See other templatesSee other templates

Publikacijos

Straipsniai ir kt. informacija žiniasklaidoje

Lietuvos muitinėje ir toliau auga laisvų etatų skaičius. Šiuo metu yra 233 neužimtos darbo vietos. Ypatingai trūksta pasienio postų pareigūnų. Taip esą yra dėl to, jog maži atlyginimai neatitinka sudėtingų darbo sąlygų.

Muitinės darbuotojai atskleidžia, kad atmosfera tarp pareigūnų slogi, į darbą einama sukandus dantis. Pareigūnai ne tik mažai uždirba, bet ir jų darbo sąlygos apgailėtinos. Kai kuriuose pasienio postuose nėra tinkamų sąlygų nusiprausti ar persirengti, uniformos nepritaikytos dirbti lauko sąlygomis.

2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvos Respublikos muitinėje dirbo 2 110 pareigūnų: 978 vyrai ir 1 132 moterys. 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos muitinėje buvo neužimti 233 pareigūnų etatai.

„Atmosfera tarp pareigūnų labai slogi, į darbą einama sukandus dantis. Dauguma jų – 60-mečiai, tad gauti kitą darbą rinkoje beveik neįmanoma. Muitinėje jie dirba jau 25-27 metus, bet nuo pat pradžios socialinis gerbūvis jiems nebuvo sukurtas. Muitinės departamentas nedaro ir nesprendžia jau įsisenėjusių problemų,“ - tv3.lt sakė Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Leokadija Daujotaitė.

Pasienio postuose darbo sąlygos - nepavydėtinos

Visų pirma daug klausimų kelia, kokiais kriterijais vadovaujantis yra nustatomos pareigybių kategorijos, pagal kurias skaičiuojami atlyginimai administracijai, postų pareigūnams, mobiliųjų grupių pareigūnams.

„Administracijai nustatomos 10-12 kategorijos ir ne žemesnės, tuo tarpu postų pareigūnams nustatomos vienos iš žemiausių kategorijų: 7-8. Departamentas jau susidūrė su problema, kad pareigūnai dėl mažų atlyginimų išeina iš tarnybos, jie negali su tuo susitaikyti. Kiekvienais metais padėtis blogėja. Naujų darbuotojų nėra, o dauguma dirbančių pareigūnų, jau nebegali tęsti tarnybos šiose pareigose dėl amžiaus, ir tai yra didžioji dalis pareigūnų,“ - aiškina darbuotojų atstovė.

Saulius Skvernelis - niekam tikęs vyriausybės vadovas. Apie tai kalba plonėjančios mūsų pinigės, augančios kainos, Lietuvos žmonių skurdas, didėjantis srautas piliečių, bėgančių į užsienį, chaosas sveikatos, švietimo ir socialinės rūpybos sistemose. Valstybės valdymas įgauna parodijos formą, kai Ūkio ministru skiriamas tik ką studijas baigęs neapsiplunksnavęs 27 metų berniokas.

„Orios” senatvės standartu Lietuvos valstybėje tapo lėkštė maltiečių sriubos, o „laimingos“ vaikystės etalonu - supelijusios kruopos ir supermarketų atliekos iš „Maisto banko“, kuris suaukotus žmonių pinigus švaisto ne maisto pirkimui, o transporto priemonių įsigijimui.

Valdančiojį Karbauskio „arbūzo koalicija“ (kur iš išorės žali, o viduje raudoni), patupdžiusi nekompetetingą Skvernelį į premjero postą, per vienerius metus sugebėjo atskleisti savo vergvaldišką žemvaldžių-žemgrobių esmę, priešišką didžiosios lietuvių tautos dalies interesams. Apie tai kalba šių žmonių nepopuliarumas, nuolatiniai skandalai dėl jų veiklos ir elgesio.

Ką gero gali mūsų tautai duoti tokia valdžia, kuriai stebint griūna valstybės simboliai, o valstybėje įsigalėjo baltofobai, pajėgiantys uždrausti visuomenei sostinėje statyti paminklą Vyčiui, Basanavičiui, tyčiotis iš Laisvės laisvės statulos Kaune, tyčiotis iš mūsų tautos didvyrių.

Šita valdžia net nesugeba pamatyti, kas vyksta Lietuvos sostinėje, kuri nekompetetingo ir nesugebančio tvarkytis mero yra tiesiog baigiama naikinti. Iš vieno žaliausių Europos miestų Vilnius virsta „sutankintu“ pastatų-antkapių savartynų, kuriame nebėra baseinų, stadionų, aikštelių vaikams.

Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Leokadija Daujotaitė, muitinės postų pareigūnų situaciją apibūdina kaip labai prastą.

„Darbo sąlygos sunkios, o atlyginimai – 460 eurų gauna pradedantis pareigūnas, o dar nuvykti į darbą reikia. Pasienio postai juk nutolę nuo gyvenamosios vietos. Tad, pavyzdžiui, iš Zarasų reikia pasiekti Medininkus, o pilnai kelionės išlaidų niekas neatlygina,“ - sako L. Daujotaitė.

Anot darbuotojų atstovės, muitinės posto pareigūnai turi žemiausią kategoriją, pagal kurią skaičiuojami atlyginimai, o sąlygos kilti karjeros laiptais sudaromos ne visiems. Uždirbdami mažai, šie ieškosi papildomo darbo, o tai kenkia darbo kokybei. „Situacija labai prasta, esame viskuo nepatenkinti. Nėra jokios sistemos, kad pareigūnai galėtų kilti karjeros laiptais. Iš dirbančiųjų postuose, retas kuris turi 11 kategoriją. Pareigūnai po 20 metų gali pradirbti turėdami tik 8 kategoriją. Tad kokia motyvacija dirbti? Šias pareigas, pasienio ruožuose užima tik tie jaunuoliai, kurie gyvena su tėvais ir turi jų finansinį palaikymą. Įsivaizduokite, ką reiškia šiuo metu uždirbti 500 eurų. Dažnas tokiu atveju ieško papildomo darbo. Tačiau taip nukenčia pareigūno darbo kokybė, jeigu jis atidirbęs, šiek tiek pamiega ir vėl eina į kitą darbą?” - situaciją komentavo profesinės sąjungos pirmininkė.

Už papildomą krūvį nemoka

„Viskas filmuojama, įrašinėjama, pažeidžiant net žmogaus teises, nes pareigūnai net neįspėjami, kad jie stebimi. Apie kokias darbo sąlygas kalbėti, jeigu, pavyzdžiui, Medininkų poste tik pernai įjungė šiltą vandenį. Jie rodo, kokias turi geras darbo sąlygas, kad turi dušus, bet iš jų teka tik šaltas vanduo, o į tas patalpas galima įeiti tik paltą apsirengus,“ - pasakojo L. Daujotaitė.

„Apie 300 laisvų etatų, postų pareigūnų trūksta, darbo krūvis tenka poste dirbantiems pareigūnams, tačiau už papildomą darbą mokama tik 5% priedas, o darbą tai atlikti reikia visą,“ - aiškino darbuotojų atstovė.

Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis teigia, kad prieš pradedant svarstyti darbo santykių liberalizavimo modelį, reikėjo paraleliai vykdyti kelis ne mažiau svarbius projektus – investicijų pritraukimo aktyvinimo ir darbo apmokėjimo harmonizavimo. Tačiau to nebuvo padaryta.

Atsakydamas į klausimą, ko, pataisius Darbo kodeksą, gali tikėtis eiliniai dirbantieji, profesorius atkreipė dėmesį, kad naujas socialinis modelis ir Darbo kodekso pataisymai, anot jo, buvo orientuoti į tai, kad šalies ekonomika augtų ir susidarytų gerų darbo vietų perteklius.

Tuomet susidarytų ir sąlygos paprasčiau išeiti iš darbo arba darbdaviams atleisti savo darbuotojus. Jeigu gerų ir gerai apmokamų darbo vietų rinkoje nėra pakankamai, tuomet darbo santykių liberalizavimas eiliniams dirbantiesiems jokios naudos neduos“, – tikina B. Gruževskis.

– Taigi žmonės tiesiog būtų kur kas greičiau ir paprasčiau atleidžiami iš darbo?

– Būtent, nes gerų darbo vietų nebus arba jos nebus pasiekiamos. Todėl valdžiai pirmiausia reikėjo pasirūpinti, kad augtų investicijos gamybai arba kitoms sritims, kur būtų sukuriamos gerai apmokamos darbo vietos.

– Kaip, jūsų manymu, viskas klostysis toliau, kai jūsų paminėti svarbūs projektai nevykdomi, o Darbo kodeksas jau pradėtas Seime taisyti?

– Pataisytas Darbo kodeksas neduos tiek naudos, kiek tikėtasi, ir bus parankus tik tiems, kas turi gerai apmokamas darbo vietas. Tačiau tokių žmonių Lietuvoje yra vos 15 proc.

Lietuvos muitinėje masiškai trūksta darbuotojų – nors etatų yra per 2,3 tūkst., pustrečio šimto jų yra laisvi. Muitinė nuolat skelbia konkursus pareigybėms užimti, tačiau ne visada pavyksta rasti tinkamų kandidatų.

Kaltas mažas atlyginimas ir dideli reikalavimai kandidatams. Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas praėjusią savaitę sakė, kad Muitinėje, o ypač pasienio punktuose, smarkiai trūksta darbuotojų – niekas nenori dirbti už mažą atlyginimą. 15min pasidomėjo statistika – pasirodo, išties jau ne pirmus metus Muitinėje gausu laisvų darbo vietų, ir ne visų skelbiamų konkursų metu pavyksta rasti žmonių.

Laisvų darbo vietų – šimtai

Pernai Muitinėje buvo 2347 pareigybės, tačiau net 241-ai iš jų paprasčiausiai nepavyko rasti tinkamo specialisto. Ir tokia tendencija stebima jau ne pirmus metus. Muitinės specialistai 15min pateikė penkerių metų statistiką, kuri rodo, kad neužimtų pareigybių gausu kasmet.

Pavyzdžiui, 2013 metais iš 2341 pareigybių 136 buvo neužimtos, 2014 metais neužimtų buvo 96, 2015 – 116, 2016 – 160 pareigybių.

Taip pat statistika liudija, kad konkursų buvo skelbta žymiai daugiau nei kad priimta žmonių. Pavyzdžiui, 2013 metais Muitinė skelbė 201 konkursą, o pavyko pasamdyti 158 žmones, 2014 metais skelbė 164 konkursus, o priėmė tik 94 žmones.

Pernai, nors Muitinė turėjo pustrečio šimto laisvų darbo vietų, skelbė vos 70 konkursų, nes norėjo esantiems darbuotojams padidinti darbo užmokestį, kad jie neišsilakstytų, todėl vyko vidinės atrankos tam tikroms, aukštesnės pareigybėms užimti. Per tuos 70 viešai skelbtų konkursų pasamdyti pavyko tik 36 žmones (tik 11 iš jų į pasienio postus).

Dabar mes matome tai, kad S. Skvernelis ir jo aplinka yra liberalių nuostatų sprendžiant tam tikras problemas bei kalbant apie tokius dalykus kaip kalba, šeima, Stambulo konvencija, kur minima socialinė lytis“, – sako P. Urbšys.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys Povilas Urbšys prabilo atvirai: frakcijoje iš tiesų pastebimas akivaizdus nuomonių nesutarimas įvairiais klausimais. Tačiau, Seimo nario manymu, pagrindiniai skaldymo architektai yra konservatoriai, o premjeras Saulius Skvernelis pasiduoda jų įtakai.

Remiantis P. Urbšiu, konservatoriai iš pat pradžių buvo nepatenkinti antrojo Seimo rinkimų turo rezultatais, todėl po rinkimų iškart ėmėsi veiksmų ir S. Skvernelį pakrikštijo reformatoriumi, o R. Karbauskį – reformų stabdžiu.

Vynioti į vatą ir slėpti tai, kad situacija yra rimta ir kad frakcijoje įtampa, atsirado skirtumų tarp Vyriausybės vadovo bei dalies frakcijos, būtų nerimta. Tai yra akivaizdu“, – sako P. Urbšys. Šis Seimo narys įvardijamas kaip itin artimas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio bendražygis, kuris, beje, ir supažindino S. Skvernelį su R. Karbauskiu.

Seimo narys pasakoja, kad rinkimuose R. Karbauskio ir S. Skvernelio skirtumai bei partijos narių ir nepartinių profesionalų dualizmas buvo privalumas. Kitaip tariant, rinkėjai galėjo balsuoti už valstiečius žaliuosius, bet kiekvienas matė tai, ką norėjo matyti: kas tradicinių vertybių puoselėtojus, kas proveržio specialistus.

Rinkimų kampanijos metu tai buvo privalumas, žmonės norėjo, kad būtų kalbama ne apie partijas, o apie jų problemas. Tas davė rezultatą. Bet šiuo metu kai kalbama, ką ir kaip reikia daryti, tai tarp dedamųjų dalių atsiranda įtampa. Vienaip ar kitaip, jei panagrinėsime partijos ir Vyriausybės programą, ji kai kuriais atvejais skiriasi“, – pasakoja P. Urbšys.

Nuomonių skiltis

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
Our website is protected by DMC Firewall!