See other templatesSee other templates

Raštai, rezoliucijos, pranešimai spaudai

Svarbiausi raštai, rezoliucijos, pranešimai apie esminius įvykius, kt. dokumentai

2020 m. gegužės 20 d., trečiadienį, profesinių sąjungų iniciatyva vyko Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (MDPS) ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) susitikimas su Lietuvos muitinės departamento atstovais. Susitikime dalyvavo: LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė, Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo koordinacinės tarybos pirmininkas Jūrius Bruklys, MDPS pirmininkė Leokadija Daujotaitė bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovai: Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Jonas Miškinis, Personalo skyriaus vedėjas Irmantas Lideikis ir Personalo skyriaus vyriausioji specialistė Ana Rynkun.

Susitikimo metu buvo aptarti tiek muitinės darbuotojams, tiek profesinėms sąjungoms aktualūs klausimai.

Lietuvos muitinės šakos kolektyvinės sutarties derybos ir pasirašymas kelia didelį nepasitenkinimą ir suprantamas kaip sutarties vilkinimas, nes jau nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. prasidėjęs derybų procesas dar iki dabar nepabaigtas. Jeigu dėl dalies sutarties projekto nuostatų sutarta, tai dėl nesuderintų klausimų nuo 2020 m. vasario mėnesio reikalai sustojo. Dar iki šio laiko nepasirengta derybinės grupės posėdžiams, neparengti ir nesuderinti ankstesnių derybinės grupės susitikimų protokolai. Muitinės departamento atstovas, derybinės grupės pirmininkas Irmantas Lideikis, pažadėjo, kad iki šių metų gegužės 22 d. derybinės grupės sekretorė pateiks visus trūkstamus dokumentus tolimesnėms deryboms. Buvo apsitarta ir dėl derybų atnaujinimo bei vedimo tvarkos – pasirinktas mišrus principas, kai dalis derybinės grupės susirinks gyvai, o negalintys atvykti - dalyvaus prisijungę į skaitmeninę konferenciją nuotoliniu būdu.

Iš esmės liko nesuderinti finansiniai klausimai, kurie bus sprendžiami su derybine grupe, pasitelkus ir LTPF pagalbą. Muitinės departamento nuomone šakos kolektyvinėje sutartyje negalima prisiimti finansinių įsipareigojimų, tačiau profesinių sąjungų nuomone tai įstatymiškai yra derybų objektas, tad ir šiuo klausimu turi būti rastas sprendimas. Susitikimo metu buvo aptarta ir šiuo metu iškilusi labai aktuali problema dėl pareigūnų pensijų skyrimo. Dėl įsigaliojusių nuo 2020 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimų, suteikusių teisę visiems muitinės pareigūnams gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, Sodra sustabdė skaičiavimus ir reikalauja pateikti dokumentus, pagrindžiančius, jog pareigūnai buvo statutiniai. Nuo sausio mėnesio pareigūnai, išeinantys į pensiją, išskyrus muitinės postų pareigūnus, negali gauti pareigūno pensijos.

ImageMuitinės departamentas kreipėsi į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas profesinės sąjungos renkamų organų nariams, atliekantiems pareigas Medininkų pasienio poste. MDPS atstovai, susipažinę su pateikta tyrimo išvada, konstatavo, jog muitinės departamento vykdytas tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nenustatyta pareigūnų tiesioginė kaltė ir nenustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. MD komisijos grindžiami kaltinimai muitinės pareigūnams paremti tik prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais. Pateikiami kaltinimai motyvuojami faktais, kurie net nebuvo tiriami ir neišku kaip susiję su minėtais pareigūnais, o teisės aktai, bei surinkti įrodymai pritaikyti formaliai. Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovai nustatė, jog atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeistos profesinės sąjungos teisės ginti ir atstovauti savo narius.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija gavo atsakymą iš Vidaus reikalų ministerijos į savo kreipimąsį dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisinės padėties. Publikuojame pilną šio rašto tekstą:

Vidaus reikalų ministerijoje išnagrinėtas Jūsų 2020 m. balandžio 7 d. raštas Nr. 4-84 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisinės padėties“. Rašte prašote pateikti informaciją apie vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisinę padėtį ir jos pasikeitimą, kai pareigūnas yra nušalintas ar jam yra skirta saviizoliacija, nes jis turėjo sąlytį su įtariamu ar sergančiu COVID-19 liga asmeniu ir panašių atvejų (pavyzdžiui, kol laukia tyrimo rezultatų dėl užsikrėtimo COVID-19 virusu), taip pat informaciją, kokios finansinės pajamos (išmokos) yra garantuojamos tais laikotarpiais, ir užtikrinti, kad ši praktika būtų taikoma vienodai visose statutinėse įstaigose.

Pažymėtina, kad specialaus teisinio reguliavimo dėl pareigūnų teisinės padėties, kilus būtinybei jiems saviizoliuotis dėl tarnybos metu turėto sąlyčio su įtariamu ar sergančiu COVID-19 liga asmeniu, nėra. Atsižvelgus į tai, kiekviena situacija turėtų būti nagrinėjama individualiai, laikantis teisės aktų reikalavimų.

Kaip informavo centrinės statutinės įstaigos, prireikus pareigūnui taikyti saviizoliaciją dėl sąlyčio su įtariamu ar sergančiu COVID-19 liga asmeniu, vadovaujantis teisės aktais ir atsižvelgus į konkrečias aplinkybes ir galimybes, taikoma įvairi praktika.

Vidaus reikalų ministerijos nuomone, Vidaus tarnybos statute (toliau – VTS) ir kituose teisės aktuose yra numatyta pakankamai teisinių galimybių lanksčiai spręsti dėl pareigūnų teisinės padėties ir apmokėjimo būtinos saviizoliacijos laikotarpiu, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos ypatumus. Įvertinus galiojančius teisės aktus, prireikus pareigūnui taikyti saviizoliaciją, siūlome vadovautis toliau nurodytomis teisinėmis galimybėmis:

– VTS 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė pareigūnui suteikti iki 10 darbo dienų papildomų mokamų atostogų;

– VTS 49 straipsnyje nustatytos kasmetinės atostogos, kurios gali būti suteikiamos pareigūnui sutikus;

– prireikus taikyti saviizoliacija, gali būti taikomas nuotolinis darbas (jei tai įmanoma, atsižvelgus į pareigūno atliekamų funkcijų pobūdį);

Projektas
Projektas
2011 m. birželio 7 d. pranešimas VIR
(iš rytinio plenarinio posėdžio)

    Seimas priėmė redakcinės darbo grupės narių Rimanto Jono Dagio, Eriko Tamašausko, Jurgio Razmos, Algio Čapliko ir Vito Matuzo parengtą Seimo rezoliucijos „Dėl minimalios mėnesinės algos“ projektą Nr. XIP-3222(3). Šiuo dokumentu Seimas, pažymėdamas, kad kriziniame laikotarpyje, kai šalies bendrasis vidaus produktas sumažėjo keliolika procentų, taip pat mažėjo ir vidutinis darbo užmokestis, „įšaldytas“ minimalios mėnesinės algos dydis leido iš dalies apsaugoti mažiausias pajamas gaunančių dirbančiųjų interesus, tačiau pastaruoju metu išryškėjęs ekonomikos augimas bei didėjanti infliacija suteikia pagrindo svarstyti minimalios mėnesinės algos didinimo klausimą, bet Vyriausybė dar nepareiškė aiškios pozicijos dėl minimalios mėnesinės algos dydžio, o Trišalėje taryboje šio klausimo svarstymas užsitęsė.

Nuo spalio gyventojai dažniau serga peršalimo ligomis nei rugsėjį, tačiau nedarbingumo pažymėjimų išduota mažiau nei tą patį mėnesį prieš metus. „Sodra“ primena, kad norint gauti ligos išmoką, reikia apsilankyti pas gydytoją, o daliai gyventojų ir pateikti prašymą ligos išmokai gauti, jeigu jie to nepadarė anksčiau.

„Sodra“ planuoja išsiųsti priminimus 38 tūkst. gyventojų, kurie per pastaruosius metus turėjo laikino nedarbingumo pažymėjimą, tačiau prašymo ligos išmokai gauti nepateikė. Prašymą pateikti galima internetu bet kuriuo metu, o „Sodra“ išmokas skiria už ne ilgesnį nei 12 mėnesių praėjusį laikotarpį nuo kreipimosi dienos.

„Daugiau nei 50 proc. apdraustųjų – 750 tūkstančių gyventojų – jau yra pateikę neterminuotus ligos išmokos prašymus. Tai reiškia, kad susirgus ir gydytojui išdavus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, jiems daugiau nieko daryti nereikia. Vis dėlto nemaža dalis gyventojų dar teikia prašymus kiekvieną kartą susirgę. Yra ir tokių, kurie prašymų nepateikia.

Neterminuotą ligos prašymą galima pateikti internetu, prisijungus prie „Sodros“ asmeninės paskyros gyventojui sodra.lt/gyventojui nelaukiant ligos. Prašymas galios visiems ateities atvejams“, – ragina „Sodros“ klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis. Šį spalį iš viso išduoti 230 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Palyginti, rugsėjį šis skaičius siekė 194 tūkst. Tačiau praėjusių metų spalio mėnesį nedarbingumo pažymėjimų skaičius buvo pašokęs iki 246,2 tūkst.

Spalį, palyginti su rugsėju išaugo nedarbingumo pažymėjimų, išduotų dėl ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų tiek sergantiems, tiek slaugantiems šeimos narius. Spalį laikino nedarbingumo pažymėjimai dėl šių ligų išduoti apie 70 tūkst., kai, palyginti, rugsėjį – 40 tūkst. sergančiųjų ar slaugančių šeimos narius.

Iš viso „Sodra“ per tris šių metų ketvirčius jau priskaičiavo 230 milijonų eurų ligos išmokų. Vis dėlto, nedidelė dalis gyventojų, kuriems išmoka galėtų priklausyti, dar nėra pateikę prašymų ligos išmokai gauti.

LR SADM
LR SADM
2011-05-02 Nr. (11.6-53) SD-2779

DĖL NUOMONĖS PATEIKIMO

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išnagrinėjo Jūsų 2011 m. balandžio 8 d. raštu Nr. N917-34 pateiktus klausimus ir savo kompetencijos ribose teikia nuomonę. Atkreipiame demesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 5 straipsniu, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis istatymas, todėl kolektyvinių derybų klausimai turetų būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau vadinama Darbo kodeksas) nuostatomis.

Nuomonių skiltis

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
DMC Firewall is developed by Dean Marshall Consultancy Ltd