Socialinė nelygybė ir socialinė atsakomybė
Pakalbėti apie socialinę nelygybę Lietuvoje paskatino įdomus dviejų faktų sugretinimas. Štai kai suserga vaikas, tėvams nedarbingumo pažymėjimas išrašomas ne ilgiau nei dviem savaitėms. Motyvuojama tuo, kad valstybė neturi daugiau pinigų.
Tačiau tuo pat metu į pensiją išėję, bet dirbti likę Konstitucinio Teismo teisėjai vienu metu gauna ir darbo užmokestį, ir valstybinę pensiją. Vieniems pinigų nėra, o kitiems yra. Ar taip turėtų būti?
Apie tai prie apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Nikolajus MEDVEDEVAS, Seimo narys, buvęs užsienio reikalų ministras Povilas GYLYS, Pirmosios vyriausybės prekybos ministras Albertas SINEVIČIUS ir filosofas Vytautas RUBAVIČIUS. Diskusiją vedė Gediminas JAKAVONIS.
N.MEDVEDEVAS: Lietuvoje viską sprendžia politikai, ir ne visada pačių šviesiausių galvų. Nepasakyčiau, kad Lietuvoje trūksta protų, Lietuva net neišnaudoja visų jų. Pamenu, Sąjūdžio laikais buvo surinktas didžiulis protinis potencialas ir tai buvo tikra demokratija, kai kiekvienas galėdavo išsakyti savo nuomonę. Net jeigu ta nuomonė skyrėsi nuo daugumos nuomonės, jis netapdavo tautos priešu. Vėliau tai pradėjo nykti, kol priėjome iki dabartinės situacijos.
Išsprendę vieną klausimą mes tos socialinės nelygybės nepanaikinsime. Netvarka visose srityse. Pavyzdžiui, medicina. Žmogus laukia eilėje pas daktarą priėmimo, kol numiršta. Išsikvieti greitąją pagalbą į namus, bet ji neatvažiuoja, nes negali. O kas dedasi mokyklose? Graikijoje kadaise Sokratas pasakė: „Laiminga toji tauta, kurios patys doriausieji ir protingiausieji tampa mokytojais.“ Ar pas mus sudaromos sąlygos, kad doriausieji ir protingiausieji taptų mokytojais?
Reikia išnaudoti protinį Lietuvos potencialą, surinkti kuo daugiau protingų žmonių, nepriklausomai nuo to, ar jie priklauso kokioms nors partijoms, ir surengti didelį apskritąjį stalą, kaip išvesti Lietuvą iš tos būklės. Nes Lietuva pamažu gali tapti gūdžia provincija Europoje - matome tokias tendencijas.
Skaityti daugiau: Socialinė nelygybė ir socialinė atsakomybė
Ką rodo korupcijos indeksas?
Viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyrius paskelbė 2015 m. vadinamojo „korupcijos suvokimo indekso“ rezultatus. Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų ir 32 vieta 168 šalių sąraše. Lietuva užima 18 vietą tarp ES ir Vakarų Europos valstybių, pernai ji buvo 20-a. Ar tikrai geriau žmonėms dėl to, - „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininku Vytautu Budniku.
- Aš labai skeptiškai žiūriu į tokias statistikas, nes jos dažnai priklauso nuo to, kokiu tikslu viena ar kita statistika renkama ir kas konkrečiai tą daro. Paprasti žmonės viską mato ir be jokios įmantrios statistikos - korupcija visada buvo ir ji niekur nedingo. Kaip rodo įvairūs procesai mūsų valstybėje arba bylos įvairiuose teismuose bei prokuratūrose, niekas iš esmės nepasikeitė. Negirdėjau, kad bent viena rezonansinė korupcijos byla būtų iki galo baigta, paskelbti bei įsigalėję kažkokie garsūs nuosprendžiai ir t.t.
Korupcinės bylos merams ar kitų politikų gaudynės imant bei duodant kyšius man labiau primena kovas tarp atskirų ir viena kitai priešingų politinių stovyklų, o ne tikrąją kovą su korupcija. Tai daugiau susiję su įvairių reitingų organizavimu - savų pozicijų stiprinimu bei konkurentų pozicijų silpninimu. O tikroji kova su korupcija arba tikroji korupcijos būklė šalyje atsispindi pirmiausia šešėlinėje ekonomikoje, kontrabandos srautuose ir kituose panašiuose reiškiniuose. Bet juk mes visi matome, kad nėra jokių stambių bylų, nors visi žinome, kad tai vyksta. Čia kalbėčiau ne tiek savo, kiek visos žmogaus teisių asociacijos vardu - mes jokių teigiamų poslinkių šioje kovoje nematome.
Streikuojantys pedagogai: valdžios demagogija peržengė ribas
Neterminuotas mokytojų streikas pirmadienį nesibaigė - Vyriausybė neįgyvendino savo pažadų ir nesusitarė su profesinių sąjungų atstovais dėl jo nutraukimo. Dalis pedagogų žada tęsti streiką bent iki trečiadienio, kol vyks naujas derybų raundas Vyriausybėje. Mokytojų atstovai teigia, kad mokyklos gali streikuoti kelias savaites - iki Seimo sesijos.
„Aš nežinau, kaip pasielgs profsąjungos, bet šiaip ar taip, aš manyčiau, kad ne streikuose sprendžiami klausimai, o derantis, kalbantis ir ieškant kompromisų iš abiejų pusių“, - įremtas į kampą tuščiažodžiavo Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus. Jis porino, kad susitarimą dėl streiko nutraukimo tikimasi pasirašyti trečiadienį. „Labai sunku jų reikalavimus įvykdyti, nes gali būti, kad tektų grįžti peržiūrėti biudžetą, o to Vyriausybė negali įsipareigoti, nes tai yra Seimo prerogatyva (...). Kelsim šitą klausimą į Politinę tarybą, diskutuosime aukščiausiu lygiu“, - žarstė pažadus R. Vaitkus. Tačiau kol kas nenumatyta, kad Politinė taryba posėdžiautų artimiausiomis dienomis.
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas sako, kad kol kas nesusiderėta dėl esminio klausimo. „Pagrindinis punktas, būtent dėl darbo užmokesčio didinimo nuo rugsėjo 1 dienos skiriant tam 18 mln. eurų - nepasiektas, nes, mūsų manymu, tiek Vyriausybė, tiek Švietimo ministerija, tiek Finansų ministerija neatliko namų darbų - nepateiktas realus skaičius, iš kur tai paimti“, - žurnalistams sakė jis.
Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė savo ruožtu po pirmadienio derybų sakė matanti teigiamų poslinkių. „Nepavyko susiderėti dėl vieno punkto - dėl profsąjungų reikalavimo panaikinti atlyginimų koeficientų šakutes jau nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos. Tą punktą mes atidėjome iki trečiadienio. Dar sėsime prie derybų stalo, gal pavyks susitarti. Bandome įtikinti profsąjungas, kad nuo 2016 metų tokios sumos rasti, kad panaikintume iš karto šakutes, nėra tiesiog galimybių. Matysime, gal pavyks susiderėti, susitarti. O dėl visų kitų punktų - dėl pedagogų etatinio apmokėjimo modelio metmenų, dėl mokytojų skaičiaus optimizavimo veiksmų plano pateikimo ir dėl kitų dalykų tiesiog suderinome tekstą“, - aiškino ji.
Skaityti daugiau: Streikuojantys pedagogai: valdžios demagogija peržengė ribas
KT apie valstybinę pensiją už tarnybą
Dabartinė tvarka, kuri leidžia dirbantiems teisėjams, valstybės tarnautojams gauti pareigūnų ir karių valstybines pensijas, neprieštarauja Konstitucijai, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
Pasak KT, už tarnybą skirta pensija nėra laikytina privilegija, kaip savo kreipimesi argumentavo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Jis KT prašė įvertinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas tiek, kiek jomis nedraudžiama teisėjams ir valstybės tarnautojams gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.
Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipimesi tvirtino, kad Seimas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, jog asmenims, neišėjusiems iš tarnybos, valstybinė pensija nebūtų skiriama. Pasak pareiškėjo, kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas reikštų, kad viešojoje tarnyboje einantiems pareigas ar valstybės valdžios funkcijas atliekantiems asmenims valstybinės pensijos mokėjimas yra privilegija, o tai nedera su Konstitucijos nuostatomis.
KT savo ruožtu paskelbė, kad Seimo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas; tos sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti, be kita ko, nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių. Pasak KT, atsižvelgdamas į ekonomines valstybės išgales Seimas gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį už tarnybą statutinėse valstybės institucijose asmenims skiriamos valstybinės pensijos būtų mokamos ir tais atvejais, kai jie, išėję iš tarnybos šiose institucijose, dirba kitą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų apmokamą darbą.
Pradedantis muitinės pareigūnas prabilo: padėtis – apverktina
Perskaitęs naujojo muitinės vadovo interviu, nusprendžiau truputį supažindinti su darbu Lietuvos muitinėje ir užduoti savo klausimų.
Sutapimas ar ne, bet, pasikeitus muitinės generaliniam direktoriui, turime šviežią „kyšininkaujančių“ pareigūnų sulaikymo akciją. Direktoriaus noras pasirodyti jau pirmomis dienomis? Parodyti, kaip vėl stipriai ir griežtai bus kovojama su korupcija? Nieko nauja. Ta pati nepasiteisinusi strategija jau daug metų.
Valdžia orientuota tik į bausmes ir draudimus. Skatinimas ir motyvacija jiems dar nežinomi žodžiai. Per krizę nurėžtos algos atstatymas? O kam? Muitininkai gi ir taip nebadauja, tegu randa, kaip gaut papildomų pajamų, o tada mes juos jau nubausime.
O gal tai nauja taktika, siekiant apsivalyti nuo daugiau uždirbančių „užsisėdėjusių“ muitinės pareigūnų su laipsniais ir kategorijomis (kas lemia aukštesnius atlyginimus), jų vietas užpildant naujokais su „plikomis“ algomis, bet neblėstančiu entuziazmu?
Ar tikrai neblėstančiu? Naujokai tikrai puikiai pradžioje imasi iniciatyvos, ieškodami kontrabandos ir bausdami vairuotojus, kurie „pamiršo“ vieną ar kitą kupiūrą dokumentuose. Deja, tas jų entuziamas greit išblėsta, kai pasimato, kad įspūdingos muitininko algelės (500 Eur) nebeužtenka normaliam pragyvenimui.
O kur dar dešimtys ar šimtai kilometrų, kuriuos reikia nuvažiuot, kad pasiektum darbo vietą. Žinoma, departamentas skiria iki 104 eurų už išlaidas degalams, tačiau nemažai inspektorių gyvena už 100 ir daugiau kilometrų nuo darbo vietos, kurią vadovybė paskiria pagal nuotaiką ar bala žino ką.
Tokiems vargšeliams tenka papildomai dengti važiavimo išlaidas iš savo kišenės. Ir neduok dieve pamesi degalų čekį ir jo nepateiksi ataskaitoje – atsisveikink su kompensavimu.
Skaityti daugiau: Pradedantis muitinės pareigūnas prabilo: padėtis – apverktina
Konsultuojame dėl kasmetinių atostogų
Artėja kasmetinių atostogų grafikų sudarymo laikas. Jau pasigirsta įvairių interpretacijų ir nurodymų pareigūnams. Norime dar kartą priminti pagrindinius kasmetinių atostogų suteikimo principus.
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – Statutas) reglamentuoja muitinės pareigūnų tarnybos ypatumus.
Statuto 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad muitinės pareigūnų atostogų rūšis, minimalią trukmę, suteikimo ir mokėjimo už jas tvarką nustato šis Statutas ir kiti įstatymai. Taigi, muitinės pareigūnai turi teisę į Statuto nustatytas atostogas bei Darbo kodekso nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, ir mokymosi atostogas.
Paminėtina, kad, vadovaujantis Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, yra taikomos Darbo kodekso nuostatos dėl:
- kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos,
- darbo stažo – metų, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, skaičiavimo,
- kasmetinių atostogų suteikimo dalimis,
- atšaukimo iš atostogų,
- kasmetinių atostogų perkėlimo ir pratęsimo,
- nepanaudotų atostogų suteikimo, atleidžiant iš darbo,
- kasmetinių atostogų apmokėjimo,
- piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas mokėjimo,
- tikslinių atostogų suteikimo (nėštumo ir gimdymo, tėvystės, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, mokymosi).
Paskolos
Teledema
Petankės sportas
LT pareigūnų federacija
