Valdžia naikins "mamadienius" ir priims migrantus
Vyriausybės Seimui pateiktame naujojo Darbo kodekso variante mainais už mamadienius ir tėvadienius siūlė skirti daugiau dienų mokymuisi, už 5 mokant 100 proc. atlyginimo, o už likusias – dalį jo.
Per antradienį vykusį Trišalės tarybos posėdį nebuvo apsispręsta dėl naujos teisės dirbantiesiems. „Tai būtų papildoma teisė, tačiau nepamirškime, kad rengėjai labai aiškiai pasakė: tai yra duodama už mamadienius ir tėvadienius. Tad tai nėra papildoma dovana, nes mainais siūloma kažką atimti ir tai vadinama interesų balansu“, – pabrėžė Profsąjungas konsultuojantis darbo teisės ekspertas, advokatas Nerijus Kasiliauskas.
Pasikėsinimą į tėvadienius ir mamadienius, vaikus auginantys darbuotojai vadina cinizmo viršūne. „Darbo kodekso pataisų siūlytojai tikriausiai inkubatoriuose užaugo. Viena diena per mėnesį, kai gali pabūti su vaiku, paslaugyti sergantį, mums – aukso vertės“, – sakė trijų vaikų mama Rasa. Siūlymą tėvadienius ir mamadienius iškeisti į ilgesnes mokymosi atostogas moteris vadino cinizmu: „Suprantu, kad turime rūpintis savo kvalifikacija ir patrauklumu darbo rinkoje ateityje, tačiau mūsų vaikams dėmesio reikia šiandien“, – priminė mama.
„Tai išgirdusi labai susinervinau, nes mamadienių paskirtis visai kita. Pvz., ir šiandien mano vaikai suslogavo, tad pasiėmiau mamadienį – turiu tokią galimybę imti dieną, kai man reikia. Pakako mergaitėms pabūti namuose, ir be jokių gydytojų ar nedarbingumo lapelių apsiėjome. Pagėrė arbatyčių ir daug geresnės sveikatos išleidome į darželį“, – sakė valstybinėje įmonėje dirbanti dvynukių mama Eglė.
Skaityti daugiau: Valdžia naikins "mamadienius" ir priims migrantus
Kiekvienam migrantui per mėnesį – 600 eurų
Pirmieji migrantai iš Afrikos ir Artimųjų Rytų į Lietuvą turėtų būti perkelti netrukus, teigia vyriausybės atstovai. Pasak jų, vieno migranto priėmimas mėnesiui kainuos 600 eurų.
„Pirminė kalba buvo apie spalį, bet kol kas dar yra derinami tie klausimai. Mes realiausiai tikimės nuo Naujųjų metų“, – žurnalistams antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.
Vidutiniškai per mėnesį vieno migranto priėmimas, viceministro teigimu, atsieis 600 eurų.
Anot A. Šešelgio, ES skiriamų lėšų jų integracijai greičiausiai neužteks ir Lietuvai teks papildomai prisidėti nacionalinio biudžeto lėšomis. Viceministras taip pat sakė, kad bus bandoma išsiderėti, jog didesnė dalis ES skiriamų lėšų būtų pervedama avansu. Iš ES lėšų už kiekvieną migrantą turėtų būti skiriami 6 tūkst. eurų, bet, anot ministro, avansu pervedama tik 5 proc. sumos.
„Jeigu mes gauname 6 tūkst. už kiekvieną migrantą, o mums 600 (eurų per mėnesį) reikia, vadinasi 7200 eurų reikia metams (...). Tai skaičiuokime, kad 1200 eurų (už vieną imigrantą) metams papildomai Lietuva turėtų prisidėti“, – dėstė viceministras.
Jis taip pat ragino nelyginti paramos, reikalingos migrantui, su gyventojams skiriamomis socialinėmis išmokomis.
Skaityti daugiau: Kiekvienam migrantui per mėnesį – 600 eurų
Geros žinios dirbantiems: didės pajamos
Vyriausybė nusprendė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, ketvirtadienį „Žinių radijui“ pranešė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
„Vakar buvo sutarta (su Finansų ministerijos vadovais - BNS), kad nepamokestinamasis pajamų dydis bus didinamas nuo 166 eurų iki 200 eurų - tiems asmenims, kurių atlyginimas siekia 928 eurus arba jeigu litais skaičiuoti - 3250 litų - tai bus labai svarbus sprendimas, kuris sumažins mokestinę naštą ir padidins gyventojų realias pajamas, jeigu ir nebus keliamas atlyginimas“, - interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Butkevičius.
Jis taip pat pranešė, kad bus didinamas papildomas NPD už vaikus - šiuo metu už vieną vaiką jis yra 60 eurų, o nuo kitų metrų sausio 1 dienos jis bus dukart didesnis - 120 eurų, nežiūrint į gaunumas pajamas.
„Tikiuosi, kad tai irgi bus paskata ir jaunoms šeimoms - manau, kad NPD didinimas sumažins mokestinę naštą pirmiausia mažas pajamas gaunantiems asmenims, padidins mokesčių sistemos progresyvumą“, - kalbėjo premjeras.
Pasak A.Butkevičiaus, pastaruoju metu labai pagerėjo mokesčių administravimas: „Mokesčių administravimas nepaprastai pagerėjo, labai pagerėjo, ir mus tai labai džiugina, ir netgi PVM surinkimas, kur anksčiau buvo nuo plano atsiliekama labai stipriai - šiuo metu situacija ženkliai pasikeitė“.
ETT: kelionė į darbą - darbo laikas
Europos Teisingumo Teismas (ETT) nustatė, kad remiantis 2003/88/EC direktyva, laikas, kurį nuolatinės darbo vietos neturintys darbuotojai praleidžia pakeliui iki pirmo kliento ir pakeliui namo iš paskutinio kliento turi būti skaičiuojamas kaip darbo laikas.
Liuksemburge esantis teismas atmetė britų ir kelių kitų vyriausybių ieškinį, kuriame reikalauta pripažinti teisėta Didžiojoje Britanijoje paplitusią darbo laiko apskaitos praktiką. Vadovaujantis ja, laikas sugaištas kelionėje pas pirmąjį klientą ir laikas grįžtant po darbo neįskaitomi į darbo savaitės laiką. Kelionės laikas prilyginamas laisvalaikiui, už jį nemokama. Lygiai tokia pati darbo laiko apskaitos tvarka šiuo metu taikoma Lietuvoje.
ETT nutartis paskelbta byloje dėl Ispanijos bendrovių „Tyco Integrated Security“ ir „Tyco Integrated Fire & Security Corporation Servicios“ darbo laiko apskaitos.
2011 m. „Tyco“ uždarė savo biurus Ispanijos regionuose, o visų darbuotojų darbo vieta tapo pagrindinis bendrovės biuras Madride. Tačiau daug įmonės, kuri montuoja ir prižiūri apsaugos sistemas, darbuotojų dirba regionuose.
Atostogų trukmė ES
Iš Parlamentinių tyrimų departamento pateiktų duomenų matyti, kad Europos Sąjungos šalyse teisės aktuose nustatyta minimali kasmetinių mokamų atostogų trukmė svyruoja nuo minimalių 20 darbo dienų (4 savaičių) (Airijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Kipre, Graikijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje ir kt.) iki 28 darbo dienų (Jungtinėje Karalystėje), 30 dienų (Prancūzijoje ir Ispanijoje ir kt.)
Kai kuriose valstybėse atostogų trukmė apskaičiuojama pagal koeficientą, kuris nurodo atostogų dienų skaičių už vieną darbo mėnesį, kai kuriose valstybėse atostogos ilginamos atsižvelgiant į sveikatos būklę, darbuotojo amžių, darbo sąlygas, turimus mažamečius arba neįgalius vaikus.
Dažniausiai papildomos sąlygos aptariamos kolektyvinėse arba individualiose darbo sutartyse. Pavyzdžiui, Nyderlanduose, Vokietijoje kolektyvinėse sutartyse nustatomos iki 30 darbo dienų atostogos, nors teisės aktuose numatyta minimali trukmė – 20 dienų. Atostogų trukmė taip pat priklauso ir nuo darbo dienų skaičiaus per savaitę (Vokietijoje, Belgijoje, Kipre).
Žadama skelbti Darbo kodekso projektą
Kovo 24 d. Lietuvos trišalėje taryboje ketinama pristatyti naujojo Darbo kodekso projektą. Liberalios pakraipos rengėjų paruoštas įstatymo projektas iki šiol visuomenei nebuvo rodomas.
Primename, kad šį ilgai lauktą projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu rengė liberalių ekspertų grupė, vadovaujama Vilniaus universiteto prof. Tomo Davulio. Rengėjams keliamas uždavinys - sukurti naują darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo modelį. Manoma, kad naujasis modelis ruošiamas darbdavų reikalavimu ignoruojant samdomų darbuotojų interesus.
Darbo kodekso projektą iki šiol buvo slaptas. Ministerija žadėjo jį pateikti dar praeitais metais, bet „premjera“ buvo nukelta į sausį. Galų gale projektas turėjo būti pristatytas vasario 24 dienos Trišalės tarybos posėdyje, tačiau jame negalėjo dalyvauti rengėjai.
Darbdaviai sveikina ir laukia ilgai žadėto darbo santykių liberalizavimo, tuo tarpu profesinės sąjungos jau kritikuoja paskirus žinomus siūlymus.
Paskolos
Teledema
Petankės sportas
LT pareigūnų federacija
Trumpai
- 1
- 2
- 3
Prev NextŠKS garantijos tėvams
2022 m. sausio 28 d. Nr. PV3-555 ... Daugiau
Apie 12-os valandų pamaininį darbą
Padvigubėjusio kelionės laiko MD neatlygins
Rekomenduojami vertinimo koeficientai
Kolektyvinės sutarties 54 ir 55 punktai …
Geriausia, kas galėjo nutikti?...
Muitinių direktoriai prieš DU kėlimą pareigūnams …
Dėl Raigardo posto pertvarkos
Apie kreivąją energetiką
Geriausias taupymo planas
Papildomos atostogų dienos
Neaiškūs premijavimo kriterijai