Smulkiau

Aukštesnė kategorija: Žinios

Kategorija: Analizės

Atnaujinta: 2013 m. kovo 5 d.

Peržiūros: 7386

Tendencija

Nuo šių metų Muitinės departamentas perėmė daugelį personalo valdymo funkcijų. Kartu su kitomis departamento žinion perėjo ir kasmetinių atostogų grafikų tvirtinimo teisė. Kasmetinių atostogų rūšis, trukmę, suteikimo tvarką muitinės pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje, toliau tekste - Statutas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, toliau tekste - DK ir juos lydintys teisės aktai.

Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Statutas (5 str.), o muitinės pareigūnų darbo ir poilsio laiką bei darbo ir poilsio režimo ypatumus (taikant suminę darbo laiko apskaitą, nustatant nepertraukiamo poilsio trukmę ir kt.) nustato Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Darbo kodeksu (DK), įstatymais ir kitais teisės aktais (Statuto 50 ir 51 str.), kasmetinių atostogų suteikimo tvarką šiuo atveju reglamentuoja DK nuostatos.

Skaityti daugiau: Muitinės departamentas ignoruoja kolektyvinių sutarčių nuostatas

Smulkiau

Aukštesnė kategorija: Žinios

Kategorija: Analizės

Atnaujinta: 2013 m. kovo 5 d.

Peržiūros: 10878

Optimizavimas

   Sausio 17 dieną iš muitinės departamento gautas muitinės struktūros optimizavimo darbo grupės 2010-12-29 paruoštas dokumentas. Darbo grupės vadovas A. Šipavičius, darbo grupės vadovo pavaduotojas J. Miškinis, darbo grupės sekretorius K. Dureiko. Pateikiame šio dokumento tekstą:

    "Lietuvos Respublikos muitinės struktūros optimizavimo siūlymai (toliau - Siūlymai) parengti vykdant Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - MD) generalinio direktoriaus 2010 m. spalio 1 d. įsakymąNr. 594 „Dėl darbo grupės sudarymo". Siūlymai parengti atsižvelgiant į darbo grupės posėdžių, vykusių 2010 m. spalio 18 d., lapkričio 10 d., gruodžio 8 d. ir 22 d. metu svarstytus klausimus bei MD vadovybės, struktūrinių padalinių ir muitinės įstaigų pateiktą medžiagą. Siūlymuose siekiama įvertinti reorganizacijos būtinumą, pagrįstumą, galimus terminus ir galimus struktūros optimizavimo etapus.

Skaityti daugiau: Siūlymai dėl muitinės struktūros optimizavimo

Smulkiau

Aukštesnė kategorija: Žinios

Kategorija: Analizės

Atnaujinta: 2013 m. kovo 5 d.

Peržiūros: 9926

Išstatutinimas

   Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymui sukonkretinti statutinio valstybės tarnautojo sąvoką ir „išstatutinti" 800 pareigūnų. Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje pritarė tai numatančiam Valstybės tarnybos įstatymo pataisų projektui, jis keliaus į Seimą. Galutinį sprendimą dėl šio įstatymo projekto priims Seimas.

    Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas išnagrinėjo Valstybės tarnybos įstatymo projektą ir konstatavo, kad siūlomu įstatymo projektu pasirinktas radikalus pertvarkos modelis. Nors praėjusią savaitę vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis teigė, kad įgyvendinant įstatymo projektą bus išsaugoti pareigūnų lūkesčiai, profesinė sąjunga mano kitaip.

    Įstatymo projekte nenumatytas pereinamasis laikotarpis, nesudaromos sąlygos statutiniams pareigūnams, kurių pareigos keičiamos į karjeros tarnautojo, pasirinkti kitas laisvas statutinio pareigūno pareigas. Įstatymo projekte aiškiai neapibrėžti statutinio pareigūno kriterijai.

Skaityti daugiau: Pareigūnų lūkesčiai nebus užtikrinti

Smulkiau

Aukštesnė kategorija: Žinios

Kategorija: Analizės

Atnaujinta: 2013 m. kovo 5 d.

Peržiūros: 8331

Šviesa

   Lietuvoje energetinių išteklių kainos nesiskiria nuo daugumos kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, bet palyginus jas su vidutinėmis gyventojų pajamomis, už šilumą, elektrą, gamtines dujas esame priversti mokėti neproporcingai didelę pajamų dalį, rašo „Lietuvos žinios”.

    Palyginti su daugeliu ES šalių, Lietuvos gyventojai už elektrą moka kiek pigiau. ES statistikos agentūros „Eurostat" duomenimis, mažiau nei Lietuvoje elektra kainavo Bulgarijos, Estijos, Rumunijos, Latvijos, Vengrijos buitiniams vartotojams. Už Lietuvos besirikiuojančių valstybių - Prancūzijos, Suomijos, Lenkijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos gyventojai - už elektrą mokėjo tik 1-2 centais brangiau nei lietuviai.

    Beje, pagal elektros kainą pramonės vartotojams, Lietuvos net nebėra tarp pigiausiųjų ES valstybių. „Eurostat" duomenimis, ji užima vieną iš viduriniųjų pozicijų. Bulgarijos, Suomijos, Estijos, Švedijos, Rumunijos, Latvijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos ir kai kurių kitų šalių įmonės pernai elektrą pirko pigiau nei Lietuvos gamybininkai. Ne veltui Lietuvos pramonė kaip vieną rimčiausių konkurencingumo ES rinkoje stabdžių nurodo aukštas energetikos išteklių kainas.

Skaityti daugiau: Energetinis skurdas bado akis