Publikacijos
Nuosprendžiai, darantys gėdą teismų sistemai
- Smulkiau
- Aukštesnė kategorija: Žinios
- Kategorija: Publikacijos
- Peržiūros: 7214
Skambios Lietuvos teismų savivaldos atstovų frazės apie augantį visuomenės pasitikėjimą teismais, greičiausiai, tėra tik nevykusi reklaminė akcija – per pastarąją savaitę mažiausiai dviejose bylose buvo paskelbti tokie nuosprendžiai, dėl kurių turėtų būti gėda visai teismų sistemai.
„Skaitant nuosprendžio turinį, gėda už savo kolegų darbą – aibė klaidų, šį dokumentą sunku nuosprendžiu pavadinti“, – kritikuodamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, paskelbtą Trakų rajono mokytojo nužudymo byloje, aiškino Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas.
Jo teigimu, „Lietuvos Respublikos vardu“ priimtas nuosprendis surašytas nesilaikant elementarių valstybinės kalbos rašybos, skyrybos, asmenavimo taisyklių.
Teisėjas nevyniojo žodžių į vatą – dėl nužudymo nuteistiems pusbroliui ir pusseserei paskelbtu nuosprendžiu žlugdomas pasitikėjimas ne tik bylą išnagrinėjusiu bendrosios kompetencijos teismu, bet visa bendrosios kompetencijos teismų sistema.
Nors Trakų mokytojo žudikų byloje buvo pridaryta aibė klaidų, tačiau Vilniaus apygardos teismas jį bent surašė, tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas (nuotr.), itin išgarsėjęs nagrinėdamas vadinamąją Kauno pedofilijos bylą ir pasisakymais apie teismų sistemą, nė nesivargino surašydamas nuosprendį.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje vilnietis Valentinas Jonikas buvo pripažintas kaltu dėl neteisėtai veiklai vykdyti įmonių įsteigimo, paskelbė, kad apylinkės teismo teisėjo paskelbtas nuosprendis „negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu, ir tuo labiau teisingu“.
Skaityti daugiau: Nuosprendžiai, darantys gėdą teismų sistemai
Ir po krizės vėl skolinamės
- Smulkiau
- Aukštesnė kategorija: Žinios
- Kategorija: Publikacijos
- Peržiūros: 7746
Vyriausybė kartu su kitų metų valstybės biudžeto projektu teikia ir du įdomius dokumentus. Vienas jų nurodo, kiek pinigų ir kam kitais metais turės skolintis Lietuva. Šokiruojantis dokumentas atskleidžia, kad per metus turėsime skolintis net 11,6 mlrd. litų! Tiesa, ne vien pravalgyti, bet ir senesnėms skoloms atiduoti. Spalio 1 dienos duomenimis, centrinės valdžios skola siekia 43,446 mlrd. litų.
Kaups ir ateičiai
2014 metais Vyriausybės poreikis skolintis ankstesnei skolai grąžinti ir mažėjančiam biudžeto deficitui finansuoti yra apie 8,1 mlrd. litų. Papildomai Vyriausybė, vykdydama skolos valdymo strategiją, skolinsis iki 3,5 mlrd. litų, siekdama iš anksto sukaupti lėšų euroobligacijų emisijai 2015 metų pradžioje išpirkti. Bendra prognozuojama Vyriausybės skolinimosi suma 2014 metais - apie 11,6 mlrd. litų.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2014 metų pabaigoje sudarys apie 39,8 proc. BVP, jeigu neįskaitytume išankstinio lėšų euroobligacijų emisijai vėlesniais metais išpirkti kaupimo skolinantis, ir šis skolos lygis, nepaisant vis dar esančio, nors mažėjančio biudžeto deficito, išliks panašus, palyginti su prognozuojamu skolos lygiu 2013 metams (39,7 proc. BVP). Valdžios sektoriaus skolos prognozė 2014 metams įskaitant išankstinį skolinimąsi ir lėšų kaupimą 2015 metų euroobligacijų emisijai išpirkti - 42,5 proc. BVP. Milijardą pravalgysime
Didelę lėšų dalį 2014 metais planuojama pasiskolinti užsienio rinkoje. Skolinantis užsienio rinkoje, numatoma išleisti obligacijų už 6,4 mlrd. litų. Investiciniams projektams finansuoti planuojama skolintis ir iš tarptautinių finansų institucijų - apie 0,6 mlrd. litų.
Prokurorai iš Palaičio siekia priteisti 200 000 Lt
- Smulkiau
- Aukštesnė kategorija: Žinios
- Kategorija: Publikacijos
- Peržiūros: 7334
Už neteisėtą Valstybės tarnybos departamento direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus atleidimą iš pareigų iš buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio siekiama valstybei naudai priteisti per 200 tūkst. litų.
Su tokiu ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą kreipėsi Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą.
R.Palaitis BNS sakė nieko nežinąs apie jam pateiktą ieškinį.
„Čia man naujieną pasakėte. Negaliu nieko komentuoti, turėčiau susipažinti“, - teigė eksministras.
Kaip BNS informavo Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Vilma Mažonė, pernai gegužę į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Valstybės kontrolė. Ji prašė ginti viešąjį interesą ir išieškoti Vidaus reikalų ministerijai (VRM) padarytą žalą.
Medžiagos duomenimis, 2009 metų spalį ir 2010 metų kovą Valstybės tarnybos departamento direktoriui O. Šarmavičiui tuometinio vidaus reikalų ministro įsakymais buvo skirtos trys tarnybinės nuobaudos, kurios Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais ir nutartimis buvo pakeistos ar panaikintos.
Kadangi pati VRM atsisakė imtis priemonių dėl padarytos žalos išieškojimo, ginti viešąjį interesą privalo prokuroras, teigiama BNS atsiųstame atsakyme.
Generalinė prokuratūra praėjusių metų gruodžio 27 dieną kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo prašydama priteisti iš R.Palaičio Vidaus reikalų ministerijai 213 tūkst. 401,02 lito tiesioginiams nuostoliams atlyginti.
Skaityti daugiau: Prokurorai iš Palaičio siekia priteisti 200 000 Lt
Gal investuotojus varžo neraštingumas?
- Smulkiau
- Aukštesnė kategorija: Žinios
- Kategorija: Publikacijos
- Peržiūros: 7529
Ponia Milda Dargužaitė, VšĮ „Investuok Lietuvoje” vadovė paskelbė, kad Darbo kodeksas – Tarybų Sąjungos palikimas ir juo skriaudžiami darbuotojai. Autorė kviečia reikalauti esminės Darbo kodekso reformos, nes nustatė jo panašumą į „1973 m. Tarybų Sąjungos Respublikos darbo įstatymų kodeksą“.
Prisipažinsiu, neskaičiau Tarybų Sąjungos kodeksų, tačiau nenustebčiau Stalino konstitucijoje radęs daugumą universalių žmogaus teisių. Ir ką? Ar tuomet, demokratinės visuomenės, turėtume jas išbraukyti iš savųjų?
Toli gražu ne „kietais“ argumentais vertas diskusijos p. M. Dargužaitės rašinys. Tačiau jis tikrai geras tuo, kad bent išvardija, kas tame „Tarybų Sąjungos palikime“ jai nepatinka. Kiti kalbėtojai ta tema paprastai apsiriboja monotonišku „darbo santykių liberalizavimo“ termino kartojimu.
Taigi, autorei nepatinka, kad darbdaviai „negali įdarbinti tinkamų darbuotojų ir atsisveikinti su tinginiais, atleisdami potencialiai piktybišką darbuotoja turi nuskriausti pavyzdinius, turi globoti 10 socialiai jautrių darbuotojų grupių, nėra galimybių sezoniniam, teminuotam darbui ir viršvalandžiams.” Ką gi, tai išgirdus, susidaro įspūdis, kad p. M.Dargužaitė gal ir teskaitė tik tarybinį ar dar kokį, bet tikrai ne Nepriklausomos Lietuvos Darbo kodeksą (DK). Pažiūrėkime nuosekliau.
Anot p. M. Dargužaitės „ darbdaviai turėtų turėti galimybę įdarbinti sau tinkamiausius darbuotojus, atsisveikinti su tingiais ar kompetencijas neatitinkančiais“.
Seklių nesėkmė
- Smulkiau
- Aukštesnė kategorija: Žinios
- Kategorija: Publikacijos
- Peržiūros: 7181
Kontrabandinių cigarečių – kalnas, bet savininkas išnyko kaip dūmas, nors užsimaskavę sekliai ne tik stebėjo, kaip buvo iškraunamas kontrabandinis krovinys, bet ir filmavo bei slapta klausėsi pokalbių telefonu.
Mato nusikalstamą aplaidumą
Tyrimas dėl Raseinių rajono tarybos nario Vaclovo Šimaičio angare aptikto milijoninės vertės kontrabandinių cigarečių krovinio baigėsi nesėkme. Išnagrinėjus bylą, konstatuota, jog nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų įtariamojo kaltę.
57 metų politikas ir verslininkas V. Šimaitis šioje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, o įtariamuoju tapo vilkiko vairuotojas metų 45 Nikolajus Malinenka, kuris buvo kaltinamas atvežęs į Nemakščius krovinį.
Klaipėdos bendrovės „Laivingė“ vairuotojo N. Malinenkos išteisinamajame nuosprendyje pabrėžiama, ęsa kaltinimai remiasi tik prielaidomis ir smprotavimais.
Bylą nagrinėjęs ir nuosprendį paskelbęs Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė angarą skapta stebėjusių pareigūnų veiksmuose įžvelgė broko ir nusikalstamo aplaidumo požymių.
Teisme - akibrokštas
Tokią prielaidą teisėjas padarė paaiškėjus, kad kontrabandinį krovinį gabenęs vilkikas buvo apžiūrėtas tik po metų. Negana to, tik po metų nuo seklių užfiksuotos galimai nusikalstamos veikos buvo apklaustas įtariamasis ir surašyti sekimo protokolai.
Muitininkai nėra prastesni
- Smulkiau
- Aukštesnė kategorija: Žinios
- Kategorija: Publikacijos
- Peržiūros: 7273
Vyriausybė nepritarė Seimo narių siūlymui valstybines pensijas mokėti visiems muitininkams. Finansų ministerija tikina, kad tokios pensijos mokėjimas muitininkams taptų privilegija. O štai muitinės profsąjungos pirmininkui Jūriui Brukliui atrodo priešingai. Anot jo, vienodos socialinės garantijos reikalingos, nes muitininkai - ne prastesni nei policijos pareigūnai ar kiti statutiniai tarnautojai.
Siūlymas atmestas
Vyriausybei buvo teiktas įstatymo projektas, kuriuo siūloma valstybinę pensiją mokėti visiems atitinkamą stažą turintiems muitinės pareigūnams. Tokį siūlymą inicijavo Seimo nariai Virginija Baltraitienė, Dangutė Mikutienė, Viktoras Fiodorovas.
Šiuo metu į valstybinę pareigūno pensiją gali pretenduoti tik tie muitininkai, kurie dirba muitinės postuose, mobiliosiose grupėse, atlieka kriminalinę žvalgybą arba ikiteisminį tyrimą. Privalomas stažas - 20 metų. Be to, šie muitinės pareigūnai įgyja teisę į kompensacijas žuvimo ar sužeidimo atvejais.
Paskolos
Teledema
Petankės sportas
LT pareigūnų federacija
