Reglamentuojantys dokumentai
Papildomos socialinės garantijos
- Smulkiau
- Aukštesnė kategorija: Dokumentai
- Kategorija: Reglamentuojantys dokumentai
- Peržiūros: 476
Nuo 2020-03-19 įsigaliojo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas (toliau - Įstatymas). Būtent Įstatymo 111 str. 1 d., kuri iš pradžių buvo siūloma kaip 14 str. 31 d., yra numatytas maksimalus 77,58 proc. laikinojo nedarbingumo apmokėjimas pareigūnams, į kurį pareigūnai įgys teisę koronaviruso (COVID-19) susirgimo atveju, jeigu toks susirgimas įvyko jiems vykdant savo profesines veiklos funkcijas.
Šis apmokėjimas iki mokestinių pakeitimų buvo laikomas 100 proc. apmokėjimu.
Toks naujas teisinis reglamentavimas suteikia papildomas socialines garantijas pareigūnams.
Įstatymo pakeitimas įsigaliojo nuo 2020-03-19 ir galios iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos (Įstatymo 111 str. 6 d.).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Įstatymo 111 str. taip pat numatyta, kad „Įsigaliojus (2020-03-19) įstatymui Nr. XIII-2824, asmenims, kurie, vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas, iki įstatymo Nr. XIII-2824 įsigaliojimo (2020-03-19) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės metu susirgo naujuoju koronavirusu (COVID-19), įsigaliojus (2020-03-19) įstatymui Nr. XIII-2824, paskirta ligos išmoka perskaičiuojama ir nuo įstatymo Nr. XIII-2824 įsigaliojimo dienos (2020-03-19) mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“, kas reiškia, kad, jeigu pareigūnas iki šio Įstatymo pakeitimo įsigaliojimo susirgo koronavirusu (COVID-19), jam atliekant savo profesinės veiklos funkcijas, tai pareigūnui skirta ligos išmoka turi būti perskaičiuota ir nuo minėto Įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, t. y. nuo 2002-03-19, turi būti mokama maksimali 77, 58 proc.
Be to, nemažai yra svarbūs ir pakeitimai, nustatyti Įstatymo 111 str. 2 ir 3 d.
Šie pakeitimai nustato laikinojo nedarbingumo apmokėjimo dydžius ir sąlygas tais atvejais, kai pareigūnui sutiekiamas laikinasis nedarbingumas, jeigu jis serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių lėtinių ligų sąrašą, ir jeigu jis Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas turi riziką susirgti užkrečiamąja liga ir dėl to tapti laikinai nedarbingas ir tais atvejais, kai pareigūnui sutiekiamas laikinasis nedarbingumas, jeigu jam atsirado būtinybė prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, taip pat pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų.
Valdybos darbo reglamentas
- Smulkiau
- Aukštesnė kategorija: Dokumentai
- Kategorija: Reglamentuojantys dokumentai
- Peržiūros: 8908
VALDYBOS
DARBO REGLAMENTAS
BENDROJI DALIS
1. Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos valdybos (toliau tekste – ,,valdyba“) darbo reglamento paskirtis – remiantis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu ir profesinės sąjungos įstatais, sunorminti, apibrėžti ir detalizuoti profesinės sąjungos valdybos darbą tvarką, valdybos struktūrą, valdybos narių kompetenciją.
2. Valdybos darbo reglamentą (toliau tekste – ,,reglamentas“) priima ir keičia Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos valdyba.
M. Austys. Ar sulauksime pokyčių valstybės tarnyboje 2019 metais?
- Smulkiau
- Aukštesnė kategorija: Dokumentai
- Kategorija: Reglamentuojantys dokumentai
- Peržiūros: 1912
018-07-16 buvo paskelbtas Seimo priimtas ir Prezidentės pasirašytas naujos redakcijos valstybės tarnybos įstatymas. Įstatymas įsigalios 2019-01-01 ir pakeis kai kurias šiuo metu galiojančias taisykles. Įstatymo pakeitimo iniciatoriai akcentavo siekiantys veiksmingesnio valstybės tarnybos valdymo ir efektyvesnės valstybės tarnybos. Pats įstatymo projektas per pusmetį nuo pateikimo iki priėmimo nukeliavo ilgą kelią, buvo koreguojamas, todėl priėmus ir paskelbus įstatymą tikslinga aptarti ką pavyko pasiekti pakeitimus inicijavusiai Vyriausybei, apžvelgti pagrindines naujoves valstybės tarnyboje ir išanalizuoti, kokių pasikeitimų galima tikėtis įsigaliojus naujajai Valstybės tarnybos įstatymo redakcijai.
Posūkis link postų sistemos
Europoje valstybės tarnybos sistemos tradiciškai skirstomos į dvi rūšis karjeros sistemą ir postų sistemą. Šiuo metu Lietuvoje galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas turi daugiau bruožų būdingų karjeros sistemai, kurioje akcentuojama patirtis valstybės tarnyboje, viešajame administravime apskritai, įtvirtintos garantijos ilgiau dirbantiems ir pan. Įvertinus priimtą dokumentą, atrodo, kad Vyriausybė, inicijavusi pakeitimus, šią sistemą yra linkusi keisti. Pagrindiniais naujosios įstatymo redakcijos pokyčiais laikytinos normos, susijusios su darbo užmokesčio sistema, išsilavinimo reikalavimais, instrumentais atleisti neefektyviai dirbantį valstybės tarnautoją, atrankos procedūrų pakeitimais, valstybės tarnybos funkcijų išgryninimu.
Seimas naujojoje įstatymo redakcijoje įtvirtino naujų valstybės tarnybos principų – pavyzdžiui atvirumo (idėjoms), efektyvumo, kūrybingumo principus. Iki šiol, pavyzdžiui, efektyvumo principas buvo numatytas Viešojo administravimo įstatyme ir buvo taikomas bendrai (įstaigai, visam subjektui, ne konkrečiam tarnautojui), tuo tarpu naujasis valstybės tarnybos įstatymo principas turėtų būti taikomas konkrečiai kiekvienam tarnautojui. Naujų principų įtvirtinimas valstybės tarnybos įstatyme gali būti vertinamas kaip gera prielaida valstybės tarnybos efektyvumui didinti, principų reikšmė gali būti didelė, tačiau kaip praktikoje tai suveiks – sudėtinga prognozuoti.
Preliminariai įvertinus įstatyminį reguliavimą galima teigti, kad karjeros sistemos elementų Valstybės tarnybos įstatyme šiek tiek sumažėjo (ar sumažėjo jų intensyvumas), tačiau sistema ir toliau išlieka su vyraujančiais karjeros sistemos požymiais.
Skaityti daugiau: M. Austys. Ar sulauksime pokyčių valstybės tarnyboje 2019 metais?
Komitetų darbo reglamentas
- Smulkiau
- Aukštesnė kategorija: Dokumentai
- Kategorija: Reglamentuojantys dokumentai
- Peržiūros: 8492
KOMITETŲ
DARBO REGLAMENTAS
BENDROJI DALIS
1. Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos komitetų (toliau tekste – ,,komitetai“) darbo reglamento (toliau tekste – ,,reglamentas“) paskirtis – vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu ir profesinės sąjungos įstatais, sunorminti, apibrėžti ir detalizuoti profesinės sąjungos komitetų darbo tvarką ir kompetenciją.
2. Komitetų darbo reglamentą tvirtina Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos valdyba.
3. Komitetai yra Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą ir jos narius atstovaujamasis organas, kurio veiklai vadovauja pirmininkas. Komitetai veikia vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais, profesinės sąjungos įstatais, profesinės sąjungos konferencijų nutarimais, valdybos sprendimais bei šiuo darbo reglamentu.
LMDPSS įstatai
- Smulkiau
- Aukštesnė kategorija: Dokumentai
- Kategorija: Reglamentuojantys dokumentai
- Peržiūros: 8416
Įstatai
BENDROJI DALIS
1. Lietuvos Muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau tekste – Susivienijimas) yra Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų organizacija.
2. Susivienijimas yra socialinis partneris - darbuotojų atstovas, turintis teisę pasirašyti susitarimus ir kolektyvines sutartis su Vyriausybe, ministerijomis, Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, muitinės įstaigų vadovais - darbdaviais ir kitomis organizacijomis.
3. Susivienijimas yra juridinis asmuo, turintis finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo veikloje besivadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, norminiais aktais, reglamentuojančiais profesinių organizacijų veiklą, ir šiais įstatais.
MDPS įstatai
- Smulkiau
- Aukštesnė kategorija: Dokumentai
- Kategorija: Reglamentuojantys dokumentai
- Peržiūros: 12238
ĮSTATAI
BENDROJI DALIS
1. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – Profesinė sąjunga) yra Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka įsteigta organizacija, jungianti muitinės įstaigų ir organizacijų darbuotojus.
2. Profesinė sąjunga yra socialinis partneris - darbuotojų atstovas, turintis teisę pasirašyti susitarimus ir kolektyvines sutartis su Vyriausybe, ministerijomis, darbdaviais ir jų organizacijomis.
3. Profesinė sąjunga veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais ir turi Darbo kodekso, Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų įstatymo bei kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytas teises ir veikimo, iniciatyvos bei sprendimų priėmimo laisvę.
Paskolos
Teledema
Treniruočių studija
Autoklasė
