Per artėjančius dvejus metus Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkai dėl lėšų trūkumo numatė uždaryti kelis šimtus kaimo mokyklų. Tuo tarpu 70 Aplinkos ministerijos klerkų 200 tūkst. litų išleis vos trijų dienų kursams kaimo turizmo sodyboje Molėtų rajone. Su pirtele, ant Bebrusų ežero kranto.
Taip valstybės pinigai švaistomi nuolat, ir ne tik Lietuvoje. Pernai itin pagarsėjo du Vyriausybės valdininkai, kurie savo kvalifikaciją už daugiau nei 40 tūkst. litų tobulino net Naujojoje Zelandijoje.
- Kodėl valdininkams sudarytos šiltnamio sąlygos tobulėti, mokytis kalbų darbo metu ir dar už visų šalies žmonių pinigus, jeigu jau eidami savo pareigas jie privalėtų būti tobuli, laisvai kalbėti užsienio kalbomis? - vakar „Respublika“ paklausė filosofo Vytauto Rubavičiaus.
- Mūsų valstybėje pinigų yra labai daug, jų tiesiog negali pritrūkti, nes Vyriausybė bet kada pasiskolins, skolinsis skoloms apmokėti ar net prisispausdins.
Taip valstybės pinigai švaistomi nuolat, ir ne tik Lietuvoje. Pernai itin pagarsėjo du Vyriausybės valdininkai, kurie savo kvalifikaciją už daugiau nei 40 tūkst. litų tobulino net Naujojoje Zelandijoje.
- Kodėl valdininkams sudarytos šiltnamio sąlygos tobulėti, mokytis kalbų darbo metu ir dar už visų šalies žmonių pinigus, jeigu jau eidami savo pareigas jie privalėtų būti tobuli, laisvai kalbėti užsienio kalbomis? - vakar „Respublika“ paklausė filosofo Vytauto Rubavičiaus.
- Mūsų valstybėje pinigų yra labai daug, jų tiesiog negali pritrūkti, nes Vyriausybė bet kada pasiskolins, skolinsis skoloms apmokėti ar net prisispausdins.
Kartu jau turime susiformavusį aiškų mentalitetą - kiek tų valstybės pinigų sugebės įsisavinti, t.y. asmeniškai pasiimti kiekvienas valdininkas ar jų grupės.
Valdininkų sąmonėje šiandien sukasi tik vis nauji būdai, kaip tuos pinigus prisidurti prie atlyginimų, priedų, išmokų. Jie nepaliaujamai galvoja tik apie tai, kaip pagerinti savo gyvenimą.
Tai ir daroma užsienio kurortuose, pirtyse mokantis kalbų, keliant kvalifikaciją, o svarbiausia - kuriant visokius projektus. Įprastai šie dalykai maskuojami pasiaiškinimu, kad taip leisti ES lėšas yra privaloma, tačiau visi Europos pinigai, ateinantys į Lietuvą, yra visų mūsų.
- Valstybės lėšų eikvojimas dabar pridengiamas ir Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai, kam bus išleista apie 214 mln. litų. Negi tai ne vagystė iš visuomenės?
- Vagystė vyksta tada, kai prie valstybės pinigų prikiša nagus ne tie, kurie tam turi teisę. Tie, kas turi tokią teisę, pinigų nevagia, o juos tik įsisavina.
Manau, kad ir pasiruošti pirmininkavimui ES Tarybai mūsų valdininkai galėjo tiesiog dirbdami savo kasdienį darbą, be didelių papildomų lėšų. Čia ir yra esmė, kad, mano galva, bent pusė tų pinigų, skirtų pirmininkavimui, jau iš anksto yra numatyti valdininkų gyvenimui pagerinti.
Bet koks didelis ir brangus valstybinis renginys yra puiki proga turintiems valdžios svertus prisidurti dar ir dar. Mūsų valdininkai ir turi tik tą vieną tikslą - kurti kuo daugiau projektų, kurie taptų tokiomis lesyklomis. Kad ir kiek politikai ar valdininkai uždirbtų, jiems vis tiek norėsis daugiau.
- Ar turėtų kas nors tikrinti, kaip pirtyse, užsienio kurortuose valdininkai pramoko užsienio kalbų, pakėlė kvalifikaciją?
- Tuomet būtų sukurtas dar vienas valdininkų sluoksnis, kuris tikrintų tuos pasitobulinusius valdininkus, tad atsirastų tik naujos lesyklos. Tai - uždaras ratas.
- Atrodo, kad valdininkų prigimtis turėtų būti kita - gerinti visų valstybės piliečių gyvenimą?
- Deja, bet mūsų valdininkai nuo savo prigimties jau yra nutolę beveik negrįžtamai. Net nepastebėjome, kaip visuomenė buvo atskirta nuo valstybės. Kas turi valdžią, tas tupi tose lesyklose, o kas nepateko valdžion, yra niekas.
Mes kol kas turime tik jėgų apie tai kalbėti. Ką nors pakeisti ši visuomenė jau nebegali, nes iš jos atimta teisė dalyvauti valstybės valdyme, vykdyti teisingumą. Nuo visų šių reikalų ji tiesiog nustumta. Be to, veikianti sistema jau kuria ir sau tinkamą pamainą - jaunimą, kuris mokomas tik imti.
- Ar galite paaiškinti šį lietuvišką dėsnį: ministerijos klerkų anglų kalbai tobulinti lengvai surandama 200 tūkst. litų, tačiau jeigu kokiai kaimo mokyklai trūksta keliasdešimties tūkstančių, ji tiesiog uždaroma?
- Logika yra labai paprasta: Lietuvoje taupoma tik iš tų pinigų, nuo kurių neįmanoma nieko nugvelbti. Valstybė jau įprato atimti iš silpniausių ir mažiausių - mūsų smulkusis ir vidutinis, pats vargingiausias, sluoksnis visiškai sumoka už vadinamosios krizės padarinius.
Be drastiškų priemonių ar įvykių Lietuvoje niekas nebegali pasikeisti, bet šių dalykų aš negaliu nei siūlyti, nei linkėti. Šiandien žvelgiant į demografinę padėtį jau tampa akivaizdu, kad esama situacija veda tik į tautos išnykimą, visuomenės dezintegraciją, socialinių ryšių silpnėjimą ir degradaciją.
Respublika.lt
Valdininkų sąmonėje šiandien sukasi tik vis nauji būdai, kaip tuos pinigus prisidurti prie atlyginimų, priedų, išmokų. Jie nepaliaujamai galvoja tik apie tai, kaip pagerinti savo gyvenimą.
Tai ir daroma užsienio kurortuose, pirtyse mokantis kalbų, keliant kvalifikaciją, o svarbiausia - kuriant visokius projektus. Įprastai šie dalykai maskuojami pasiaiškinimu, kad taip leisti ES lėšas yra privaloma, tačiau visi Europos pinigai, ateinantys į Lietuvą, yra visų mūsų.
- Valstybės lėšų eikvojimas dabar pridengiamas ir Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai, kam bus išleista apie 214 mln. litų. Negi tai ne vagystė iš visuomenės?
- Vagystė vyksta tada, kai prie valstybės pinigų prikiša nagus ne tie, kurie tam turi teisę. Tie, kas turi tokią teisę, pinigų nevagia, o juos tik įsisavina.
Manau, kad ir pasiruošti pirmininkavimui ES Tarybai mūsų valdininkai galėjo tiesiog dirbdami savo kasdienį darbą, be didelių papildomų lėšų. Čia ir yra esmė, kad, mano galva, bent pusė tų pinigų, skirtų pirmininkavimui, jau iš anksto yra numatyti valdininkų gyvenimui pagerinti.
Bet koks didelis ir brangus valstybinis renginys yra puiki proga turintiems valdžios svertus prisidurti dar ir dar. Mūsų valdininkai ir turi tik tą vieną tikslą - kurti kuo daugiau projektų, kurie taptų tokiomis lesyklomis. Kad ir kiek politikai ar valdininkai uždirbtų, jiems vis tiek norėsis daugiau.
- Ar turėtų kas nors tikrinti, kaip pirtyse, užsienio kurortuose valdininkai pramoko užsienio kalbų, pakėlė kvalifikaciją?
- Tuomet būtų sukurtas dar vienas valdininkų sluoksnis, kuris tikrintų tuos pasitobulinusius valdininkus, tad atsirastų tik naujos lesyklos. Tai - uždaras ratas.
- Atrodo, kad valdininkų prigimtis turėtų būti kita - gerinti visų valstybės piliečių gyvenimą?
- Deja, bet mūsų valdininkai nuo savo prigimties jau yra nutolę beveik negrįžtamai. Net nepastebėjome, kaip visuomenė buvo atskirta nuo valstybės. Kas turi valdžią, tas tupi tose lesyklose, o kas nepateko valdžion, yra niekas.
Mes kol kas turime tik jėgų apie tai kalbėti. Ką nors pakeisti ši visuomenė jau nebegali, nes iš jos atimta teisė dalyvauti valstybės valdyme, vykdyti teisingumą. Nuo visų šių reikalų ji tiesiog nustumta. Be to, veikianti sistema jau kuria ir sau tinkamą pamainą - jaunimą, kuris mokomas tik imti.
- Ar galite paaiškinti šį lietuvišką dėsnį: ministerijos klerkų anglų kalbai tobulinti lengvai surandama 200 tūkst. litų, tačiau jeigu kokiai kaimo mokyklai trūksta keliasdešimties tūkstančių, ji tiesiog uždaroma?
- Logika yra labai paprasta: Lietuvoje taupoma tik iš tų pinigų, nuo kurių neįmanoma nieko nugvelbti. Valstybė jau įprato atimti iš silpniausių ir mažiausių - mūsų smulkusis ir vidutinis, pats vargingiausias, sluoksnis visiškai sumoka už vadinamosios krizės padarinius.
Be drastiškų priemonių ar įvykių Lietuvoje niekas nebegali pasikeisti, bet šių dalykų aš negaliu nei siūlyti, nei linkėti. Šiandien žvelgiant į demografinę padėtį jau tampa akivaizdu, kad esama situacija veda tik į tautos išnykimą, visuomenės dezintegraciją, socialinių ryšių silpnėjimą ir degradaciją.
Respublika.lt