See other templatesSee other templates

Analizės

 Birželio 29 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas paskelbė verdiktą administracinėje byloje dėl teisiamųjų Lietuvos nepriklausomybės signatarų Bronislovo Genzelio, Romualdo Ozolo ir visuomenininko Alvydo Medalinsko. Juos policija kaltino už neva neteisėtai surengtą kovo 17 d. mitingą Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje.

Teismas nustatė, kad signatarai Susirinkimų įstatymo nepažeidė ir tinkamai naudojosi Konstitucijoje bei Susirinkimų įstatyme numatytomis laisvėmis ir teisėmis.

Teisiamuosius gynę advokatai ir Lietuvos žmogaus teisių asociacija įrodė, kad įstatymą pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir policijos atstovai, pademonstruodami visišką nekompetenciją ir nepagarbą Lietuvos piliečiams.

Žmogaus teisės ir laisvės nėra valdžios nuosavybė

Jos apibrėžtos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurioje nurodyta, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Valdžia gali riboti šią piliečių teisę tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves (LR Konstitucijos 36 str.)

Išstatutinimas
Išstatutinimas
   Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymui sukonkretinti statutinio valstybės tarnautojo sąvoką ir „išstatutinti" 800 pareigūnų. Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje pritarė tai numatančiam Valstybės tarnybos įstatymo pataisų projektui, jis keliaus į Seimą. Galutinį sprendimą dėl šio įstatymo projekto priims Seimas.

    Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas išnagrinėjo Valstybės tarnybos įstatymo projektą ir konstatavo, kad siūlomu įstatymo projektu pasirinktas radikalus pertvarkos modelis. Nors praėjusią savaitę vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis teigė, kad įgyvendinant įstatymo projektą bus išsaugoti pareigūnų lūkesčiai, profesinė sąjunga mano kitaip.

    Įstatymo projekte nenumatytas pereinamasis laikotarpis, nesudaromos sąlygos statutiniams pareigūnams, kurių pareigos keičiamos į karjeros tarnautojo, pasirinkti kitas laisvas statutinio pareigūno pareigas. Įstatymo projekte aiškiai neapibrėžti statutinio pareigūno kriterijai.

ES
ES
Kovo 16 dieną Kauno teritorinės muitinės pareigūnų delegacija Lenkijoje susitiko su šios šalies muitinės pareigūnais. Susitikimo metu Kuznicos pasienio poste aptarti aktualūs muitinės tikrinimo organizavimo ir techninio aprūpinimo klausimai. Aptarime nagrinėtos šios temos:

1. Lengvųjų automobilių dujų balionų bei kuro bakų fizinis tikrinimas, jį reglamentuojančios tvarkos, susiję susitarimai su kitomis organizacijomis ar ūkio subjektais.
2. Lengvųjų automobilių dujų balionų bei kuro bakų bei tikrinamų pavojingų (sprogių, nuodingų) prekių fizinio tikrinimo organizavimas.
3. Poste naudojama tikrinimo įranga.

Kuznicos kelio postas užima 17,5 ha ploto ir jame vykdoma iš ir į Lenkijos Respubliką vykstančių autobusų, lengvųjų ir krovininių transporto priemonių ir jais vykstančių asmenų kontrolė. Kuznicos kelio posto viršininko pavaduotojas Leon Szoka paminėjo, kad poste dirba 186 muitinės pareigūnai (26-30 vienoje pamainoje) tačiau planuojama padidinti pareigūnų skaičių, kad vienoje pamainoje dirbtų iki 40 muitinės pareigūnų. Leon Szoka akcentavo, kad pamainos dirba po 12 darbo valandų, į darbo vietas pareigūnus paskirsto kompiuterinė sistema. Ši sistema pareigūnus į darbo vietas paskirsto įvertindama kiekvienam pareigūnui priskirtas (atsižvelgiant į kvalifikaciją, patirtį, laipsnį) veiklos sritis (specializaciją).

Optimizavimas
Optimizavimas
   Sausio 17 dieną iš muitinės departamento gautas muitinės struktūros optimizavimo darbo grupės 2010-12-29 paruoštas dokumentas. Darbo grupės vadovas A. Šipavičius, darbo grupės vadovo pavaduotojas J. Miškinis, darbo grupės sekretorius K. Dureiko. Pateikiame šio dokumento tekstą:

    "Lietuvos Respublikos muitinės struktūros optimizavimo siūlymai (toliau - Siūlymai) parengti vykdant Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - MD) generalinio direktoriaus 2010 m. spalio 1 d. įsakymąNr. 594 „Dėl darbo grupės sudarymo". Siūlymai parengti atsižvelgiant į darbo grupės posėdžių, vykusių 2010 m. spalio 18 d., lapkričio 10 d., gruodžio 8 d. ir 22 d. metu svarstytus klausimus bei MD vadovybės, struktūrinių padalinių ir muitinės įstaigų pateiktą medžiagą. Siūlymuose siekiama įvertinti reorganizacijos būtinumą, pagrįstumą, galimus terminus ir galimus struktūros optimizavimo etapus.

Tendencija
Tendencija
Nuo šių metų Muitinės departamentas perėmė daugelį personalo valdymo funkcijų. Kartu su kitomis departamento žinion perėjo ir kasmetinių atostogų grafikų tvirtinimo teisė. Kasmetinių atostogų rūšis, trukmę, suteikimo tvarką muitinės pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje, toliau tekste - Statutas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, toliau tekste - DK ir juos lydintys teisės aktai.

Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Statutas (5 str.), o muitinės pareigūnų darbo ir poilsio laiką bei darbo ir poilsio režimo ypatumus (taikant suminę darbo laiko apskaitą, nustatant nepertraukiamo poilsio trukmę ir kt.) nustato Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Darbo kodeksu (DK), įstatymais ir kitais teisės aktais (Statuto 50 ir 51 str.), kasmetinių atostogų suteikimo tvarką šiuo atveju reglamentuoja DK nuostatos.

Šviesa
Šviesa
   Lietuvoje energetinių išteklių kainos nesiskiria nuo daugumos kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, bet palyginus jas su vidutinėmis gyventojų pajamomis, už šilumą, elektrą, gamtines dujas esame priversti mokėti neproporcingai didelę pajamų dalį, rašo „Lietuvos žinios”.

    Palyginti su daugeliu ES šalių, Lietuvos gyventojai už elektrą moka kiek pigiau. ES statistikos agentūros „Eurostat" duomenimis, mažiau nei Lietuvoje elektra kainavo Bulgarijos, Estijos, Rumunijos, Latvijos, Vengrijos buitiniams vartotojams. Už Lietuvos besirikiuojančių valstybių - Prancūzijos, Suomijos, Lenkijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos gyventojai - už elektrą mokėjo tik 1-2 centais brangiau nei lietuviai.

    Beje, pagal elektros kainą pramonės vartotojams, Lietuvos net nebėra tarp pigiausiųjų ES valstybių. „Eurostat" duomenimis, ji užima vieną iš viduriniųjų pozicijų. Bulgarijos, Suomijos, Estijos, Švedijos, Rumunijos, Latvijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos ir kai kurių kitų šalių įmonės pernai elektrą pirko pigiau nei Lietuvos gamybininkai. Ne veltui Lietuvos pramonė kaip vieną rimčiausių konkurencingumo ES rinkoje stabdžių nurodo aukštas energetikos išteklių kainas.

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
Our website is protected by DMC Firewall!