Gerbiami kolegos, sausio 26-ąją mes švenčiame Tarptautinę muitinės dieną. Ši diena - gera proga pagalvoti, ar tikrai viskas padaryta, kad Lietuvos muitinės pareigūnas, kuris yra muitinės pagrindas, jaustųsi tarnyboje gerai. Kaip dažnai, deklaruodami bendrus muitinės principus ir jos prioritetus, kalbėdami apie pasaulio muitinės pasiekimus, kalbėdami apie planus ir vizijas, pamirštame apie žmogų – pareigūną, kuris savo tarnyba sukuria visas vertybes, apie kurias kalbama šiandien. Tik susitelkę tikslų įgyvendinimui, bet pamiršę žmogų, mes nieko nepasieksime.
Profesinei sėkmei reikia daugelio dalykų – patirties ir drąsos, išminties ir iniciatyvos. Šiuos dalykus muitininkų bendruomenė turi.
Tačiau kartais trūksta noro įdėmiai įsiklausyti. Būtent klausytis, o ne tiesiog girdėti. Įsiklausyti ne į sakomus žodžius, o į tai, ką pareigūnas nori pasakyti. Įsiklausyti į tai, ką jis jaučia ir kaip jis mąsto, ramaus ir nuoširdaus žodžio, mokėjimo suprasti ir neskubėti smerkti. Sėkmę kiekvienas suprantame kitaip, tačiau dažniausiai nemokme džiaugtis net ir nedideliais dalykais. Jeigu kontrabanda, tai būtinai vertinama tik milijonais, net nepastebėdami tų, kurie savo kasdieniu darbu po kruopelytę pildo valstybės iždą. Ne mažiau svarbus Lietuvos muitinės kūrimui yra ir mūsų solidarumas, bendri principai, bendros vertybės, kurių laikymasis mus vienija ir daro viena Lietuvos muitininkų šeima, kurioje galime pasikliauti vieni kitais.
Daugiau nei pusė darbuotojų sutiktų dirbti prastos reputacijos įmonėje tik tuomet, jei būtų mokamas didesnis atlyginimas, parodė „Tęstinių mokymų centro“ užsakytas tyrimas. Savo ruožtu darbo skelbimų portalo cv.lt analitikė Jolita Mažeikienė pažymi, kad tai, kaip apie darbovietę atsiliepiama rinkoje, svarbu visų sričių kandidatams, tačiau tikrai ne visi gali rinktis.
Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo 500 respondentų iš Vilniaus ir Kauno, paaiškėjo, kad daugiau nei pusė darbuotojų sutiktų dirbti prastos reputacijos įmonėje tik tuomet, jei būtų mokamas didesnis atlyginimas.
„Darbdavio reputacija yra vienas iš pagrindinių kriterijų pasirenkant darbdavį. Tai, kaip apie darbovietę atsiliepiama rinkoje, vertina visų sričių kandidatai, tačiau tikrai ne visi gali rinktis.
Lygiai taip pat ir darbdaviai. Tie, kurie nesirūpina savo kaip patrauklaus darbdavio įvaizdžiu, neretai turi tenkintis žemesnės kvalifikacijos darbuotojais arba samdyti gerus specialistus ir jiems mokėti kur kas didesnį atlygį nei įmonėse, turinčiose gerą reputaciją“, – kalba J. Mažeikienė.
Specialistai renkasi žinomą įmonę
„Darbdavio reputacija rinkoje priklauso nuo to, kokia informacija apie įmones dalijasi darbuotojai, kokios informacijos galima rasti viešoje erdvėje“, – įsitikinęs „Tęstinių mokymų centro“ treneris ir ryšių su visuomene ekspertas Arūnas Armalis.
Pasak jo, būtent įmonės įvaizdis lemia žmonių norą joje įsidarbinti, į geros reputacijos bendrovę dažniau kreipiasi talentingi ir išsilavinę žmonės.
Skaityti daugiau: Bloga reputacija vadovams kainuoja brangiau
Keturių policijos ir teisėsaugos profesinių sąjungų vadovai policijos generaliniam komisarui Linui Pernavui įteikė reikalavimą nedelsiant stabdyti visas šiuo metu policijoje įgyvendinamas pertvarkas. Kitaip žadama rengti protesto akcijas.
„Lietuvos policija pastaruoju metu išgyvena sudėtingų permainų laikus. Naujosios policijos vadovybės entuziazmas naikinti iki šiol veikusią sistemą ir eksperimentuoti visuomenės saugumu pasiekė kritinį tašką, kuriame pareigūnai nebegali tylėti“, – rašoma šią savaitę priimtoje profsąjungų rezoliucijoje.
Ją Lietuvos policijos profesinės sąjungos tarybos vardu pasirašė Roma Katinienė, Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos tarybos vardu – Tomas Vaitkunskas, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos tarybos vardu – Vytautas Lamauskas, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.
Profsąjungos reikalauja skelbti reformų moratoriumą, įvertinti jau atliktų pertvarkų naudingumą ir efektyvumą, sulyginti darbo krūvius konkrečiuose padaliniuose, reformas vykdyti tik visapusiškai joms pasirengus ir kt.
Anot profesinių sąjungų, pastaruoju metu policijos sistema išgyvena nesibaigiančias pertvarkas, pareigūnams nepaaiškinama jų esmė, kartais dar nepasibaigus vienai pertvarkai ir neįvertinus jos rezultatų (ar pasekmių), pradedama nauja.
Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, jiems nerimą kelia planai sujungti viešąją ir kriminalinę policijas.
Lietuvoje veikia beveik 900 valstybės institucijų ir jų padalinių, kurių didžioji dalis renka, tvarko ir valdo asmens duomenis, nuo mūsų vardo ir pavardės, kontaktinės informacijos, asmens kodo iki informacijos apie skolas, padarytus nusižengimus ir sumokėtus mokesčius. Sunkiai apskaičiuojamos apimties asmens duomenys valstybės institucijoms yra prieinami per jų savarankiškai sukurtas duomenų bazes ar registrus bei susistemintas rinkmenas, be to, jie taip pat pasiekiami per kitų institucijų duomenų bazes ir per viešuosius registrus. Suprantama, kad tokie duomenys yra reikalingi valstybės institucijų funkcijoms atlikti, tačiau turbūt ne vienam kilo abejonė, ar visada asmens duomenys tvarkomi ir naudojami tinkamai.
Gyventojų nuomonė apie privatumo apsaugą
Europos Komisija šių metų birželio mėnesį paskelbė Eurobarometro apžvalgą, atskleidžiančią, jog asmens duomenų apsauga yra labai svarbi ES gyventojams: 2/3 respondentų neigiamai vertina visiškos kontrolės savo asmens duomenų atžvilgiu neturėjimą, 7 iš 10 teigia, kad jų sutikimas reikalingas visais atvejais prieš duomenų rinkimą ir valdymą, ir yra susirūpinę, jog asmens duomenys naudojami kitais nei rinkimo metu nurodytais tikslais.
Tuo tarpu Lietuvoje 2014 metų pabaigoje Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) užsakymu atlikta apklausapatvirtino, kad tik pusė gyventojų žino apie jų teises asmens duomenų apsaugos srityje. Aštuoniems iš dešimties apklaustųjų asmens duomenų tvarkymas yra svarbus, o labiausiai rūpi, kokie asmens duomenys, kieno ir kokiais būdais tvarkomi ir saugomi. Lietuvos gyventojai, duomenų apsaugos atžvilgiu, labiausiai pasitiki sveikatos priežiūros įstaigomis o labiausiai nepasitiki greitųjų vartojimo kreditų bendrovėmis.
Skaityti daugiau: Duomenų apsaugos pažeidimai Lietuvos valstybės institucijose
Nors kolegos gali nesuprasti, geriausias būdas pailsinti stuburą, dirbant sėdimą darbą, – atsistoti keturiomis, LRT RADIJUI sako kineziterapeutė Ieva Adomienė. Jos tvirtinimu, norint kovoti su nugaros skausmais derėtų pagalvoti ne tik apie savo darbo vietą, bet ir miego padėtį.
– Ką reikėtų žinoti žmonėms, dirbantiems sėdimą darbą?
– Labai svarbu, ar žmogaus darbo vieta tinkamai pritaikyta prie jo anatominių duomenų. Jeigu taip nėra, net ir specialūs pratimai ne visada gelbsti. Svarbiausia – tinkamai prisitaikyti kėdės ir stalo aukštį. Be abejo, kuo dažniau reikia daryti pertraukėles. Bent kas 40 min. primygtinai rekomenduočiau atsistoti, pasivaikščioti, apeiti bent aplink stalą ar nueiti į kitą pastato galą.
Dažniausiai rekomenduojame atlikti vieną pratimą, kuris kitiems gal skamba šiek tiek juokingai, bet tikrai yra labai efektyvus – pabūti atsistojus keturiomis. Tai tikrai labai atpalaiduoja stuburą juosmens srityje. Kartais su kolegomis juokaujame, – jeigu žmogus nebūtų atsistojęs ant dviejų kojų, šiandien neturėtume darbo, nes nebūtų stuburo problemų. Galbūt bendradarbiai keistai sureaguotų į atsistojimą keturiomis, bet tai gana efektyvi stuburo atpalaidavimo priemonė.
– Sakote, kad turi būti pritaikytas stalas, kompiuterio aukštis, kėdė. Jeigu darbo vietos negalima pakeisti, ką tada daryti?
– Tada reikėtų stengtis įsiklausyti į savo kūno signalus. Pajutus diskomfortą, nepatogumą, skausmą, reikėtų tiesiog atsistoti, pasivaikščioti, stengtis ilgai neužsibūti nepatogioje padėtyje. Šiandien prikurta daug įvairių ergonominių sprendimų, kurie padeda darbo vietą pritaikyti individualiai. Yra specialios, įvairių formų ir aukščių pagalvės. Jos gali padėti. Taip pat galima rinktis iš daugybės specialių kėdžių, kurios padeda sėdėti tokiu kampu, kad stuburo apkrovos būtų daug mažesnės, negu sėdint ant įprastinės kėdės.
Baigiantis metams, daugelis mėgstame atsigręžti į nueitą kelią, suskaičiuoti laimėjimus, užsibrėžti naujus tikslus. Neretai įvertiname, sėkmingi ar nelabai buvo metai, kaip pasikeitė asmeninė, šeimos finansinė gerovė. „Vakaro žinios“ metų pabaigoje nusprendė suskaičiuoti auksinius atlyginimus gaunančių lietuvių biudžetus. Ko tokie žmonės prašė Kalėdų Senelio? Dar įdomiau, kaip jie galėtų prisidėti prie kitų žmonių svajonių pildymo? Kasdien prasidedant vis naujoms akcijoms, aukojimo projektams, noromis nenoromis tenka susimąstyti, kiek daug žmonių Lietuvoje vis dar prašo pagalbos. Nes kitaip išsisukti jau nebegali. Dažnai, kai skelbiamos įspūdingos suaukotos pinigų sumos, nupirkto maisto kiekis, minimi paprasti Lietuvos žmonės, atjaučiantys ir daugiausiai prisidedantys prie tokių akcijų. Štai, pavyzdžiui, senelius globojančios akcijos „Maltiečių sriuba“ metu šiemet buvo paaukota daugiau kaip 125 tūkst. eurų. Įsivaizduojate, kad Lietuvoje yra žmonių, kurių atlyginimas siekia šeštadalį visos paaukotos sumos?
Pasibaigus kadencijai - milijonieriai
Lietuvoje minimalus mėnesinis atlyginimas siekia 325 eurus, tačiau yra ir nerealius pinigus uždirbančių žmonių. Viena tokių vietų, kur atlyginimas yra tikra šventė, - Europos Parlamentas. Čia atlyginimas siekia kone 8 tūkst. eurų per mėnesį. Dar daugiau kaip 4 tūkst. eurų europarlamentarai gauna kelionėms, daugiau kaip 300 eurų dienpinigių, 4298 eurus biurui išlaikyti, telefono sąskaitai sumokėti, pašto ženklams ir kitoms kanceliarinėms išlaidoms.
EP pasirūpina sočia žila buvusių ištikimų politikų senatve. Sulaukę 63 metų jie turi teisę gauti senatvės pensiją. Pensijos suma sudaro po 3,5 proc. nuo atlyginimo už kiekvienus įgaliojimų vykdymo metus, tačiau bendra suma negali būti didesnė kaip 70 proc. buvusio atlyginimo. Gyvenk ir žvenk. Nors, palyginti net su vidutine lietuvos pensija, darosi daugiau graudu negu juokinga.