MDPS

Skęstančiame policijos laive – naujos burės

Lietuvos policija sėdi ant parako statinės. Jei ne įstatymas, draudžiantis streikuoti, vieną dieną pareigūnai pasipiltų į gatvę. Dėl elgetiškų algų, nevykdomų pažadų, didėjančio krūvio iš policijos laivo sprunka geriausi.

Žinia apie Sauliaus Skvernelio traukimąsi iš vidaus reikalų ministro pareigų dar labiau sustiprino nerimą – ar pajėgs dabar vykdoma naujoji policijos reforma užgesinti bręstantį maištą policininkų gretose?

„Kiekvienos įstaigos brangiausias turtas yra žmogus. Norėtųsi, kad policijos pareigūnų darbo sąlygos, užmokestis ir aprūpinimas būtų verti elementarių orių reikalavimų“, – tokias darbo gaires numatė tuometį generalinį policijos komisarą S.Skvernelį 2014 metų lapkritį pakeitęs Linas Pernavas.

„Gerais norais ir pragaras grįstas“, – šiandien sako pareigūnai, nesulaukdami šių komisaro žodžių išsipildymo. Ką pakeis nuo 2015 metų sausio 1 dienos vykdoma vėl nauja sistemos reforma, apie kurią visuomenė beveik nežino?

Policininkai jaučiasi neįvertinti

– Kaip susiklostė tokia padėtis, kad policijos pareigūnai, kurie yra visuomenės saugumo garantas, gauna ubagiškas algas, turi didžiulius darbo krūvius ir nepajėgia kokybiškai dirbti, bet streikuoti negali? – „Lietuvos rytas“ paklausė Loretos Soščekienės, Lietuvos teisėsaugos federacijos pirmininkės.

– Taip, streikuoti pareigūnams uždrausta visoje ES, jie tampa savotiškais sistemos įkaitais. Algos buvo sumažintos dar 2008 metais ir iki šiol neatkurtos. Pareigūnai gali protestuoti mitingais, piketais. Bet pareigos neleidžia palikti postų.

Skaityti daugiau: Skęstančiame policijos laive – naujos burės

Pataisytą Darbo kodeksą paslėpė

Naujojo Darbo kodekso (DK) nuostatas apsvarstęs bei dalį jų pakeitęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) delsia skelbti ir savo išvadas, ir pataisytą svarbaus įstatymo projekto variantą. Komiteto vadovė aiškina, jog beveik 600 puslapių tekstas tris savaites redaguojamas, tačiau profsąjungų atstovai įtaria, kad delsiama ne be pagrindo.

Užsimenama, kad po narstymo Seimo SRDK naujojo DK projektas pasikeitė iš esmės, o su tuo nesutinka liberalų socialinį modelį siūlanti Vyriausybė. Kad ir kaip būtų, šio paketo svarstymuose tiek sąmyšio, kad net Trišalės tarybos nariams sunku susigaudyti esamų DK variantų miške.

Šimtai pasiūlymų

Vasario pabaigoje paskelbus, jog po kelių mėnesių įtempto darbo DK svarstymas SRDK baigtas, atrodė, kad šio didelio dokumento perspektyos bus aiškesnės, bet atsitiko priešingai. Tąsyk komiteto atstovai išplatino pranešimą, kad pagal jų sprendimus patikslintas įstatymo projektas kartu su SRDK išvada netrukus bus įregistruotas. Nors Seimo pavasario sesija yra prasidėjusi, viešai prieinamo DK projekto varianto nėra.

SRDK buvo paskirtas kaip pagrindinis komitetas DK apsvarstyti, tačiau dar vakar jo išvados registre nebuvo. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, kuris paskirtas kaip papildomas, pernai rudenį apsvarstyti 358 pasiūlymai, taigi SRDK jų buvo dar daugiau. Vien Seimo nariai yra įregistravę 84 pasiūlymus dėl daugiau nei pusšimčio DK straipsnių.

SRDK pirmininkė socialdemokratė Kristina Miškinienė LŽ aiškino, kad komiteto išvada yra įteikta redaktoriams, esą procesas užtruko dėl didelės darbo apimties. „Išvadą sudaro beveik 600 puslapių. Prašėme Seimo pirmininkės, kad paskubintų, su ministerija (Socialinės apsaugos ir darbo – aut.) ir su komitetu suderinome, atidavėme redaktoriams. Darbą baigėme vasario pabaigoje, o tada dar derino ministerija“, – dėstė ji.

Skaityti daugiau: Pataisytą Darbo kodeksą paslėpė

MDPS pasiūlymai statuto projektui (2)

Vadovaudamiesi Konstitucijoje, kaip vientisame ir tiesiogiai taikomame teisės akte, įtvirtintomis nuostatomis, ginančiomis žmogaus teises, draudžiančiomis suvaržymus dėl įsitikinimų ar pažiūrų, laiduojančiomis teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 2 ir 4 ir 15 straipsnio 1 dalimis, 16 straipsniu, 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr.11B-1000/PV 3-33, toliau – Šakos KS, 14, 15, 19, 65 punktais ir atsižvelgdami į išdėstytus pagrindinius tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje principus, antikorupcinę aplinką, siekį pagerinti tarnybos sąlygas, poreikį turėti ir išlaikyti kvalifikuotus, sąžiningus, motyvuotus ir atsakingus Lietuvos Respublikos muitinės darbuotojus bei apibendrindami gautus muitinės pareigūnų pasiūlymus, teikiame šias pastabas dėl Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, toliau – Statutas, projekto:

26.	Pakeisti Statuto 38 straipsnio 2 dalies 1 punktą:
	1) Statuto 17 straipsnyje nustatytų draudimų nesilaikymą;	1) Statuto 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų draudimų nesilaikymą;
27.	Pakeisti Statuto 38 straipsnio 2 dalies 11 punktą:
	11) tarnybinio šaunamojo ginklo arba antspaudo praradimą dėl savo kaltės;	11) tarnybinio šaunamojo ginklo dėl savo kaltės;

Skaityti daugiau: MDPS pasiūlymai statuto projektui (2)

MDPS pasiūlymai statuto projektui (1)

Eil. Nr.	Statuto projekto redakcija	Siūloma profesinės sąjungos redakcija
1.	Papildyti 1 straipsnį 4 dalimi:
		4. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytos papildomos, nei numatyta Statute, darbo organizavimo, tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, atsakomybės, darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos.

Eil.

Nr.

Statuto projekto redakcija

Siūloma profesinės sąjungos redakcija

Papildyti 1 straipsnį 4 dalimi:

4. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytos papildomos, nei numatyta Statute, darbo organizavimo, tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, atsakomybės, darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos.

Skaityti daugiau: MDPS pasiūlymai statuto projektui (1)

ES asmens duomenų apsaugos reforma

Po beveik ketverius metus trukusių derybų, Europos Parlamentas ir Europos Taryba neoficialiai susitarė dėl asmens duomenų apsaugos reformos. Reformą sudaro Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir Duomenų apsaugos direktyva, skirta teisėsaugos institucijoms. Teisės aktai bus galutinai patvirtinti šiais metais ir pradėti taikyti po dvejų metų nuo jų įsigaliojimo dienos. Žemiau apžvelgsime kaip Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintos naujovės paveiks vartotojų, besidalinančių savo asmens duomenimis ir tuos duomenis tvarkančių organizacijų, kasdienybę.

Reglamentas iš vartotojo perspektyvos

Naujasis reglamentas siekia pakeisti jėgų pusiausvyrą tarp vartotojų (duomenų subjektų) ir bendrovių bei institucijų valdančių ir tvarkančių jų duomenis (duomenų valdytojai ir tvarkytojai), suteikdamas vartotojams daugiau galimybių kontroliuoti savo duomenis. Naujovės apima:

- Aiškesnį informavimą apie duomenų tvarkymą. Pareigą įrodyti, kad gavo vartotojo sutikimą tvarkyti jo duomenis turės duomenų valdytojas. Kad tokį sutikimą gautų, bendrovės turės pateikti prašymą tvarkyti duomenis atskirai nuo kitų klausimų (pvz. atskirai nuo vartojimo sąlygų), paprasta forma bei aiškia ir suprantama kalba. Asmuo bus informuojamas ne tik kokiu teisiniu pagrindu ir kokiu tikslu jo duomenys yra tvarkomi, bet taip pat ir apie tai ar šiuos duomenis yra ketinama perduoti už ES ribų, bei kokį laikotarpį duomenys bus saugomi.

- Teisę būti pamirštam. Vartotojai galės reikalauti, kad bendrovės ištrintų ir toliau nebetvarkytų jų asmens duomenų. Tačiau toks asmens reikalavimas nebus tenkinamas, jeigu to reikalauja saviraiškos ar informacijos laisvės interesas, jeigu konkrečiu atveju asmens duomenys tvarkomi vykdant teisinę prievolę, atliekant pavestas viešosios valdžios funkcijas arba dėl viešojo intereso tenkinimo visuomenės sveikatos srityje, taip pat archyvavimo, mokslinių ir istorinių tyrimų bei statistinių tikslų įgyvendinimo, ar teisinių reikalavimų gynimo tikslais.

Skaityti daugiau: ES asmens duomenų apsaugos reforma

Ką rodo partijų reitingai?

Tikriausiai daugelis stebisi socialdemokratų reitingais – kiek skandaliukų, o jų reitingai beveik nesvyruoja. Kas nutiko? Negi rinkėjai tapo cinikais? Ne, tai tiesiog rodo, kad skandalai kaip pagrindinis politinis įrankis jau prarado galią. Kodėl?

Priežastys akivaizdžios. Tiesiog jų tiek daug ir taip dažnai iškyla, kad poveikis išblanko. Jeigu prieš penkiolika metų viena kuri nors žiniasklaidos priemonė iškapstydavo kokį skandalą, jis tapdavo visuotinas, visi aptarinėdavo. Tačiau dabar jų tiek daug, kad žmonės prie jų priprato. Kaip pripranta, tarkime, prie cukraus. Rimtam smaližiui reikia daug šaukštelių į kavą pridėti, kad tikrai jis pajustų saldumą. Taip ir su skandalais – reikia labai rimto politiko nusižengimo ar net nusikaltimo, kad visuomenė kaip nors įvertintų. Tiesa, skandalų gausa gali duoti net priešingą rezultatą.

Visai neseniai žurnalas „Valstybė“ paskelbė labai įdomius „Vilmorus“ sociologinius tyrimus. Jie daug ką paaiškina. Aišku, tiems, kurie moka skaityti sociologinius duomenis.

Buvo užduotas labai įdomus klausimas, o ar tikrai ateis į rinkimus rinkėjai. Ir štai ką jis parodo, kad konservatorių elektoratas yra drausmingiausias. Net 70 procentų ruošiasi ateiti ir balsuoti. Tuo tarpu socialdemokratų – tik 50 procentų. Tai atsako į klausimą, kodėl socialdemokratai palyginti prastai pasirodė per Europarlamento rinkimus. Tiesiog jie patingėjo ateiti prie balsadėžių.

Tačiau dabar situacija kiek kita. Prieš metus buvo ramu, rinkėjų niekas nemobilizavo. Dabar virtinė skandalų. Kai kas mano, kad tai pakenks socialdemokratams. Taip, dalis jų rinkėjų nusisuks, tačiau didesnę dalį tikrai mobilizuos. Paradoksalu, tačiau socialdemokratams labiausiai pakenktų ramybė, tuomet jo rinkėjas patingės ateiti prie urnos. O kai verda skandalai, kai vis labiau viešoje erdvėje kalbama apie atakas prieš socialdemokratus, tai turi mobilizuoti jų rinkėjus.

Skaityti daugiau: Ką rodo partijų reitingai?

Puslapis 12 iš 30

Pradėti
Ankstesnis

Tolesnis
Paskutinis

Tuo atveju, jei svetainėje pateikiamos nuorodos į kitų asmenų, įmonių, įstaigų, asociacijų interneto svetaines, MDPS neatsako už tokiose interneto svetainėse esančios informacijos turinį.

Svetainės lankytojai privalo patys imtis priemonių apsaugoti savo asmeninius kompiuterius nuo kompiuterinių virusų, o MDPS jokiomis aplinkybėmis nėra už tai atsakinga ir neatlygina lankytojų asmeniniams kompiuteriams virusų padarytos žalos.

Trumpai

Skęstančiame policijos laive – naujos burės

Pataisytą Darbo kodeksą paslėpė

MDPS pasiūlymai statuto projektui (2)

MDPS pasiūlymai statuto projektui (1)

ES asmens duomenų apsaugos reforma

Ką rodo partijų reitingai?

Paskolos

Teledema

Petankės sportas

LT pareigūnų federacija