Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos nuo spalio 1 d. pranešė apie penkių sutarčių sudarymą. Trijų sutarčių sumos skaičiuojamos milijonais.

Daugiausiai pinigų Muitinės departamentas skiria kompensuoti nuostolius dėl bankrutavusios UAB "ERP" vykdytų projektų . Už mokesčių apskaitos ir kontrolės informacinės sistemos plėtros paslaugas bendrovei „Alna Business Solutions“ muitinė atseikės beveik 2,35 mln. Lt. Konkursą „IT paslaugų centro ir IT infrastruktūros valdymo programinės įrangos, sukurtos HP Open View produktų pagrindu, licencijų paketo ir techninio aptarnavimo paslaugos“ laimėjusi kompanija „EIT Sprendimai“ (buv. UAB "ELSIS IT") iš Muitinės departamento gaus 1,9 mln. Lt. Programinės įrangos „EMC Documentum“ priemonių licencijų paketą ir techninio aptarnavimo paslaugas Muitinės departamentui teiks bendrovė „InnoForce“, sutarties vertė – 1,86 mln. Lt.

UAB "Alna Business Solutions" yra pasirašę partnerystės sutartį su verslui skirtos programinės įrangos grupe SAP, iki šiol bendradarbiavusia su nemokia UAB "ERP". "Sumažinsime bet kokius sutrikimus, kuriuos galėjo sukelti mūsų buvusios partnerės "ERP" bankrotas", - teigė Carlas Langhornas, "SAP Baltic" vykdomasis direktorius. "ERP" yra įdiegusi sistemas tokiems klientams kaip Finansų ministerija, Muitinės departamentas, „Sodra”, Valstybinė ligonių kasa, Lietuvos paštas.

Bankrutavusios UAB "ERP" akcininkai Ona Rukaitė ir German Rudek šiuo metu vadovauja UAB "InnoForce".

Per artėjančius dvejus metus Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkai dėl lėšų trūkumo numatė uždaryti kelis šimtus kaimo mokyklų. Tuo tarpu 70 Aplinkos ministerijos klerkų 200 tūkst. litų išleis vos trijų dienų kursams kaimo turizmo sodyboje Molėtų rajone. Su pirtele, ant Bebrusų ežero kranto.

Taip valstybės pinigai švaistomi nuolat, ir ne tik Lietuvoje. Pernai itin pagarsėjo du Vyriausybės valdininkai, kurie savo kvalifikaciją už daugiau nei 40 tūkst. litų tobulino net Naujojoje Zelandijoje.

- Kodėl valdininkams sudarytos šiltnamio sąlygos tobulėti, mokytis kalbų darbo metu ir dar už visų šalies žmonių pinigus, jeigu jau eidami savo pareigas jie privalėtų būti tobuli, laisvai kalbėti užsienio kalbomis? - vakar „Respublika“ paklausė filosofo Vytauto Rubavičiaus.

- Mūsų valstybėje pinigų yra labai daug, jų tiesiog negali pritrūkti, nes Vyriausybė bet kada pasiskolins, skolinsis skoloms apmokėti ar net prisispausdins.

Šiuo metu Seime rengiama nauja statutinės valstybės tarnybos koncepcija. Iš Seimo narių ir suinteresuotų žinybų atstovų suburta darbo grupė statutinių valstybės tarnautojų socialinių garantijų sistemos tobulinimo gairėms parengti. Šios grupės darbe dalyvauja ir profesinių sąjungų atstovai.

Rugsėjo 19-ąją įvyko darbo grupės posėdis, kuriame aptartos statutinių pareigūnų darbo apmokėjimo ir socialinių garantijų problemos. Taip pat šiame susirinkime bandyta apibrėžti statutinio valstybės tarnautojo sampratą.

Profesinių sąjungų atstovai darbo grupės nariams pasiūlė skaidrią darbo užmokesčio sistemą, kuri būtų sudaroma iš trijų pastovių dalių:
- pareiginės algos,
- priemokų,
- apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą.

Darbo inspekcijos duomenimis, sudėtingiausia laisvų dienų, vadinamų „mamadieniais“ arba „tėvadieniais“, išsireikalauti mokyklų, gydymo įstaigų, siuvimo įmonių darbuotojams. Kuo daugiau vaikų – tuo daugiau tokių dienų, kurios tampa diskusijų objektu.

Moka baudas, užuot suteikę laisvadienius

Kai kurie Lietuvos darbdaviai mieliau moka baudas, negu suteikia vaikų turintiems darbuotojams laisvas dienas – tiesa, to darbo santykius kontroliuojančios institucijos nevadina tendencija.

„Vienas darbdavys atvirai pareiškė, kad geriau sutiks mokėti baudas, siekiančias nuo 500 iki 5000 litų, negu suteiks „mamadienius“ darbuotojoms. Jis sakė, kad, jei siuvykloje suteiks tokių dienų, reikės siuvyklą uždaryti, nes nebus kam dirbti“, – vienoje Seime vykusioje konferencijoje apie vaikų turinčių darbuotojų padėtį Lietuvoje sakė Darbo inspekcijos atstovė.

Birželio 29 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas paskelbė verdiktą administracinėje byloje dėl teisiamųjų Lietuvos nepriklausomybės signatarų Bronislovo Genzelio, Romualdo Ozolo ir visuomenininko Alvydo Medalinsko. Juos policija kaltino už neva neteisėtai surengtą kovo 17 d. mitingą Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje.

Teismas nustatė, kad signatarai Susirinkimų įstatymo nepažeidė ir tinkamai naudojosi Konstitucijoje bei Susirinkimų įstatyme numatytomis laisvėmis ir teisėmis.

Teisiamuosius gynę advokatai ir Lietuvos žmogaus teisių asociacija įrodė, kad įstatymą pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir policijos atstovai, pademonstruodami visišką nekompetenciją ir nepagarbą Lietuvos piliečiams.

Žmogaus teisės ir laisvės nėra valdžios nuosavybė
Jos apibrėžtos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurioje nurodyta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Valdžia gali riboti šią piliečių teisę tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves (LR Konstitucijos 36 str.)