Smulkiau

Aukštesnė kategorija: Dažni klausimai

Kategorija: Darbo įstatymai

Atnaujinta: 2018 m. liepos 23 d.

Peržiūros: 4686

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo teisininkai pateikia atsakymus į dažniausiai pareigūnų užduodamus klausimus.

Kam galios naujojo Statuto nuostatos?

Statuto nuostatos bus taikomos Vidaus reikalų sistemos, Kalėjimų bei Muitinės sistemų pareigūnams.

Ar keisis darbo užmokesčio sistema? Ar pareigūnai gali tikėtis didesnio atlygio?

Priimtomis pataisomis nutarta vidaus tarnybos sistemos pareigūnams nustatyti vienodą darbo užmokesčio sistemą, kurią sudarys pareiginė alga, priedai už laipsnį ir tarnybos stažą bei priemokos. Įstatyme įtvirtinami ne konkretūs vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareiginių algų koeficientai, o jų intervalai. Pasak pasiūlymo iniciatorių, tai leis lanksčiau spręsti pareigūnų darbo užmokesčio didinimo problemą.

Ar keisis pareigūnų darbo laikas?

Naujos redakcijos Statute numatyta, kad pareigūnų darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Statutinės įstaigos vadovas ar jo įgalioti asmenys gali Statuto 47 straipsnyje nurodytais atvejais pavesti pareigūnui dirbti viršvalandžius. Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, negali būti ilgesnis kaip 24 valandos per darbo dieną (pamainą) ir 70 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį. Per ketvirtį (3 mėnesių laikotarpį) pareigūno vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų.

Kaip keisis pareigūnų, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo laikas?

Pareigūnams, kai būtina užtikrinti tinkamą statutinės įstaigos funkcijų atlikimą, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Taikant suminę darbo laiko apskaitą, pareigūnų pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais, pagal naują Statuto redakciją, negali būti ilgesnė kaip 26 valandos, darbo laiko norma yra vidutiniškai 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį), vidutinis darbo laikas per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų.

Skaityti daugiau: Naujojo statuto galiojimo klausimai

Smulkiau

Aukštesnė kategorija: Dažni klausimai

Kategorija: Darbo įstatymai

Atnaujinta: 2015 m. rugsėjo 22 d.

Peržiūros: 5548

Kiekvieno žmogaus savęs įtvirtinimo visuomenėje pagrindas yra jam garantuojama konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Vis dėlto, ši teisė nereiškia, kad kiekvienas žmogus turės darbą arba gaus konkretų norimą. Valstybė turi užtikrinti žmogaus kaip darbuotojo apsaugą ir įstatymais sudaryti sąlygas dirbti saugioje aplinkoje, bet valstybė neturi pareigos kiekvienam žmogui suteikti darbo vietą. Darbo teisiniai santykiai savo prigimtimi yra kompromiso, pusiausvyros paieškos tarp darbdavio ir darbuotojo.

Darbo teisė užtikrina šios pusiausvyros išlaikymą ir netgi labiau gina darbuotoją, kuris gali būti labiau pažeidžiamas. Deja, nors konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartys yra gana dažnas reiškinys šiuolaikiniame pasaulyje, Lietuvoje jų darbo teisė nereglamentuoja.

Kadangi teisės aktai nereguliuoja šios srities, darbo imasi teismai, kurie taikydami kitų teisės šakų normas, išveda tam tikras taisykles, kurios turi būti taikomos sudarant ir pasirašant konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartis.

Šiame straipsnyje aptariama konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarčių reikšmė, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – LRKT) praktika dėl teisės laisvai pasirinkti darbą ir verslą bei privačios nuosavybės klausimais bei Lietuvos Respublikos Aukščiausio Teismo (toliau – LAT) praktika dėl konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarčių.

Skaityti daugiau: Kompensavimas darbuotojui už konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartį

Smulkiau

Aukštesnė kategorija: Dažni klausimai

Kategorija: Darbo įstatymai

Atnaujinta: 2017 m. lapkričio 24 d.

Peržiūros: 3765

Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja muitinės pareigūnų pareiginės algos nustatymo tvarką ir dydžius (24 straipsnis, įstatymo priedai). 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1863 buvo pakeistas šio įstatymo 3 priedas (Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašas), kurio įsigaliojimas numatytas nuo 2017 m. sausio 1 d., o 2015 m. gruodžio 15 d. įstatymu Nr. XII-2174 – įsigaliojimas nustatytas nuo 2018 m. sausio 1 d. Šių pakeitimų esmė - pareigybės lygio ir kategorijos pakeitimas (suvestinė pridedama).

Pagal numatomą reglamentavimą, nuo 2018 m. sausio 1 d. muitinės pareigūnas, neturintis aukštojo universitetinio išsilavinimo ir šiuo metu užimantis B lygio 7-10 kategorijos vyresniojo inspektorius pareigas, galės užimti tik B lygio 6-7 kategorijos inspektorius pareigas.

Dėl šio įstatymo pakeitimų daliai pareigūnų sumažės darbo užmokestis, nes bus mokamas mažesnis priedas prie pareiginės algos už pareiginį laipsnį, o daliai iš jų – dar sumažės ir pareiginės algos dydis. Muitinės pareigūnui, užimančiam vyresniojo inspektoriaus pareigas yra suteikiamas II klasės muitininko pareiginis laipsnis ir mokamos 0,4 BD priedas prie pareiginės algos, o inspektoriaus pareigas užimančiam pareigūnui - suteikiamas III klasės muitininko pareiginis laipsnis ir mokamos 0,3 BD (bazinis dydis - 130,5 EUR) priedas prie pareiginės algos.

Muitinės departamentas su profesinėmis sąjungomis konsultavosi dėl šių pakeitimų, pasidalinta nuomonėmis kokiomis priemonėmis ir būdais galima būtų sušvelninti šią situaciją, kad pareigūnai nepajustų šių skaudžių pasikeitimų.

Atkreipiame dėmesį, kad dar nėra žinoma, ar Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo įsigaliojimas nebus nukeltas vėlesniam laikui.

Skaityti daugiau: Keičiasi B kategorijos pareigūnų darbo apmokėjimas

Smulkiau

Aukštesnė kategorija: Dažni klausimai

Kategorija: Darbo įstatymai

Atnaujinta: 2013 m. kovo 5 d.

Peržiūros: 4883

Kieno iniciatyva suteikiamos DK 214 straipsnyje nustatytos papildomos garantijos asmenims, auginantiems vaikus? Jeigu įmonės darbuotojai, kuriems taikytinos šios garantijos, mėnesio bėgyje nepasinaudojo jiems skirta papildoma poilsio diena, ar šias dienas privalu suteikti kitą mėnesį?

DK 214 straipsnis numato, kad darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Koordinacinės komisijos nuomone, minėtos poilsio dienos suteikiamos darbuotojo prašymu (darbuotojui pareikalavus). Šis papildomas poilsio laikas yra tikslinio pobūdžio. DK nenumato galimybės darbuotojui nepasinaudojus nustatytu laiku priklausančiu papildomu poilsio laiku jį perkelti kitam laikui arba prijungti prie kasmetinių atostogų.

Smulkiau

Aukštesnė kategorija: Dažni klausimai

Kategorija: Darbo įstatymai

Atnaujinta: 2017 m. rugsėjo 18 d.

Peržiūros: 3553

Nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, nes šis laikotarpis nelaikomas draudiminiu, o socialinio draudimo praradimas gali turėti įvairių pasekmių, rašoma Sodros pranešime spaudai.

Jei nemokamos atostogos trunka ilgiau nei 1 mėnesį, tai reiškia, kad už jį nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, todėl pastarąsias susimokėti reikia savarankiškai. Tačiau situacijų, kada atsiranda nedraudiminių laikotarpių, yra ir daugiau, todėl į tai svarbu atkreipti dėmesį.

Dėl nutrūkusio VSD įmokų mokėjimo nekaupiamas stažas ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokoms bei senatvės pensijai. Nemokamų atostogų metu susirgęs žmogus negali gauti ligos išmokos, o slaugydamas šeimos narį – slaugos išmokos.

Vėliau prireikus registruotis Lietuvos darbo biržoje, nedarbo išmoka būtų mažesnė arba jos iš viso nebūtų galima skirti, jei žmogus nebus sukaupęs teisės aktuose numatyto nedarbo draudimo stažo – 12 mėnesių per paskutinius 30 mėn.

Gali tekti savarankiškai susimokėti PSD įmokas

Šių metų gegužės mėnesį Vyriausybei detalizavus Sveikatos draudimo įstatymo taikymą, atsirado nauja grupė asmenų, kuriems numatoma prievolė mokėti PSD įmokas savarankiškai.

Pagal minėtą nutarimą, išėjus 30 arba daugiau dienų trunkančių nemokamų atostogų (ilgiau nei visam kalendoriniam mėnesiui) ir per tą laikotarpį neturint jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais ar savarankiška veikla, nuo kurių būtų skaičiuojamos PSD įmokos, taip pat nepatenkant į valstybės lėšomis draudžiamų žmonių kategoriją, atsiranda prievolė privalomuoju sveikatos draudimu draustis savarankiškai.

Skaityti daugiau: Ką reikia žinoti einant nemokamų atostogų

Smulkiau

Aukštesnė kategorija: Dažni klausimai

Kategorija: Darbo įstatymai

Atnaujinta: 2013 m. kovo 5 d.

Peržiūros: 7838

Parašiau prašymą suteikti penkių dienų kasmetines atostogas, t.y. nuo pirmadienio iki penktadienio, tačiau darbdavys reikalauja, kad prašyme dėl kasmetinių atostogų nurodyčiau septynių dienų laikotarpį, t.y. nuo pirmadienio iki sekmadienio. Ar teisėtas toks darbdavio reikalavimas?

DK 165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Vadovaujantis DK 172 straipsniu, darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų. Kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu (DK 169 str. 1 d.).

Todėl darbdavys privalo suteikti tokios trukmės kasmetines atostogas, dėl kokios sulygta ir kokios prašo darbuotojas. Darbdavys neturi teisės vienašališkai suteikti kitokios trukmės nei sulygta ar reikalauti, kad darbuotojas rašytų prašymą suteikti ne penkių (nuo pirmadienio iki penktadienio), o septynių (nuo pirmadienio iki sekmadienio) dienų kasmetines atostogas. Šiuo atveju darbo užmokestis už kasmetines atostogas taip pat mokamas už penkias kalendorines dienas.

P.S.
Vilniaus TM kolektyvinė sutartis šio klausimo sprendimą apibrėžia vienareikšmiškai: 69. Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš dalių negali būti trumpesnė nei 14 kalendorinių dienų, kitų kasmetinių atostogų dalių trukmę pasirenka darbuotojas.