Skurdas - žmogaus teisių pažeidimas
Lygiai prieš 25 metus įkurta Lietuvos žmogaus teisių asociacija. Prie jos ištakų stovėjo žymūs disidentai, kunigai, kultūros žmonės. Pirmasis asociacijos vadovas akademikas Antanas Buračas pripažįsta, kad ir šiandien demokratine vadinamoje Lietuvoje žmogaus teisės yra valdžios mindomos, todėl ir tuštėja mūsų valstybė.
Turtingieji turtėja neįtikėtinais tempais, o skurdas dar labiau gilėja. Atlyginimai per 5 metus pakilo apie 5 proc., pensijos apskritai nepadidėjo, o didžiųjų bendrovių pelnai išaugo dvigubai ir net daugiau, - akcentavo A.Buračas. - Vadinasi, politika yra veidmainiška. Valdžios veiksmuose daug, kalbų apie pažangą, pagalbą skurstantiems, bet iš tikrųjų priemonės mokesčių politikos srityje yra visiškai neveiksmingos. Milijonieriai nuo savo pelnų mokesčių neretai sumoka vos 1 procentą, prisidengdami „reinvestavimais“, spekuliacijomis su vertybiniais popieriais ir pan. O eiliniai žmonės iš savo menkų pajamų mokesčiams atseikėja 21 proc.
Asociacija parengė viešą kreipimąsi į visuomenę ir valdžios institucijas, kuriame akcentuoja, kad kas trečia šeima Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos arba ties ja. Skurdas yra ir viena svarbiausių emigracijos priežasčių.
„Jei nebūtų pabėgėlių bangos iš Afrikos, tai lietuvių tauta garsėtų kaip labiausiai migruojanti tauta visoje Europoje. Tai dar labiau didina socialinę atskirtį ir įtampą šalyje, nes senų, nedarbingų, neįgalių žmonių dalis didėja, o juos kažkam juk reikia išlaikyti“, - sakė A.Buračas.
Akademiko teigimu, žmonės, kurių teisės pažeidžiamos būtent juos skurdinant, dėl gausybės aplinkybių faktiškai net nepajėgia apsiginti.
Dėl valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo eigos
Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas bendras profesinių sąjungų kreipimasis "Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo eigos". Rašte pažymima, kad valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo procesas vyksta padrikai, nesilaikant vyriausybės nustatytų planinių darbų atlikimo terminų (planiniai darbai vėluoja). Dėl terminų pažeidimo neužsitikrintas reikiamas biudžetinis finansavimas. Neatsižvelgiama į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatas dėl valstybei svarbių duomenų saugos užtikrinimo.
Daugiausia dėmesio konsolidavimo procese skiriama svarstymams apie būsimos informacinių paslaugų įmonės techninę infrastruktūrą ir jos valdymą, bet visiškai neįvertinant žmogiškųjų išteklių valdymo.
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas
Lietuvos Respublikos 2015-12-21 Nr.118 / 07/2015-12
Vyriausybei
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ
INFRASTRUKTŪROS KONSOLIDAVIMO EIGOS
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-05-13 nutarimą Nr. 498 „Dėl Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“ (toliau - Nutarimas), vykdomas valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas (toliau - VIIIK). Po VIIIK planuojama steigti valstybės informacinių paslaugų tiekėjo (toliau - VIPT) įmonę. VIPT steigimą ir VIIIK vykdymo koordinavimą pavesta vykdyti LR susisiekimo ministerijai (LRSM). Betarpiškai VIIIK koordinuoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRSM (toliau - IVPK).
Skaityti daugiau: Dėl valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo eigos
Europos Komisijos nuomonė dėl Lietuvos biudžeto plano projekto
Europos Komisija užbaigė 2016 m. biudžeto planų projektų (BPP), kuriuos euro zonos valstybės narės pateikė iki spalio 15 d., vertinimą ir priėmė nuomones dėl jų.
Šiose nuomonėse Europos Komisija įvertina, ar kitų metų biudžeto planų projektai atitinka Stabilumo ir augimo pakto (SAP) nuostatas. Nenustatyta nė vieno 2016 m. BPP, kuris iš esmės jų neatitiktų. Vis dėlto keliais atvejais Komisija mano, kad planuojamas fiskalinis koregavimas yra mažesnis už reikalaujamą SAP arba kyla rizika, kad jis bus mažesnis. Valstybėms narėms Komisijos nuomonė nėra privaloma, tačiau taisyklių, dėl kurių valstybės narės sutarė Stabilumo ir augimo pakte, laikymasis atitinka jų pačių interesus.
Dėl dvylikos šalių, kurioms taikoma SAP prevencinė dalis (kurių biudžeto deficitas yra mažesnis negu 3 %), nustatyta:
- penkių šalių (Estijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Slovakijos) biudžeto planai atitinka SAP reikalavimus;
- keturių šalių (Belgijos, Suomijos, Latvijos ir Maltos) BPP iš esmės atitinka SAP nuostatas. Šioms šalims laikantis savo planų galėtų atsirasti tam tikras nuokrypis nuo koregavimo planų siekiant šalies biudžeto vidutinio laikotarpio tikslo;
- trijų šalių (Austrijos, Italijos ir Lietuvos) BPP rizikuoja neatitikti 2016 m. SAP reikalavimų. Iš šių valstybių narių biudžeto planų matyti, kad galėtų atsirasti reikšmingas nuokrypis nuo koregavimo planų siekiant šalies biudžeto vidutinio laikotarpio tikslo.
Europos Komisija mano, kad Lietuvos biudžeto plano projektas, kuriam dabar taikoma SAP prevencinė dalis, rizikuoja neatitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Pagal Europos Komisijos 2015 m. rudens ekonomikos prognozę, nenumatoma, kad reikalaujamas koregavimas siekiant šalies biudžeto vidutinio laikotarpio tikslo bus įvykdytas, ir tikėtina, kad 2016 m. gali atsirasti reikšmingas nuokrypis nuo šalies biudžeto vidutinio laikotarpio tikslo. Todėl Europos Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad 2016 m. biudžetas atitiktų SAP.
Skaityti daugiau: Europos Komisijos nuomonė dėl Lietuvos biudžeto plano projekto
Europinių pinigų bus vis mažiau
Finansų ministerija Vyriausybei pristatė kitų metų valstybės biudžetą, kuris, kaip jau įprasta per visą Nepriklausomybės laikotarpį, ir vėl bus deficitinis: išleisime daugiau, nei gausime pajamų. Projektą pamatęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Petras Narkevičius nuo „Vakaro žinių“ neslėpė: pamačius kitų metų planus jam klausimų kilo daugiau, nei atsirado atsakymų.
Pagrindiniai kitų metų numatomo valstybės biudžeto skaičiai yra tokie: pajamų ketinama surinkti 7,893 mlrd. eurų, arba 1,2 proc. (96 mln. eurų) mažiau, nei ketinama surinkti šiemet. Kitų metų numatomos išlaidos - 8,485 mlrd. eurų, o tai 1 proc. (88 mln. eurų) daugiau nei šiais metais. Tad nesunku suskaičiuoti, kad ir kitais metais biudžetas bus deficitinis - išleisime beveik 0,6 mlrd. eurų daugiau, nei surinksime, nors dabartinė Vyriausybė savo kadencijos pradžioje užsiminė, kad 2016-aisiais galima sulaukti jei ne perteklinio, tai bent jau subalansuoto biudžeto.
Vyriausybės atstovai tvirtina, kad beveik visų svarbiausių mokesčių kitąmet planuojama surinkti daugiau: PVM - 3,7 proc., pelno - 7,3 proc., akcizų - 4,7 proc. Tačiau esą bendros pajamos sumažės dėl to, kad iki 2,006 mlrd. eurų (13,6 proc., arba 317 mln. eurų) mažės ES parama.
Kitų metų valstybės biudžeto projektą matęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P.Narkevičius „Vakaro žinioms“ teigė, kad kai kurie skaičiai jam atrodo įtartini, kai kurie - neaiškūs.
„ES parama bus mažesnė visu 2014-2020 metų laikotarpiu, nors tikslios priežastys neįvardijamos. Todėl mažesnės ir biudžeto pajamos. Man kyla daug klausimų ne tik dėl ES paramos sumažėjimo, bet ir dėl kitų dalykų. Aiškinsimės“, - pažadėjo P.Narkevičius.
Kompensavimas darbuotojui už konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartį
Kiekvieno žmogaus savęs įtvirtinimo visuomenėje pagrindas yra jam garantuojama konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Vis dėlto, ši teisė nereiškia, kad kiekvienas žmogus turės darbą arba gaus konkretų norimą. Valstybė turi užtikrinti žmogaus kaip darbuotojo apsaugą ir įstatymais sudaryti sąlygas dirbti saugioje aplinkoje, bet valstybė neturi pareigos kiekvienam žmogui suteikti darbo vietą. Darbo teisiniai santykiai savo prigimtimi yra kompromiso, pusiausvyros paieškos tarp darbdavio ir darbuotojo.
Darbo teisė užtikrina šios pusiausvyros išlaikymą ir netgi labiau gina darbuotoją, kuris gali būti labiau pažeidžiamas. Deja, nors konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartys yra gana dažnas reiškinys šiuolaikiniame pasaulyje, Lietuvoje jų darbo teisė nereglamentuoja.
Kadangi teisės aktai nereguliuoja šios srities, darbo imasi teismai, kurie taikydami kitų teisės šakų normas, išveda tam tikras taisykles, kurios turi būti taikomos sudarant ir pasirašant konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartis.
Šiame straipsnyje aptariama konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarčių reikšmė, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – LRKT) praktika dėl teisės laisvai pasirinkti darbą ir verslą bei privačios nuosavybės klausimais bei Lietuvos Respublikos Aukščiausio Teismo (toliau – LAT) praktika dėl konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarčių.
Skaityti daugiau: Kompensavimas darbuotojui už konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartį
Naujasis Darbo kodeksas - darbdavių savivalės įteisinimas
Lietuvos dirbančiųjų vidutinis darbo užmokestis 2014-aisiais buvo 4-oje pozicijoje nuo galo tarp visų ES šalių. Lenkėme tik Rumuniją, Bulgariją ir Vengriją. Nepaisant to, jog Lietuvos BVP vienam gyventojui yra didesnis už Estijos (atitinkamai 27,051 ir 26,999 dolerių per metus) šios šiaurinės Baltijos valstybės vidutinis atlyginimų lygis didesnis daugiau kaip pusantro karto. Šis paradoksas yra itin svarbus, svarstant galimas Darbo Kodekso pataisas.
Lietuvos valstybė išsiskiria ir didele socialine atskirtimi, kuri yra nulemta silpnų profesinių sąjungų bei dabartinio DK neveiksnumo. Gitanas Nausėda yra puikiai pastebėjęs, jog darbuotojų dabartinėje Lietuvos valstybėje negalėtų apsaugoti ir „drakoniškai“ griežtas DK. Kultūra, pasak, SEB banko prezidento patarėjo, yra kritinis veiksnys, apsprendžiantis darbuotojo ir darbdavio santykius. Vargu, ar galima ginčytis su šiuo teiginiu: kone 90% darbo sutarčių Lietuvoje „pasibaigia“ savanorišku darbuotojo pasitraukimu iš užimamų pareigų. Sunku patikėti, kad tiek dirbančiųjų savo noru atsisako išeitinių išmokų, kurios užtikrintų orų pragyvenimą, iki susirandant naujuosius darbus. Akivaizdu, jog „savanoriški“ darbuotojų pasitraukimai vyksta ne be darbdavio psichologinio spaudimo ir galios monopolio.
Vyriausybės siūlomas naujasis DK, pasak jo kūrėjų, turėtų pagerinti, tiek darbuotojų, tiek darbdavių sąlygas. Vis dėlto, ar liberalesnis darbo kodeksas išspręs jo nesilaikymo problemą? Atsakymą į šį klausimą galima gauti, pateikiant alternatyvų klausimą: Ar Lietuvos keliuose sumažėtų avarijų, jeigu būtų panaikinti automobilių greitį ribojantys ženkliai (juk vis tiek visi viršija)? Akivaizdu – ne. Darbdavių savivalės legitimizacija paskatintų dar didesnį darbuotojų išnaudojimą.
Skaityti daugiau: Naujasis Darbo kodeksas - darbdavių savivalės įteisinimas
Paskolos
Teledema
Petankės sportas
LT pareigūnų federacija
Trumpai
- 1
- 2
- 3
Prev NextŠKS garantijos tėvams
2022 m. sausio 28 d. Nr. PV3-555 ... Daugiau
Apie 12-os valandų pamaininį darbą
Padvigubėjusio kelionės laiko MD neatlygins
Rekomenduojami vertinimo koeficientai
Kolektyvinės sutarties 54 ir 55 punktai …
Geriausia, kas galėjo nutikti?...
Muitinių direktoriai prieš DU kėlimą pareigūnams …
Dėl Raigardo posto pertvarkos
Apie kreivąją energetiką
Geriausias taupymo planas
Papildomos atostogų dienos
Neaiškūs premijavimo kriterijai