See other templatesSee other templates

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs šešis pareiškėjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymus, šiandien priėmė nutarimą, kuriame pripažino, kad teisinis reguliavimas, kuriuo dėl ekonomikos krizės sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą, konstituciniam teisinės valstybės principui, o teisėjų atlyginimų sumažinimą nustatantis teisinis reguliavimas – ir teisėjo bei teismų nepriklausomumo principui. Neprieštaravusiu Konstitucijai pripažintas įstatymas, kuriuo 2009 metų viduryje sumažintas bazinis dydis, taikomas teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimams apskaičiuoti.

Nutarime pažymėta, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede, pagal kurį sumažinti pareiginės algos koeficientai 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams, nustatytas neproporcingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, pažeistos laikotarpiu iki ekonomikos krizės nustatytų valstybės tarnautojų atlyginimų proporcijos, atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo ir kai kurių statutinių valstybės tarnautojų (Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, civilinės krašto apsaugos tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) veiklą reguliuojančių statutų nuostatos, kuriose nustatytas sumažintas valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydis, yra iš esmės ydingos. Jomis mažinama tik atskira atlyginimo sudedamoji dalis, todėl dar labiau, nei diferencijuotai mažinant pareiginės algos koeficientą, iškreipiamos laikotarpiu iki ekonomikos krizės nustatytų valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos.

Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje, kuriuo sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, nustatytas neproporcingas teisėjų atlyginimų mažinimo mastas, pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų skirtingų teisėjų pareigų atlyginimų dydžių proporcijos, taip pat teisėjų ir kitų asmenų (valstybės tarnautojų, valstybės politikų ir pareigūnų, prokurorų) atlyginimų dydžių proporcijos.

Nutarime pabrėžta, kad nuo šio Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo dienos sumažintus valstybės tarnautojų, teisėjų atlyginimus nustatančios įstatymų nuostatos, kurios šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu yra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, negalės būti taikomos ir, nesant įstatymų leidėjo nustatyto kitokio teisinio reguliavimo, įsigalios iki ekonomikos krizės galioję nesumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai. Atsižvelgęs į tai, kad šiam Konstitucinio Teismo nutarimui įgyvendinti įstatymų leidėjui reikalingas tam tikras laikas, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šis nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai skelbtinas 2013 m. spalio 1 d.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjui priimant įstatymus, kurių nuostatos dėl neproporcingo valstybės tarnautojų, teisėjų atlyginimų mažinimo šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, turėjo būti žinomos atitinkamas Konstitucijos nuostatas aiškinančios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, kuriomis grindžiamas šis nutarimas, nes jos buvo suformuluotos dar Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime. Konstituciniam Teismui minėtą teisinį reguliavimą pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą, paisydamas Konstitucijoje įtvirtintos teisės į nuosavybę apsaugos, įstatymų leidėjas privalo nustatyti asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, kad valstybė per protingą laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuotų.

Šaltinis: balsas.lt
Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
Our website is protected by DMC Firewall!