauksite tik gūžčiojimo pečiais, o net jei jūsų pašnekovai ir bus girdėję šį terminą anksčiau, jiems bus sunku jį apibrėžti. Neoliberalizmas: ar žinote, kas tai?

Neoliberalizmo anonimiškumas yra tiek jo galios išdava, tiek jos šaltinis. Jis vaidino reikšmingą vaidmenį sukeliant stebėtiną skaičių krizių: finansinį 2007-2008 m. krachą, užjūrinį turto ir galios telkimą (Panamos dokumentai viso labo paliečia tik šios aferos paviršių), lėtą viešosios sveikatos apsaugos ir švietimo sistemos žlugimą, atsinaujinusį vaikų skurdą, vienatvės epidemiją, ekosistemų irimą, Donaldo Trumpo iškilimą. Mes reaguojame į šias krizes taip, tarytum tai būtų izoliuoti atvejai, nesuvokdami, kad jos buvo sukeltos ar pagilintos vienos ir nuoseklios filosofijos; filosofijos, kuri turi – ar bent jau turėjo – pavadinimą. Ar gali būti didesnė galia, nei gebėjimas veikti neatskleidžiant savo vardo?

Neoliberalizmas yra persmelkęs mūsų gyvenimus taip giliai, kad šiandien retai net suvokiame jį kaip ideologiją. Dažnai atrodo, kad šį utopišką tūkstantmetinį tikėjimą traktuojame kaip neutralią galią, savotišką biologinį dėsnį, visai kaip Darvino evoliucijos teoriją. Tačiau filosofija atsirado kaip sąmoningas mėginimas performuoti žmogaus gyvenimą ir pakeisti galios telkimosi tašką.

Skaityti daugiau: Neoliberalizmo ideologija – visų mūsų problemų priežastis