Gera gyventi gerai. Bet gera ne visiems
Baigiantis metams, daugelis mėgstame atsigręžti į nueitą kelią, suskaičiuoti laimėjimus, užsibrėžti naujus tikslus. Neretai įvertiname, sėkmingi ar nelabai buvo metai, kaip pasikeitė asmeninė, šeimos finansinė gerovė. „Vakaro žinios“ metų pabaigoje nusprendė suskaičiuoti auksinius atlyginimus gaunančių lietuvių biudžetus. Ko tokie žmonės prašė Kalėdų Senelio? Dar įdomiau, kaip jie galėtų prisidėti prie kitų žmonių svajonių pildymo? Kasdien prasidedant vis naujoms akcijoms, aukojimo projektams, noromis nenoromis tenka susimąstyti, kiek daug žmonių Lietuvoje vis dar prašo pagalbos. Nes kitaip išsisukti jau nebegali. Dažnai, kai skelbiamos įspūdingos suaukotos pinigų sumos, nupirkto maisto kiekis, minimi paprasti Lietuvos žmonės, atjaučiantys ir daugiausiai prisidedantys prie tokių akcijų. Štai, pavyzdžiui, senelius globojančios akcijos „Maltiečių sriuba“ metu šiemet buvo paaukota daugiau kaip 125 tūkst. eurų. Įsivaizduojate, kad Lietuvoje yra žmonių, kurių atlyginimas siekia šeštadalį visos paaukotos sumos?
Pasibaigus kadencijai - milijonieriai
Lietuvoje minimalus mėnesinis atlyginimas siekia 325 eurus, tačiau yra ir nerealius pinigus uždirbančių žmonių. Viena tokių vietų, kur atlyginimas yra tikra šventė, - Europos Parlamentas. Čia atlyginimas siekia kone 8 tūkst. eurų per mėnesį. Dar daugiau kaip 4 tūkst. eurų europarlamentarai gauna kelionėms, daugiau kaip 300 eurų dienpinigių, 4298 eurus biurui išlaikyti, telefono sąskaitai sumokėti, pašto ženklams ir kitoms kanceliarinėms išlaidoms.
EP pasirūpina sočia žila buvusių ištikimų politikų senatve. Sulaukę 63 metų jie turi teisę gauti senatvės pensiją. Pensijos suma sudaro po 3,5 proc. nuo atlyginimo už kiekvienus įgaliojimų vykdymo metus, tačiau bendra suma negali būti didesnė kaip 70 proc. buvusio atlyginimo. Gyvenk ir žvenk. Nors, palyginti net su vidutine lietuvos pensija, darosi daugiau graudu negu juokinga.
Skurdas - žmogaus teisių pažeidimas
Lygiai prieš 25 metus įkurta Lietuvos žmogaus teisių asociacija. Prie jos ištakų stovėjo žymūs disidentai, kunigai, kultūros žmonės. Pirmasis asociacijos vadovas akademikas Antanas Buračas pripažįsta, kad ir šiandien demokratine vadinamoje Lietuvoje žmogaus teisės yra valdžios mindomos, todėl ir tuštėja mūsų valstybė.
Turtingieji turtėja neįtikėtinais tempais, o skurdas dar labiau gilėja. Atlyginimai per 5 metus pakilo apie 5 proc., pensijos apskritai nepadidėjo, o didžiųjų bendrovių pelnai išaugo dvigubai ir net daugiau, - akcentavo A.Buračas. - Vadinasi, politika yra veidmainiška. Valdžios veiksmuose daug, kalbų apie pažangą, pagalbą skurstantiems, bet iš tikrųjų priemonės mokesčių politikos srityje yra visiškai neveiksmingos. Milijonieriai nuo savo pelnų mokesčių neretai sumoka vos 1 procentą, prisidengdami „reinvestavimais“, spekuliacijomis su vertybiniais popieriais ir pan. O eiliniai žmonės iš savo menkų pajamų mokesčiams atseikėja 21 proc.
Asociacija parengė viešą kreipimąsi į visuomenę ir valdžios institucijas, kuriame akcentuoja, kad kas trečia šeima Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos arba ties ja. Skurdas yra ir viena svarbiausių emigracijos priežasčių.
„Jei nebūtų pabėgėlių bangos iš Afrikos, tai lietuvių tauta garsėtų kaip labiausiai migruojanti tauta visoje Europoje. Tai dar labiau didina socialinę atskirtį ir įtampą šalyje, nes senų, nedarbingų, neįgalių žmonių dalis didėja, o juos kažkam juk reikia išlaikyti“, - sakė A.Buračas.
Akademiko teigimu, žmonės, kurių teisės pažeidžiamos būtent juos skurdinant, dėl gausybės aplinkybių faktiškai net nepajėgia apsiginti.
Dėl valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo eigos
Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas bendras profesinių sąjungų kreipimasis "Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo eigos". Rašte pažymima, kad valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo procesas vyksta padrikai, nesilaikant vyriausybės nustatytų planinių darbų atlikimo terminų (planiniai darbai vėluoja). Dėl terminų pažeidimo neužsitikrintas reikiamas biudžetinis finansavimas. Neatsižvelgiama į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatas dėl valstybei svarbių duomenų saugos užtikrinimo.
Daugiausia dėmesio konsolidavimo procese skiriama svarstymams apie būsimos informacinių paslaugų įmonės techninę infrastruktūrą ir jos valdymą, bet visiškai neįvertinant žmogiškųjų išteklių valdymo.
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas
Lietuvos Respublikos 2015-12-21 Nr.118 / 07/2015-12
Vyriausybei
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ
INFRASTRUKTŪROS KONSOLIDAVIMO EIGOS
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-05-13 nutarimą Nr. 498 „Dėl Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“ (toliau - Nutarimas), vykdomas valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas (toliau - VIIIK). Po VIIIK planuojama steigti valstybės informacinių paslaugų tiekėjo (toliau - VIPT) įmonę. VIPT steigimą ir VIIIK vykdymo koordinavimą pavesta vykdyti LR susisiekimo ministerijai (LRSM). Betarpiškai VIIIK koordinuoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRSM (toliau - IVPK).
Skaityti daugiau: Dėl valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo eigos
Europos Komisijos nuomonė dėl Lietuvos biudžeto plano projekto
Europos Komisija užbaigė 2016 m. biudžeto planų projektų (BPP), kuriuos euro zonos valstybės narės pateikė iki spalio 15 d., vertinimą ir priėmė nuomones dėl jų.
Šiose nuomonėse Europos Komisija įvertina, ar kitų metų biudžeto planų projektai atitinka Stabilumo ir augimo pakto (SAP) nuostatas. Nenustatyta nė vieno 2016 m. BPP, kuris iš esmės jų neatitiktų. Vis dėlto keliais atvejais Komisija mano, kad planuojamas fiskalinis koregavimas yra mažesnis už reikalaujamą SAP arba kyla rizika, kad jis bus mažesnis. Valstybėms narėms Komisijos nuomonė nėra privaloma, tačiau taisyklių, dėl kurių valstybės narės sutarė Stabilumo ir augimo pakte, laikymasis atitinka jų pačių interesus.
Dėl dvylikos šalių, kurioms taikoma SAP prevencinė dalis (kurių biudžeto deficitas yra mažesnis negu 3 %), nustatyta:
- penkių šalių (Estijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Slovakijos) biudžeto planai atitinka SAP reikalavimus;
- keturių šalių (Belgijos, Suomijos, Latvijos ir Maltos) BPP iš esmės atitinka SAP nuostatas. Šioms šalims laikantis savo planų galėtų atsirasti tam tikras nuokrypis nuo koregavimo planų siekiant šalies biudžeto vidutinio laikotarpio tikslo;
- trijų šalių (Austrijos, Italijos ir Lietuvos) BPP rizikuoja neatitikti 2016 m. SAP reikalavimų. Iš šių valstybių narių biudžeto planų matyti, kad galėtų atsirasti reikšmingas nuokrypis nuo koregavimo planų siekiant šalies biudžeto vidutinio laikotarpio tikslo.
Europos Komisija mano, kad Lietuvos biudžeto plano projektas, kuriam dabar taikoma SAP prevencinė dalis, rizikuoja neatitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Pagal Europos Komisijos 2015 m. rudens ekonomikos prognozę, nenumatoma, kad reikalaujamas koregavimas siekiant šalies biudžeto vidutinio laikotarpio tikslo bus įvykdytas, ir tikėtina, kad 2016 m. gali atsirasti reikšmingas nuokrypis nuo šalies biudžeto vidutinio laikotarpio tikslo. Todėl Europos Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad 2016 m. biudžetas atitiktų SAP.
Skaityti daugiau: Europos Komisijos nuomonė dėl Lietuvos biudžeto plano projekto
Europinių pinigų bus vis mažiau
Finansų ministerija Vyriausybei pristatė kitų metų valstybės biudžetą, kuris, kaip jau įprasta per visą Nepriklausomybės laikotarpį, ir vėl bus deficitinis: išleisime daugiau, nei gausime pajamų. Projektą pamatęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Petras Narkevičius nuo „Vakaro žinių“ neslėpė: pamačius kitų metų planus jam klausimų kilo daugiau, nei atsirado atsakymų.
Pagrindiniai kitų metų numatomo valstybės biudžeto skaičiai yra tokie: pajamų ketinama surinkti 7,893 mlrd. eurų, arba 1,2 proc. (96 mln. eurų) mažiau, nei ketinama surinkti šiemet. Kitų metų numatomos išlaidos - 8,485 mlrd. eurų, o tai 1 proc. (88 mln. eurų) daugiau nei šiais metais. Tad nesunku suskaičiuoti, kad ir kitais metais biudžetas bus deficitinis - išleisime beveik 0,6 mlrd. eurų daugiau, nei surinksime, nors dabartinė Vyriausybė savo kadencijos pradžioje užsiminė, kad 2016-aisiais galima sulaukti jei ne perteklinio, tai bent jau subalansuoto biudžeto.
Vyriausybės atstovai tvirtina, kad beveik visų svarbiausių mokesčių kitąmet planuojama surinkti daugiau: PVM - 3,7 proc., pelno - 7,3 proc., akcizų - 4,7 proc. Tačiau esą bendros pajamos sumažės dėl to, kad iki 2,006 mlrd. eurų (13,6 proc., arba 317 mln. eurų) mažės ES parama.
Kitų metų valstybės biudžeto projektą matęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P.Narkevičius „Vakaro žinioms“ teigė, kad kai kurie skaičiai jam atrodo įtartini, kai kurie - neaiškūs.
„ES parama bus mažesnė visu 2014-2020 metų laikotarpiu, nors tikslios priežastys neįvardijamos. Todėl mažesnės ir biudžeto pajamos. Man kyla daug klausimų ne tik dėl ES paramos sumažėjimo, bet ir dėl kitų dalykų. Aiškinsimės“, - pažadėjo P.Narkevičius.
Kompensavimas darbuotojui už konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartį
Kiekvieno žmogaus savęs įtvirtinimo visuomenėje pagrindas yra jam garantuojama konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Vis dėlto, ši teisė nereiškia, kad kiekvienas žmogus turės darbą arba gaus konkretų norimą. Valstybė turi užtikrinti žmogaus kaip darbuotojo apsaugą ir įstatymais sudaryti sąlygas dirbti saugioje aplinkoje, bet valstybė neturi pareigos kiekvienam žmogui suteikti darbo vietą. Darbo teisiniai santykiai savo prigimtimi yra kompromiso, pusiausvyros paieškos tarp darbdavio ir darbuotojo.
Darbo teisė užtikrina šios pusiausvyros išlaikymą ir netgi labiau gina darbuotoją, kuris gali būti labiau pažeidžiamas. Deja, nors konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartys yra gana dažnas reiškinys šiuolaikiniame pasaulyje, Lietuvoje jų darbo teisė nereglamentuoja.
Kadangi teisės aktai nereguliuoja šios srities, darbo imasi teismai, kurie taikydami kitų teisės šakų normas, išveda tam tikras taisykles, kurios turi būti taikomos sudarant ir pasirašant konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartis.
Šiame straipsnyje aptariama konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarčių reikšmė, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – LRKT) praktika dėl teisės laisvai pasirinkti darbą ir verslą bei privačios nuosavybės klausimais bei Lietuvos Respublikos Aukščiausio Teismo (toliau – LAT) praktika dėl konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarčių.
Skaityti daugiau: Kompensavimas darbuotojui už konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartį
Paskolos
Teledema
Petankės sportas
LT pareigūnų federacija
Trumpai
- 1
- 2
- 3
Prev NextMDPS atstovai komisijose
Kenos ir Vaidotų postų darbo režimo …
Išaiškinimas dėl atitikties fiziniams reikalavimams
Fielmann optikos pasiūlymas
Kokios priemokos mokamos MD DVS
Pateiktas atsiliepiepimas apie 12 val. eksperimentą …
Tvirtinant skiepijamųjų sąrašą neapsieita be pažeidimų …
Derinamas Bugenių posto darbo laikas
Darbo grafikus MD tvarko netinkamai
Galimi pažeidimai įgyvendinant kasmetinio vertinimo rezultatus …
Dvišalės tarybos posėdžio protokolas Nr.2
Dvišalės tarybos posėdžio protokolas Nr.1