MDPS pasiūlymai statuto projektui (1)

Vadovaudamiesi Konstitucijoje, kaip vientisame ir tiesiogiai taikomame teisės akte, įtvirtintomis nuostatomis, ginančiomis žmogaus teises, draudžiančiomis suvaržymus dėl įsitikinimų ar pažiūrų, laiduojančiomis teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 2 ir 4 ir 15 straipsnio 1 dalimis, 16 straipsniu, 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr.11B-1000/PV 3-33, toliau – Šakos KS, 14, 15, 19, 65 punktais ir atsižvelgdami į išdėstytus pagrindinius tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje principus, antikorupcinę aplinką, siekį pagerinti tarnybos sąlygas, poreikį turėti ir išlaikyti kvalifikuotus, sąžiningus, motyvuotus ir atsakingus Lietuvos Respublikos muitinės darbuotojus bei apibendrindami gautus muitinės pareigūnų pasiūlymus, teikiame šias pastabas dėl Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, toliau – Statutas, projekto:

Skaityti daugiau: MDPS pasiūlymai statuto projektui (1)

ES asmens duomenų apsaugos reforma

Po beveik ketverius metus trukusių derybų, Europos Parlamentas ir Europos Taryba neoficialiai susitarė dėl asmens duomenų apsaugos reformos. Reformą sudaro Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir Duomenų apsaugos direktyva, skirta teisėsaugos institucijoms. Teisės aktai bus galutinai patvirtinti šiais metais ir pradėti taikyti po dvejų metų nuo jų įsigaliojimo dienos. Žemiau apžvelgsime kaip Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintos naujovės paveiks vartotojų, besidalinančių savo asmens duomenimis ir tuos duomenis tvarkančių organizacijų, kasdienybę.

Reglamentas iš vartotojo perspektyvos

Naujasis reglamentas siekia pakeisti jėgų pusiausvyrą tarp vartotojų (duomenų subjektų) ir bendrovių bei institucijų valdančių ir tvarkančių jų duomenis (duomenų valdytojai ir tvarkytojai), suteikdamas vartotojams daugiau galimybių kontroliuoti savo duomenis. Naujovės apima:

- Aiškesnį informavimą apie duomenų tvarkymą. Pareigą įrodyti, kad gavo vartotojo sutikimą tvarkyti jo duomenis turės duomenų valdytojas. Kad tokį sutikimą gautų, bendrovės turės pateikti prašymą tvarkyti duomenis atskirai nuo kitų klausimų (pvz. atskirai nuo vartojimo sąlygų), paprasta forma bei aiškia ir suprantama kalba. Asmuo bus informuojamas ne tik kokiu teisiniu pagrindu ir kokiu tikslu jo duomenys yra tvarkomi, bet taip pat ir apie tai ar šiuos duomenis yra ketinama perduoti už ES ribų, bei kokį laikotarpį duomenys bus saugomi.

- Teisę būti pamirštam. Vartotojai galės reikalauti, kad bendrovės ištrintų ir toliau nebetvarkytų jų asmens duomenų. Tačiau toks asmens reikalavimas nebus tenkinamas, jeigu to reikalauja saviraiškos ar informacijos laisvės interesas, jeigu konkrečiu atveju asmens duomenys tvarkomi vykdant teisinę prievolę, atliekant pavestas viešosios valdžios funkcijas arba dėl viešojo intereso tenkinimo visuomenės sveikatos srityje, taip pat archyvavimo, mokslinių ir istorinių tyrimų bei statistinių tikslų įgyvendinimo, ar teisinių reikalavimų gynimo tikslais.

Skaityti daugiau: ES asmens duomenų apsaugos reforma

Ką rodo partijų reitingai?

Tikriausiai daugelis stebisi socialdemokratų reitingais – kiek skandaliukų, o jų reitingai beveik nesvyruoja. Kas nutiko? Negi rinkėjai tapo cinikais? Ne, tai tiesiog rodo, kad skandalai kaip pagrindinis politinis įrankis jau prarado galią. Kodėl?

Priežastys akivaizdžios. Tiesiog jų tiek daug ir taip dažnai iškyla, kad poveikis išblanko. Jeigu prieš penkiolika metų viena kuri nors žiniasklaidos priemonė iškapstydavo kokį skandalą, jis tapdavo visuotinas, visi aptarinėdavo. Tačiau dabar jų tiek daug, kad žmonės prie jų priprato. Kaip pripranta, tarkime, prie cukraus. Rimtam smaližiui reikia daug šaukštelių į kavą pridėti, kad tikrai jis pajustų saldumą. Taip ir su skandalais – reikia labai rimto politiko nusižengimo ar net nusikaltimo, kad visuomenė kaip nors įvertintų. Tiesa, skandalų gausa gali duoti net priešingą rezultatą.

Visai neseniai žurnalas „Valstybė“ paskelbė labai įdomius „Vilmorus“ sociologinius tyrimus. Jie daug ką paaiškina. Aišku, tiems, kurie moka skaityti sociologinius duomenis.

Buvo užduotas labai įdomus klausimas, o ar tikrai ateis į rinkimus rinkėjai. Ir štai ką jis parodo, kad konservatorių elektoratas yra drausmingiausias. Net 70 procentų ruošiasi ateiti ir balsuoti. Tuo tarpu socialdemokratų – tik 50 procentų. Tai atsako į klausimą, kodėl socialdemokratai palyginti prastai pasirodė per Europarlamento rinkimus. Tiesiog jie patingėjo ateiti prie balsadėžių.

Tačiau dabar situacija kiek kita. Prieš metus buvo ramu, rinkėjų niekas nemobilizavo. Dabar virtinė skandalų. Kai kas mano, kad tai pakenks socialdemokratams. Taip, dalis jų rinkėjų nusisuks, tačiau didesnę dalį tikrai mobilizuos. Paradoksalu, tačiau socialdemokratams labiausiai pakenktų ramybė, tuomet jo rinkėjas patingės ateiti prie urnos. O kai verda skandalai, kai vis labiau viešoje erdvėje kalbama apie atakas prieš socialdemokratus, tai turi mobilizuoti jų rinkėjus.

Skaityti daugiau: Ką rodo partijų reitingai?

Kovo 11

Per nepriklausomybės metus įpratome minėti nemažai atmintinų, mūsų valstybei svarbių istorinių datų: Liepos 6-ąją, pirmojo ir paskutinio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną; Liepos 15-ąją, pergalės Žalgirio mūšyje dieną; Vasario 16-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną; Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną; Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo dieną; Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną. Visos jos žymi įvairius mūsų praeities, mūsų valstybingumo istorijos etapus – tačiau tik dvi paskutinės simbolizuoja iki šiol išlikusį ir vis dar gyvastingą valstybinį organizmą.

Tą teigdami, anaiptol nenorime sumenkinti daugelio praeitin nugrimzdusių Lietuvos kartų nuopelnų kuriant, ginant ir atstatant šalies valstybingumą. Atvirkščiai – be tų žmonių istorinio įdirbio veikiausiai nebūtų buvę nieko, ką šiandien vadiname Lietuva. Be Mindaugo pastangų kažin ar būtų užgimusi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, o be Jogailos pradėto krikšto greičiausiai nebūtų buvę ir tarpukario Lietuvos.

Liepos 6-oji ir Vasario 16-oji remia mūs pečius tarsi garbingas senelio ir tėvo atminimas, nušviečiantis kelią tarp klyskelių, įkvepiantis drąsiai žengti pirmyn. Tai yra tikrasis mūsų gimtadienis.

Taigi baikime klūpoti ir raudoti kritusiųjų – jie jau nebepakils, nebeves mūs į priekį. Mes esame tie, kuriems skirta tęsti jų kelionę. Šveskime s a v o gimtadienį, kaip kad jie kadais šventė savuosius. Su Kovo 11-ąja!

MDPS valdyba

Politinė korupcija: ar jau metas ruoštis Vyriausybės griūčiai?

Premjeras A. Butkevičius vis dar nepaskelbė savo verdikto dėl aplinkos ministro K. Trečioko ateities. Ministrui esą palikta laiko pagalvoti iki pirmadienio. Tuo pat metu kyla įtampa tarp vyriausybės vadovo ir prezidentės.

Pasak apžvalgininkų, premjero liudijimai, kad šalies vadovė vyriausybę šmeižia Vakaruose – atsakas į ilgalaikį vyriausybės kaltinimą korupcija. Apie visa tai laidoje „Dėmesio centre“ – LRT.lt vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris ir apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas.

– Pone V. Bruveri, ministras K. Trečiokas nesitraukia. Ko laukiama? Kas dar galėtų pakeisti situaciją, kad pirmadienį ministrui nereikėtų atsistatydinti?

V. Bruveris: Tą situaciją galėtų pakeisti jis pats atsistatydindamas. Kol kas tik galima spėlioti iš viešos politikų retorikos ir jų elgesio. Man šiandien (trečiadienį) stebint visą tą politinį teatrą buvo panašu, kad į visa tai krypstama ir kad galime nesulaukti pirmadienį svarstymo „Tvarkos ir teisingumo“ vadovybėje.

– Jūsų nuomone, pats ministras dar gali atsistatydinti iki pirmadienio?

V. Bruveris: Panašu į tai, kad jis svyruoja, lyg ir ketina tą daryti, nes yra atsidūręs savotiškai tarp kūjo ir priekalo. Akivaizdu, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovybė, šiuo atveju, pats ponas Rolandas Paksas, yra už tai, kad ministras liktų poste. Mano nuomone, R. Paksas į visa tai žiūri per premjero ir prezidentės santykių prizmę, ir mano, kad, jei šiuo momentu prezidentė ar premjeras atiduos ministrą, tai visos jo kalbos apie ryžtingesnį priešinimąsi prezidentei ir tokį savotišką karą prieš ją bus nieko vertos ar bent jau atrodys abejotinai, kaip eilinės deklaracijos. Tuo tarpu premjeras, nepaisant jo karingų ankstesnių pranešimų, šiandien pradėjo šiek tiek „dreifuoti“. Jis, matyt, linkęs eiti tradiciniu keliu. Kai susiklosto tokia įtempta situacija, gresianti dar aštresniu konfliktu, jis linkęs aukoti mažesnę auką, šiuo atveju – ministrą. Visa tai tam, kad santykiai su prezidente vėl nusistovėtų.

Skaityti daugiau: Politinė korupcija: ar jau metas ruoštis Vyriausybės griūčiai?

Socialinė nelygybė ir socialinė atsakomybė

Pakalbėti apie socialinę nelygybę Lietuvoje paskatino įdomus dviejų faktų sugretinimas. Štai kai suserga vaikas, tėvams nedarbingumo pažymėjimas išrašomas ne ilgiau nei dviem savaitėms. Motyvuojama tuo, kad valstybė neturi daugiau pinigų.

Tačiau tuo pat metu į pensiją išėję, bet dirbti likę Konstitucinio Teismo teisėjai vienu metu gauna ir darbo užmokestį, ir valstybinę pensiją. Vieniems pinigų nėra, o kitiems yra. Ar taip turėtų būti?

Apie tai prie apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Nikolajus MEDVEDEVAS, Seimo narys, buvęs užsienio reikalų ministras Povilas GYLYS, Pirmosios vyriausybės prekybos ministras Albertas SINEVIČIUS ir filosofas Vytautas RUBAVIČIUS. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.

N.MEDVEDEVAS: Lietuvoje viską sprendžia politikai, ir ne visada pačių šviesiausių galvų. Nepasakyčiau, kad Lietuvoje trūksta protų, Lietuva net neišnaudoja visų jų. Pamenu, Sąjūdžio laikais buvo surinktas didžiulis protinis potencialas ir tai buvo tikra demokratija, kai kiekvienas galėdavo išsakyti savo nuomonę. Net jeigu ta nuomonė skyrėsi nuo daugumos nuomonės, jis netapdavo tautos priešu. Vėliau tai pradėjo nykti, kol priėjome iki dabartinės situacijos.

Išsprendę vieną klausimą mes tos socialinės nelygybės nepanaikinsime. Netvarka visose srityse. Pavyzdžiui, medicina. Žmogus laukia eilėje pas daktarą priėmimo, kol numiršta. Išsikvieti greitąją pagalbą į namus, bet ji neatvažiuoja, nes negali. O kas dedasi mokyklose? Graikijoje kadaise Sokratas pasakė: „Laiminga toji tauta, kurios patys doriausieji ir protingiausieji tampa mokytojais.“ Ar pas mus sudaromos sąlygos, kad doriausieji ir protingiausieji taptų mokytojais?

Reikia išnaudoti protinį Lietuvos potencialą, surinkti kuo daugiau protingų žmonių, nepriklausomai nuo to, ar jie priklauso kokioms nors partijoms, ir surengti didelį apskritąjį stalą, kaip išvesti Lietuvą iš tos būklės. Nes Lietuva pamažu gali tapti gūdžia provincija Europoje - matome tokias tendencijas.

Skaityti daugiau: Socialinė nelygybė ir socialinė atsakomybė