Arvydas Daunys: Bandydamas dirbančiųjų stuburo lankstumą Seimas bando atkurti baudžiavą
„Seimas pritarė ilgalaikio darbo užmokesčio fondo steigimui. Dabar, darbdaviai, atleisdami darbuotoją, privalės sumokėti tik 1 atlyginimo dydžio išmoką-kompensaciją. Už pakankamą stažą, darbuotojas dar galės gauti papildomą išmoką iš naujai steigiamo fondo, tačiau ji bus ribojama – didesnį atlyginimą gaudavę iš darbo atleisti darbuotojai gaus mažesnę išmoką, nepriklausomai nuo jų anksčiau gaunamo atlyginimo“.
Svarstydamas naujojo Darbo kodekso siūlymus, kuriais, akivaizdu, siekiama tik pagerinti būtį verslui, Seimas atrado dar vieną motyvą sukurti eilinę biurokratinę įstaigą. Tiesiog šachmatų didmeistrio vertas ėjimas.
Tai yra, tas išeitines kompensacijas, kurias iki šiol mokėjo darbdaviai tiesiogiai atleidžiamiems darbuotojams, – Seimas nutarė pervesti dalimis į savo kuriamą „Ilgalaikio darbo užmokesčio fondą“, išlaikomą darbdavių įnašais, kuriuos pastarieji galės kompensuoti prailginta darbo savaite. Seimas gauna pinigų – darbdaviai baudžiauninkų. Projekte tas irgi yra. Tegu ir ne taip tiesiogiai, tačiau pagal faktą.
Išmokos iš to būsimojo fondo atleistiems iš darbo darbuotojams, bus mokamos tuo atveju, jei jie per tris mėnesius po atleidimo neįsidarbintų. Projektą rengusi Ūkio ministerija siūlo, kad nuo 5 iki 10 metų išdirbęs žmogus gautų 1 mėnesio atlyginimo dydžio išmoką, 10-20 metų – 2 mėnesių išmoką, o virš 20 – trijų mėnesių išmoką. Čia reikėtų suprasti, jog iki 5 metų stažą turintis žmogus negautų visiškai nieko.
Darbo kodekso projekte – sprendimai, palankūs darbuotojams
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas baigė svarstyti naujojo Darbo kodekso (DK) projektą, kuris Seime turėtų būti svarstomas pavasario sesijoje. Nors pirminis projekto variantas buvo kritikuojamas už per didelį liberalumą, profesinių sąjungų pastangomis nemažai projekto straipsnių tapo socialiai atsakingesniais, nors yra likę straipsnių, dėl kurių profesinės sąjungos kategoriškai nesutinka. Pateikiame reikšmingus sprendimus, kurie buvo priimti komitete:
- Palikti „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“. Darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų, suteikiamos dvi poilsio dienos per mėn., o auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėn. Už šias dienas darbuotojui bus mokamas vidutinis jo darbo užmokestis. Taigi tėvams paliekama galimybė rūpintis savo vaikais kaip ir anksčiau. Mokslininkų parengtame pirminiame projekte tokio punkto nebuvo.
- Sutarta, kad darbuotojams, kurie yra profesinių sąjungų nariai, suteikiamos ne mažiau kaip penkios darbo dienos per metus, skirtos mokymui ir švietimui. Ne mažiau kaip už dvi iš jų mokamas vidutinis darbo užmokestis. Dabar galiojančiame kodekse to visai nebuvo numatoma.
- Į Kodekso projektą įtrauktas punktas, jog darbdaviui uždelsus atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo delsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų. Ši nuostata taikoma, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų. Mokslininkų siūlomame variante už šių pinigų neišmokėjimą nebuvo numatytos sankcijos.
- Iš Kodekso projekto išbrauktas punktas, leidžiantis darbo sutaryje nukrypti nuo Kodekse ar kitose darbo teisės normose numatytų imperatyvių taisyklių. Ginčai dėl tokių susitarimų teisėtumo būtų buvę nagrinėjami bendra darbo ginčų nagrinėjama tvarka.
Skaityti daugiau: Darbo kodekso projekte – sprendimai, palankūs darbuotojams
B. Gruževskis: Darbo kodeksas bus parankus tik daugiau uždirbantiems
Seime pradėtos svarstyti Darbo kodekso pataisos, keliančios nemažai aistrų tarp profsąjungų, politikų ir mokslininkų. Kaip teigė Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis, prieš pradedant svarstyti darbo santykių liberalizavimo modelį, reikėjo paraleliai vykdyti kelis ne mažiau svarbius projektus – investicijų pritraukimo aktyvinimo ir darbo apmokėjimo harmonizavimo. Tačiau to nebuvo padaryta.
Atsakydamas į klausimą, ko, pataisius Darbo kodeksą, gali tikėtis eiliniai dirbantieji, profesorius atkreipė dėmesį, kad naujas socialinis modelis ir Darbo kodekso pataisymai, anot jo, buvo orientuoti į tai, kad šalies ekonomika augtų ir susidarytų gerų darbo vietų perteklius.
„Tuomet susidarytų ir sąlygos paprasčiau išeiti iš darbo arba darbdaviams atleisti savo darbuotojus. Jeigu gerų ir gerai apmokamų darbo vietų rinkoje nėra pakankamai, tuomet darbo santykių liberalizavimas eiliniams dirbantiesiems jokios naudos neduos“, – tikina B. Gruževskis.
– Taigi žmonės tiesiog būtų kur kas greičiau ir paprasčiau atleidžiami iš darbo?
– Būtent, nes gerų darbo vietų nebus arba jos nebus pasiekiamos. Todėl valdžiai pirmiausia reikėjo pasirūpinti, kad augtų investicijos gamybai arba kitoms sritims, kur būtų sukuriamos gerai apmokamos darbo vietos.
– Kaip, jūsų manymu, viskas klostysis toliau, kai jūsų paminėti svarbūs projektai nevykdomi, o Darbo kodeksas jau pradėtas Seime taisyti?
– Pataisytas Darbo kodeksas neduos tiek naudos, kiek tikėtasi, ir bus parankus tik tiems, kas turi gerai apmokamas darbo vietas. Tačiau tokių žmonių Lietuvoje yra vos 15 proc.
Skaityti daugiau: B. Gruževskis: Darbo kodeksas bus parankus tik daugiau uždirbantiems
Skęstančiame policijos laive – naujos burės
Lietuvos policija sėdi ant parako statinės. Jei ne įstatymas, draudžiantis streikuoti, vieną dieną pareigūnai pasipiltų į gatvę. Dėl elgetiškų algų, nevykdomų pažadų, didėjančio krūvio iš policijos laivo sprunka geriausi.
Žinia apie Sauliaus Skvernelio traukimąsi iš vidaus reikalų ministro pareigų dar labiau sustiprino nerimą – ar pajėgs dabar vykdoma naujoji policijos reforma užgesinti bręstantį maištą policininkų gretose?
„Kiekvienos įstaigos brangiausias turtas yra žmogus. Norėtųsi, kad policijos pareigūnų darbo sąlygos, užmokestis ir aprūpinimas būtų verti elementarių orių reikalavimų“, – tokias darbo gaires numatė tuometį generalinį policijos komisarą S.Skvernelį 2014 metų lapkritį pakeitęs Linas Pernavas.
„Gerais norais ir pragaras grįstas“, – šiandien sako pareigūnai, nesulaukdami šių komisaro žodžių išsipildymo. Ką pakeis nuo 2015 metų sausio 1 dienos vykdoma vėl nauja sistemos reforma, apie kurią visuomenė beveik nežino?
Policininkai jaučiasi neįvertinti
– Kaip susiklostė tokia padėtis, kad policijos pareigūnai, kurie yra visuomenės saugumo garantas, gauna ubagiškas algas, turi didžiulius darbo krūvius ir nepajėgia kokybiškai dirbti, bet streikuoti negali? – „Lietuvos rytas“ paklausė Loretos Soščekienės, Lietuvos teisėsaugos federacijos pirmininkės.
– Taip, streikuoti pareigūnams uždrausta visoje ES, jie tampa savotiškais sistemos įkaitais. Algos buvo sumažintos dar 2008 metais ir iki šiol neatkurtos. Pareigūnai gali protestuoti mitingais, piketais. Bet pareigos neleidžia palikti postų.
Skaityti daugiau: Skęstančiame policijos laive – naujos burės
Lietuvos Konstitucijos saulėlydis
Valstybės saugumas yra Konstitucijos garantas. „Išsigimęs“ valstybės saugumas yra Konstitucijos griovėjas.
Rašyti apie Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento ataskaitą nėra jokio reikalo, nes apie ją jau prirašyta ir daug pasakyta. Geriau panagrinėti procesus ir tendencijas, kurias ji atskleidė.
VSD ataskaita atskleidė ydingą, pavojingą saugumiečių, valstybės vadovų ir LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Paulausko, jau nekalbu apie buvusio šio komiteto pirmininko A.Anušausko, mąstymą ir visišką nesuvokimą, kas yra demokratija, žodžio laisvė, Konstitucija, baudžiamasis kodeksas ir itin pavojingos valstybei nusikalstamos veikos. Jie nesuvokia, kaip veikia demokratija ir kad demokratinėje šalyje vyrauja įstatymas, o ne įsakymas.
VSD ataskaita atskleidė, kad saugumiečiai savo darbe vadovaujasi ne Lietuvos Respublikos įstatymais, o velniai žino kuo. Įdomu būtų sužinoti, pagal kokius kriterijus jie nustatinėja grėsmes? Kas tuos kriterijus jiems pasako arba kur jie yra aprašyti? Ar jiems kas nors nurodo, kas yra grėsmė ir ką reikia tirti? Ar jie patys prisigalvoja? Ar viskas priklauso ir keičiasi pagal mėnulio fazę: šiandien vieni žmonės yra grėsmė, ryt – kiti? O gal vykdo privačių kompanijų, o gal net užsienio valstybių užsakymus?
Taip pat įdomu sužinoti, kaip turi mąstyti Lietuvos pilietis ir kaip jis turi elgtis, kad atitiktų TUOS saugumiečių ar jų kuratorių sugalvotus kriterijus.
VSD ataskaita atskleidė, kad Lietuvos kontržvalgyba yra sunaikinta ir sunaikinta galutinai. Anksčiau galvojau, kad ji dalinai sugriauta ir sugriauta iš kvailumo bei kompetencijos stokos, dabar vis labiau linkstu į įsitikinimą, kad ji sunaikinta sąmoningai.
Pataisytą Darbo kodeksą paslėpė
Naujojo Darbo kodekso (DK) nuostatas apsvarstęs bei dalį jų pakeitęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) delsia skelbti ir savo išvadas, ir pataisytą svarbaus įstatymo projekto variantą. Komiteto vadovė aiškina, jog beveik 600 puslapių tekstas tris savaites redaguojamas, tačiau profsąjungų atstovai įtaria, kad delsiama ne be pagrindo.
Užsimenama, kad po narstymo Seimo SRDK naujojo DK projektas pasikeitė iš esmės, o su tuo nesutinka liberalų socialinį modelį siūlanti Vyriausybė. Kad ir kaip būtų, šio paketo svarstymuose tiek sąmyšio, kad net Trišalės tarybos nariams sunku susigaudyti esamų DK variantų miške.
Šimtai pasiūlymų
Vasario pabaigoje paskelbus, jog po kelių mėnesių įtempto darbo DK svarstymas SRDK baigtas, atrodė, kad šio didelio dokumento perspektyos bus aiškesnės, bet atsitiko priešingai. Tąsyk komiteto atstovai išplatino pranešimą, kad pagal jų sprendimus patikslintas įstatymo projektas kartu su SRDK išvada netrukus bus įregistruotas. Nors Seimo pavasario sesija yra prasidėjusi, viešai prieinamo DK projekto varianto nėra.
SRDK buvo paskirtas kaip pagrindinis komitetas DK apsvarstyti, tačiau dar vakar jo išvados registre nebuvo. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, kuris paskirtas kaip papildomas, pernai rudenį apsvarstyti 358 pasiūlymai, taigi SRDK jų buvo dar daugiau. Vien Seimo nariai yra įregistravę 84 pasiūlymus dėl daugiau nei pusšimčio DK straipsnių.
SRDK pirmininkė socialdemokratė Kristina Miškinienė LŽ aiškino, kad komiteto išvada yra įteikta redaktoriams, esą procesas užtruko dėl didelės darbo apimties. „Išvadą sudaro beveik 600 puslapių. Prašėme Seimo pirmininkės, kad paskubintų, su ministerija (Socialinės apsaugos ir darbo – aut.) ir su komitetu suderinome, atidavėme redaktoriams. Darbą baigėme vasario pabaigoje, o tada dar derino ministerija“, – dėstė ji.
Paskolos
Teledema
Petankės sportas
LT pareigūnų federacija
