Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE STATUTO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2016 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutą ir jį išdėstyti taip:
„PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. VIII-1986
(Lietuvos Respublikos 2016 m. d. įstatymo Nr. redakcija)
TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE
S T A T U T A S
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Statuto paskirtis
1. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – Statutas) nustato asmenų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje (toliau – muitinė) ir muitinės pareigūnų atleidimo iš jos, perkėlimo į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo ir darbo apmokėjimo tvarką, muitinės pareigūnų karjeros planavimą ir jų specialiųjų kompetencijų ugdymą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus, profesinių sąjungų veiklos muitinės įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą muitinėje ypatumus.
2. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas.
3. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius ir socialines garantijas, muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas.
2 straipsnis. Pagrindinės Statuto sąvokos
1. Lygiavertės pareigos – tai pačiai muitinės pareigūnų pareigybių grupei priklausančios pareigos.
2. Muitinės įstaiga – muitinės sistemai priklausanti muitinės įstaiga, nurodyta Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau – Muitinės įstatymas).
3. Muitinės pareigūnas – Statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu ir (ar) turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus jam pavaldiems muitinės pareigūnams ir atliekantis šias Muitinės įstatyme nustatytas muitinės funkcijas: kontroliuoja muitinės administruojamų muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų surinkimą ir išieškojimą; kontroliuoja muitinės veiklai priskirtų importo, eksporto ir tranzito draudimų ir apribojimų bei muitinės priežiūros priemonių taikymą, koordinuoja prekių tikrinimą Muitinės įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais; prižiūri Kombinuotosios nomenklatūros, bendrojo muitų tarifo ir kitų importo ir eksporto tarifinio reguliavimo priemonių taikymą Lietuvos Respublikoje ir tvarko Lietuvos Respublikos integruotą tarifą, administruoja tarifines kvotas pagal muitinės deklaracijos priėmimo laiką; atlieka muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų prevenciją, išaiškinimą ir tyrimą, pagal savo kompetenciją koordinuoja veiksmus, susijusius su Europos Sąjungos išorinės sienos apsauga; vykdo kriminalinę žvalgybą su muitinės veikla susijusių nusikalstamų veikų faktams išaiškinti; atlieka muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų ir kitų teisės aktų pažeidimų, susijusių su muitinės prižiūrimų prekių vežimu, laikymu ir vartojimu, rizikos valdymą; tikrina su muitinės įgyvendinamų teisės aktų taikymu susijusią asmenų ūkinę komercinę veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat tikrina, kaip tvarkoma jos apskaita, sudaromi finansinių ataskaitų rinkiniai, įsipareigojimų muitinei vykdymą ir atitiktį muitinės įgyvendinamų teisės aktų nustatytiems reikalavimams; taiko muitinės įgyvendinamų teisės aktų nuostatas, susijusias su Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumu ir sauga, visuomenės sveikatos, aplinkos ir vartotojų apsauga, atlieka Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenamų prekių skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios matavimus; atlieka iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų, taip pat iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ir iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares išvežamų grynųjų pinigų kontrolę; vykdo importuojamų ir eksportuojamų prekių, kurioms taikomos Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio ir prekybos politikos priemonės, muitinės priežiūrą.
4. Muitinės pareigūno vardo diskreditavimas – su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veika, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja.
5. Pakaitinis muitinės pareigūnas – muitinės pareigūnas, priimtas į pareigas vietoje laikinai negalinčio eiti pareigų muitinės pareigūno.
6. Tarnybinis nusižengimas – Statuto ar kitų tarnybos muitinėje tvarką reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tarnybos muitinėje tvarkos pažeidimas arba muitinės pareigūno pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl pareigūno kaltės.
7. Tarnybos vietovė – muitinės įstaigos, kurioje muitinės pareigūnas atlieka pareigas, ar jos padalinio, kuriame muitinės pareigūnas atlieka pareigas, veiklos zona. Jeigu muitinės pareigūnas atlieka pareigas muitinės įstaigoje ar jos padalinyje, kurių veiklos zona apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, tarnybos vietove laikoma savivaldybės, kurioje yra šios muitinės įstaigos ar jos padalinio buveinė, teritorija.
8. Kitos Statute vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme.
3 straipsnis. Pagrindiniai tarnybos muitinėje principai
1. Tarnyba muitinėje grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo principais.
2. Pagal įstatymų viršenybės principą muitinės pareigūno statusas, reglamentuotas Statuto ir kitų įstatymų, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu.
3. Pagal lygiateisiškumo principą kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi vienodas teises į tarnybą muitinėje, o muitinės pareigūno statusas negali būti ribojamas dėl aplinkybių, nesusijusių su muitinės pareigūno profesinėmis ir (ar) dalykinėmis savybėmis.
4. Pagal politinio neutralumo principą muitinės pareigūnas privalo nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai nepaisydamas savo politinių pažiūrų, nedalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje.
5. Pagal skaidrumo principą bet kokia muitinės pareigūno veikla atliekant pareigas turi būti vieša ir atvira, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
6. Pagal karjeros principą muitinės pareigūnų karjera grindžiama muitinės pareigūnų kompetencija, įvertinant jų profesionalumą, tinkamumą pareigoms, tarnybos muitinėje trukmę einant tam tikras pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną eiti kitas pareigas.
7. Pagal tarnybos muitinėje ypatumų kompensavimo principą muitinės pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei arba sveikatai, didesnė atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Statute nustatytomis socialinėmis garantijomis.
8. Muitinės pareigūnų tarnybinės etikos principus reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodeksas. Muitinės pareigūnų etikos kodeksą tvirtina Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) generalinis direktorius.
4 straipsnis. Muitinės pareigūnų pareigybės ir pareigybių aprašymai
1. Muitinės pareigūnų pareigybių grupės ir joms priskirtos muitinės pareigūnų pareigybės nustatytos Statuto priede.
2. Didžiausią leistiną pareigybių skaičių muitinėje tvirtina finansų ministras, atsižvelgdamas į muitinės įstaigų poreikius ir neviršydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus jo valdymo sritims priskirtose įstaigose.
3. Didžiausią leistiną pareigybių skaičių Muitinės departamente ir kiekvienoje kitoje muitinės įstaigoje nustato Muitinės departamento generalinis direktorius, atsižvelgdamas į muitinės įstaigų poreikius ir neviršydamas finansų ministro nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus muitinėje.
4. Muitinės pareigūnų pareigybių muitinės įstaigose poreikio nustatymo metodiką tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius.
5. Muitinės pareigūnų pareigybių aprašymus ir sąrašus, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą išimtį, tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius.
6. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pareigybės aprašymą tvirtina finansų ministras.
5 straipsnis. Muitinės įstaigų personalo valdymas
1. Muitinės personalą sudaro muitinės pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį.
2. Muitinės departamento generalinis direktorius Statuto nustatyta tvarka atlieka muitinės personalo valdymą.
3. Muitinės įstaigų personalo valdymui, administravimui, analizei, statistinei muitinės personalo apskaitai muitinėje gali būti naudojamos informacinės sistemos. Muitinėje naudojamų informacinių sistemų kūrimo, tvarkymo, valdymo, naudojimo, priežiūros, sąveikos, planavimo, finansavimo ir saugos klausimai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme.
4. Kai asmuo priimamas į pareigas muitinėje, sudaroma jo asmens byla. Asmens bylų tvarkymo ir saugojimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.
5. Muitinės departamento generalinis direktorius turi teisę įgalioti atlikti Statuto jam pavestas funkcijas, išskyrus Statuto 3 straipsnio 9 dalyje, 4 straipsnio 5 dalyje, 5 straipsnio 3 dalyje, 5 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 6 dalyje, 9 straipsnyje, 14 straipsnyje, 15 straipsnio 5 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 3 dalyje, 17 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 5 dalyje, 37 straipsnio 2 dalyje, 56 straipsnio 7 dalyje, 56 straipsnio 9 dalyje, 60 straipsnyje 2 dalyje, 62 straipsnio 11 dalyje, 62 straipsnio 12 dalyje, 62 straipsnio 13 dalyje, 63 straipsnio 12 dalyje nurodytas funkcijas, ir (ar) priimti kitus sprendimus personalo valdymo klausimais Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoją arba atitinkamos muitinės įstaigos vadovą. Jeigu Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliotas Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas arba muitinės įstaigos vadovas priima sprendimą personalo valdymo klausimu, šis sprendimas turi tokią pačią teisinę galią kaip ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymas.
II SKYRIUS
PRIĖMIMAS Į TARNYBĄ MUITINĖJE
6 straipsnis. Priėmimo į tarnybą muitinėje bendrieji reikalavimai
1. Asmuo, priimamas į tarnybą muitinėje, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;
2) mokėti valstybinę lietuvių kalbą;
3) būti ne jaunesnis kaip 21 metų ir ne vyresnis kaip 50 metų;
4) turėti pareigoms eiti būtiną išsilavinimą;
5) būti nepriekaištingos reputacijos.
2. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, neatsižvelgiant į tai, kad teistumas išnyko ar yra panaikintas, arba pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai, arba turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo;
2) jis anksčiau ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas, dirbo teisėju, notaru, prokuroru, advokatu, krašto apsaugos sistemoje ar buvo valstybės politikas ir buvo atleistas iš skiriamų (renkamų) pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo, tarnybinio nusižengimo (veiklos pažeidimo) arba buvo atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų (valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų) pažeidimą, jeigu nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai;
3) jis buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą arba dėl to, kad jo tarnybinė veikla du kartus iš eilės buvo įvertinta nepatenkinamai, jeigu nuo atleidimo dienos nepraėjo treji metai;
4) jis yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;
5) jis piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu;
6) jis buvo atleistas iš valstybės tarnybos paaiškėjus, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus, nuslėpė arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas, ir nuo atleidimo dienos nepraėjo penkeri metai.
7 straipsnis. Priėmimo į tarnybą muitinėje ir tarnybos muitinėje specialieji ir kompetencijų reikalavimai
1. Į muitinės pareigūno pareigas priimami asmenys turi atitikti specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme, ir kompetencijų profilio reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 2 dalyje.
2. Į muitinės pareigūno pareigas priimamų asmenų ir muitinės pareigūnų kompetencijas ir jų aprašymo tvarką, kompetencijų profilio reikalavimus atitinkamoms pareigybių grupėms, kompetencijų atitikties jų pareigybių grupei nustatytam kompetencijų profiliui reikalavimus, į muitinės pareigūno pareigas priimamų asmenų ir muitinės pareigūnų kompetencijų tikrinimo ir kompetencijų ugdymo organizavimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.
8 straipsnis. Sveikatos ir bendrojo fizinio pasirengimo tikrinimas
1. Asmuo, pareiškęs norą būti priimtas į tarnybą muitinės mobiliosiose grupėse, muitinės postuose, kriminalinėje žvalgyboje ir (ar) ikiteisminiame tyrime, privalo pasitikrinti sveikatą ir pateikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – Centrinė medicinos ekspertizės komisija) išvadą dėl tinkamumo tarnybai muitinėje.
2. Muitinės pareigūnų sveikata periodiškai tikrinama profilaktinių patikrinimų metu.
3. Atsiradus šio straipsnio 1 dalyje nurodyto muitinės pareigūno ilgalaikiams arba kartotiniams sveikatos sutrikimams, jis gali būti siunčiamas neeilinį kartą (pakartotinai) pasitikrinti sveikatą Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje.
4. Asmenų, pareiškusių norą būti priimtais į tarnybą muitinėje, taip pat muitinės pareigūnų profilaktinių ir neeilinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliota institucija.
5. Muitinės pareigūnai privalo būti tokio bendrojo fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas muitinės sistemoje.
6. Muitinės pareigūnų bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus ir sąlygas, asmenų, kurie pareiškė norą būti priimti į tarnybą muitinėje, ir muitinės pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.
9 straipsnis. Kandidatų į tarnybą muitinėje tikrinimas
Asmenys, pareiškę norą būti priimti į tarnybą muitinėje, Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka tikrinami dėl jų atitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, taip pat Statute nustatytiems reikalavimams ir apribojimams.
10 straipsnis. Tarnybos muitinėje apribojimai
1. Į tarnybą muitinėje negali būti priimtas asmuo:
1) kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;
2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;
3) kurio sutuoktinis, sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka registruotas partneris, artimasis giminaitis arba svainystės ryšiais susijęs asmuo eina pareigas muitinėje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais arba, vykdydami savo pareigas, turėtų teisę (pareigą) kontroliuoti vienas kito veiklą;
4) kuris pagal Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą netinka eiti atitinkamas pareigas muitinėje;
5) kuris neatitinka bent vieno iš Statuto 6 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
6) kuris neatitinka jo pareigybei nustatytų bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų;
7) jeigu iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų, iš asmens, siekiančio valstybės tarnautojo statuso, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo padaro išvadą, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
8) kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
2. Jeigu nustatyta, kad yra kitų patikrintų priimamą asmenį kompromituojančių duomenų, dėl asmens tinkamumo tarnybai muitinėje sprendžia Muitinės departamento generalinis direktorius.
3. Į muitinės pareigūno pareigas priimtas asmuo negali pradėti eiti pareigų, jeigu neprisiekia Lietuvos Respublikai.
11 straipsnis. Priėmimas į tarnybą muitinėje
1. Į tarnybą muitinėje priimama konkurso būdu, išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dalyse ir Statuto 12 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.
2. Į muitinės pareigūnų, atliekančių kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, ir pakaitinių muitinės pareigūnų pareigas priimama atrankos būdu, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.
3. Konkursas ir atranka į muitinės pareigūno pareigas skelbiami Muitinės departamento ir Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėse. Konkursas į Muitinės departamento generalinio direktoriaus pareigas skelbiamas ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –Finansų ministerija) interneto svetainėje.
4. Be konkurso ir atrankos į tarnybą muitinėje gali būti priimamas asmuo, ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius atleistas iš tarnybos muitinėje pagal Statuto 65 straipsnio 1 dalies 3, 7 arba 9 punktą, jeigu jo nepertraukiamas tarnybos muitinėje stažas yra ne trumpesnis kaip dveji metai ir asmuo atitinka Statuto 6, 7 ir 8 straipsniuose nustatytus reikalavimus bei nėra Statuto 10 straipsnyje numatytų apribojimų. Be konkurso ir atrankos asmuo negali būti priimamas į aukštesnes ar lygiavertes pareigas su nuosekliai didesne pareigine alga pagal Statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus negu tos, iš kurių jis buvo atleistas. Jeigu į tas pačias pareigas pretenduoja keli asmenys, pirmenybė teikiama muitinės pareigūnams, turėjusiems didesnį tarnybos muitinėje stažą, o esant vienodam muitinės pareigūnų stažui – muitinės pareigūnui, kuriam nustatyta nuosekliai didesnė pareiginė alga pagal Statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus.
5. Konkurso ir atrankos organizavimo ir vykdymo, priėmimo be konkurso ir atrankos į tarnybą muitinėje tvarką nustato finansų ministras.
12 straipsnis. Priėmimo į pareigas, perkėlimo į kitas pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarka
1. Muitinės departamento generalinį direktorių penkerių metų kadencijai priima į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir iš pareigų atleidžia finansų ministras. Muitinės departamento generalinis direktorius, kurio veikla, pasibaigus jo kadencijos laikotarpiui, įvertinama gerai arba labai gerai, gali būti skiriamas į šias pareigas kitai kadencijai.
2. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojus skiria į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir iš pareigų atleidžia finansų ministras. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojus finansų ministras skiria į pareigas Muitinės departamento generalinio direktoriaus teikimu.
3. Muitinės personalą priima į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir iš pareigų atleidžia Muitinės departamento generalinis direktorius. Muitinės įstaigų vadovai priimami į pareigas penkerių metų kadencijai. Muitinės įstaigų vadovai, kurių veiklą, pasibaigus jų kadencijos laikotarpiui, statutinė komisija įvertina gerai arba labai gerai, gali būti skiriami į šias pareigas kitai kadencijai.
4. Pakaitiniai muitinės pareigūnai priimami į laikinai negalinčio eiti muitinės pareigūno pareigas ir jas eina tol, kol sugrįžta negalėjęs eiti pareigų muitinės pareigūnas.
5. Priėmimas į pareigas, perkėlimas į kitas pareigas ir atleidimas iš pareigų įforminamas finansų ministro, kai priimamas į pareigas, perkeliamas į kitas pareigas arba iš jų atleidžiamas Muitinės departamento generalinis direktorius arba skiriamas į pareigas, perkeliamas į kitas pareigas ir atleidžiamas iš pareigų Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus, kai priimamas į pareigas, perkeliamas į kitas pareigas arba iš pareigų atleidžiamas kitas muitinės pareigūnas, įsakymu.
13 straipsnis. Muitinės postų pareigūnų tarnybos ir pareigų atlikimo vieta
1. Muitinės postų pareigūnų tarnybos vieta yra muitinės įstaigos, kurioje jie tarnauja, veiklos zona.
2. Muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vieta nustatoma ir keičiama Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka.
14 straipsnis. Muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas
1. Muitinės pareigūnai privalo nuolat tobulinti kvalifikaciją.
2. Muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo ir mokymų organizavimo tvarką, kvalifikacijos tobulinimo ir mokymo periodiškumą, kvalifikacijos tobulinimą ir mokymų organizavimą vykdančius subjektus nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.
15 straipsnis. Stažuotė
1. Priimtam į pareigas muitinės pareigūnui (išskyrus Muitinės departamento generalinį direktorių, jo pavaduotojus, muitinės įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus, ir Statuto 11 straipsnio 4 dalyje nurodytus asmenis) nustatoma stažuotė. Stažuotę sudaro įvadinis mokymas ir stažuotės vadovo prižiūrimas praktinis darbas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas pareigas. Stažuotė, priklausomai nuo to, į kurias pareigas yra priimtas muitinės pareigūnas, gali trukti nuo vieno iki aštuonių mėnesių.
2. Jeigu stažuotės metu stažuotės vadovas pripažįsta, kad muitinės pareigūno stažuotės rezultatai yra nepatenkinami, ir tam pritaria Muitinės departamento generalinis direktorius, muitinės pareigūnas nesibaigus stažuotei atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 65 straipsnio 1 dalies 15 punktą.
3. Atostogų ir laikinojo nedarbingumo laikas į stažuotės laiką neįskaitomas.
4. Pakaitiniams muitinės pareigūnams Muitinės departamento generalinio direktoriaus nuožiūra stažuotė gali būti nenustatoma.
5. Stažuotės organizuojamos, muitinės pareigūnas stažuojasi ir jo stažuotės rezultatai vertinami Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Muitinės pareigūnų uniforma, tarnybinis pažymėjimas, identifikavimo
ženklai ir tarnybos ženklas, tarnybiniai šaunamieji ginklai, antspaudai rikiuotės ir ceremonijų tvarka
1. Priimtam į pareigas muitinės pareigūnui išduodama tarnybinė uniforma su skiriamaisiais ženklais, tarnybinis pažymėjimas, muitinės posto pareigūnui ir muitinės mobiliosios grupės pareigūnui – ir identifikavimo ženklai, muitinės posto pareigūnui – ir antspaudas. Muitinės pareigūnui gali būti išduodamas tarnybinis šaunamasis ginklas, specialiosios priemonės ir tarnybos ženklas. Muitinės pareigūnų uniformos išduodamos ir dėvimos, tarnybiniai šaunamieji ginklai, specialiosios priemonės išduodamos, tarnybiniai pažymėjimai, identifikavimo ženklai, antspaudai, tarnybos ženklai išduodami ir naudojami Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka.
2. Muitinės pareigūnų uniformos, skiriamųjų ženklų, tarnybinio pažymėjimo, identifikavimo ženklų ir tarnybos ženklo pavyzdžius tvirtina finansų ministras.
3. Muitinės pareigūnų rikiuotės ir ceremonijų tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.
III SKYRIUS
DRAUDIMAI MUITINĖS PAREIGŪNAMS, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS
17 straipsnis. Su muitinės pareigūno pareigomis nesuderinama veikla
1. Muitinės pareigūnui neleidžiama:
1) būti renkamu (skiriamu) pelno siekiančio juridinio asmens (filialo) organo nariu;
2) Muitinės departamento ar kitos muitinės įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su juridiniais asmenimis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba Statuto 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti asmenys, taip pat sudaryti sandorius su fiziniais asmenimis, vykdančiais individualią veiklą ir nurodytais Statuto 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte, bei juridiniais asmenimis, kuriuose jis pats arba Statuto 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti asmenys turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų, pajų ar kitokių turtinių ir neturtinių įnašų;
3) atstovauti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių privatiems ūkio subjektams, užsienio valstybių institucijoms ir įstaigoms arba už jų lėšas vykti į užsienį, mokytis arba kitaip naudotis jų lėšomis, išskyrus atvejus, kai tai daroma dirbant kitą darbą Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka arba vadovaujantis delegavimą į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ir užsienio valstybių institucijas reglamentuojančiais teisės aktais;
4) dirbti juridiniuose asmenyse (filialuose), taip pat užsiimti individualia ar kita atlyginama veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą muitinėje, sudaro prielaidas tarnybą muitinėje panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja muitinės autoritetą, kliudo muitinės pareigūnui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas pareigas, taip pat kai tai yra darbas ar kita atlygintina veikla, susijusi su tais juridiniais asmenimis (filialais), kurių atžvilgiu muitinės pareigūnas turi valdingus įgaliojimus arba kurių veiklą kontroliuoja, prižiūri arba dėl kurių priima kokius nors kitus sprendimus, arba kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių muitinės pareigūnas negali dirbti kito darbo ir už tą darbą gauti atlyginimo;
5) eiti daugiau negu vienerias muitinės pareigūno pareigas;
6) streikuoti;
7) būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje.
2. Muitinės pareigūnams, esantiems Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytame pareigybių sąraše, draudžiama tarnybos metu Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytose vietose turėti didesnę kaip 25 procentų pareiginės algos bazinio dydžio (toliau – bazinis dydis) pinigų sumą eurais, bet kokią sumą užsienio valiuta arba iš apyvartos išimta valiuta, taip pat Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytų kitų tarnybos metu draudžiamų turėti daiktų. Draudimas tarnybos metu turėti nustatytą pinigų sumą netaikomas muitinės pareigūnams, vykstantiems į tarnybines komandiruotes, mokymus arba grįžtantiems iš jų. Muitinės pareigūnų, kuriems taikomi šioje dalyje nustatyti draudimai, pareigybių sąrašą ir tikrinimo tvarką, ar muitinės pareigūnas turi draudžiamų tarnybos metu turėti daiktų, tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius. Vengimas tikrintis dėl šioje dalyje nurodytų draudimų laikymosi prilyginamas tarnybos metu draudžiamų daiktų turėjimui.
3. Muitinės departamento generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, muitinės įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams draudžiama būti jų vadovaujamų įstaigų profesinių sąjungų nariais.
18 straipsnis. Muitinės pareigūnų teisės, pareigos ir funkcijos
1. Muitinės pareigūnų bendrąsias teises ir pareigas nustato Valstybės tarnybos įstatymas.
2. Kiekvieno muitinės pareigūno specialiosios teisės, pareigos ir funkcijos nustatomos jo pareigybės aprašyme.
3. Muitinės pareigūnai, išskyrus Statuto 17 straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis, turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - Darbo kodeksas) nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja Statutui.
IV SKYRIUS
MUITINĖS PAREIGŪNO PRIESAIKA
19 straipsnis. Priesaikos priėmimo tvarka
1. Į muitinės pareigūno pareigas priimtas asmuo prieš pradėdamas eiti pareigas prisiekia Lietuvos Respublikai.
2. Į pareigas priimtas muitinės pareigūnas prisiekia individualiai, pasirašydamas priesaikos tekstą.
3. Muitinės departamento generalinio direktoriaus priesaiką priima finansų ministras, kitų muitinės pareigūnų priesaikas – Muitinės departamento generalinis direktorius.
20 straipsnis. Priesaikos tekstas
1. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir nešališkai atlikti man patikėtas pareigas, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis. Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir nešališkai atlikti man patikėtas pareigas, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis.“
2. Muitinės pareigūno pasirašytas lapas su priesaikos tekstu saugomas jo asmens byloje.
V SKYRIUS
MUITINĖS PAREIGŪNŲ PAREIGINIAI LAIPSNIAI
21 straipsnis. Pareiginiai laipsniai
Einamoms pareigoms žymėti nustatomi šie muitinės pareigūnų pareiginiai laipsniai:
1) vyriausiasis valstybės muitininkas;
2) vyresnysis valstybės muitininkas;
3) I rango muitininkas;
4) II rango muitininkas;
5) III rango muitininkas;
6) I klasės muitininkas;
7) II klasės muitininkas;
8) III klasės muitininkas.
22 straipsnis. Pareiginių laipsnių suteikimas
1. Pareiginiai laipsniai priimtiems į pareigas muitinės pareigūnams suteikiami pasibaigus stažuotei. Pakaitiniams muitinės pareigūnams, kuriems nebuvo nustatyta stažuotė, pareiginiai laipsniai suteikiami po 6 mėnesių nuo priėmimo į pareigas dienos, į šį 6 mėnesių laikotarpį neįskaitant laiko, kurį muitinės pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos ar atostogų. Statuto 11 straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims pareiginiai laipsniai suteikiami priėmimo į pareigas dieną.
2. Muitinės departamento generaliniam direktoriui vyriausiojo valstybės muitininko laipsnį suteikia finansų ministras priėmimo į pareigas dieną.
3. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojams, muitinės įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams pareiginiai laipsniai suteikiami priėmimo į pareigas dieną.
4. Pareiginį laipsnį muitinės pareigūnui suteikia jį į pareigas priėmęs asmuo.
5. Statuto 21 straipsnio 2-8 punktuose nustatytus pareiginius laipsnius pareigybėms priskiria ir jų suteikimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.
23 straipsnis. Pareiginio laipsnio paaukštinimas arba pažeminimas
Perkėlus muitinės pareigūną į aukštesnes arba žemesnes pareigas, jam suteikiamas šias pareigas atitinkantis pareiginis laipsnis.
24 straipsnis. Pareiginio laipsnio netekimas
Iš pareigų atleistas muitinės pareigūnas netenka pareiginio laipsnio.
VI SKYRIUS
MUITINĖS PAREIGŪNŲ TARNYBINĖS VEIKLOS VERTINIMAS
25 straipsnis. Finansų ministerijos ir Muitinės departamento statutinės komisijos
1. Finansų ministerijoje ir Muitinės departamente sudaromos statutinės komisijos. Finansų ministerijos statutinė komisija vertina Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų ir Muitinės departamento statutinės komisijos narių – muitinės pareigūnų – tarnybinę veiklą. Muitinės departamente sudaroma viena statutinė komisija kitų muitinės pareigūnų tarnybinei veiklai įvertinti. Statutinė komisija vertina atitinkamų muitinės pareigūnų tarnybinę veiklą ir teikia siūlymus dėl šių muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo, kompetencijų ugdymo, didesnės ar žemesnės pareiginės algos pagal Statuto priede jų pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus nustatymo, piniginių išmokų jiems skyrimo, šių muitinės pareigūnų perkėlimo į aukštesnes arba žemesnes pareigas ir atleidimo iš pareigų. Statutinę komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai (įskaitant pirmininką).
2. Finansų ministerijos statutinės komisijos nariais skiriami Finansų ministerijos valstybės tarnautojai ir Muitinės departamento muitinės pareigūnai. Personalinę Finansų ministerijos statutinės komisijos sudėtį tvirtina finansų ministras. Finansų ministerijos statutinės komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis gali dalyvauti muitinėje veikiančių profesinių sąjungų, jų susivienijimų įgalioti atstovai, kurie nėra Finansų ministerijos statutinės komisijos nariai, jeigu Finansų ministerijos statutinės komisijos posėdyje yra vertinami muitinėje veikiančių profesinių sąjungų, jų susivienijimų nariai.
3. Muitinės departamento statutinės komisijos pirmininku skiriamas vienas iš Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojų, o jos nariais gali būti paskirti Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojai, muitinės įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, Muitinės departamento ar muitinės įstaigų struktūrinių padalinių vadovai. Vertinant muitinės įstaigos muitinės pareigūno tarnybinę veiklą, bent vienas Muitinės departamento statutinės komisijos narys turi būti šios muitinės įstaigos vadovas arba jo pavaduotojas, arba šios muitinės įstaigos struktūrinio padalinio vadovas – muitinės pareigūnas. Muitinės departamento statutinės komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis gali dalyvauti Finansų ministerijos įgalioti atstovai, taip pat muitinėje veikiančių profesinių sąjungų, jų susivienijimų įgalioti atstovai, kurie nėra Muitinės departamento statutinės komisijos nariai, jeigu Muitinės departamento statutinės komisijos posėdyje yra vertinami muitinėje veikiančių profesinių sąjungų, jų susivienijimų nariai. Personalinę Muitinės departamento statutinės komisijos sudėtį tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius.
4. Statutinių komisijų darbo tvarką nustato finansų ministras.
26 straipsnis. Muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas
1. Muitinės departamento generalinio direktoriaus, muitinės įstaigos vadovų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti jų kvalifikaciją, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas pareigas, ir įgyvendinti Muitinės departamentui, kai vertinama Muitinės departamento generalinio direktoriaus tarnybinė veikla, arba muitinės įstaigai, kai vertinama jos vadovo tarnybinė veikla, keliamus tikslus. Muitinės departamento generalinio direktoriaus ir kitos muitinės įstaigos vadovo paskutinis iki jų kadencijos laikotarpio pabaigos kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas laikomas ir vertinimu baigiantis jų kadencijai. Šio vertinimo tikslas – įvertinti kvalifikaciją, pastarųjų (praėjusių) metų tarnybinės veiklos rezultatus ir per kadenciją buvusių kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų rezultatus.
2. Muitinės pareigūno ir pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas pareigas, jų kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms.
3. Kasmet vertinama prieš tai buvusių kalendorinių metų Muitinės departamento generalinio direktoriaus, muitinės įstaigos vadovo, muitinės pareigūno (įskaitant nustatyta tvarka atlikusio stažuotę) ir pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinė veikla, jeigu šie muitinės pareigūnai tais kalendoriniais metais, kurių veikla vertinama, tas pačias pareigas Muitinės departamente arba kitoje muitinės įstaigoje ėjo ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus.
4. Muitinės departamento generalinio direktoriaus, muitinės įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina juos į pareigas priimantis asmuo. Kitų muitinės pareigūnų tarnybinę veiklą ir pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas.
5. Muitinės departamento generalinio direktoriaus, kitos muitinės įstaigos vadovo bei kito muitinės pareigūno tarnybinė veikla vertinama kiekvienų kalendorinių metų pradžioje (kai atliekamas eilinis vertinimas) ir neeilinio vertinimo metu.
6. Tiesioginis muitinės pareigūno ar pakaitinio muitinės pareigūno vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) muitinės pareigūno tarnybinę veiklą įvertina:
1) labai gerai;
2) gerai;
3) patenkinamai;
4) nepatenkinamai.
7. Į pareigas priimantis asmuo Muitinės departamento generalinio direktoriaus ir muitinės įstaigos vadovo tarnybinę veiklą įvertina:
1) labai gerai;
2) gerai;
3) nepatenkinamai.
8. Jeigu kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Muitinės departamento generalinį direktorių arba kitos muitinės įstaigos vadovą juos į pareigas priimantis asmuo šių muitinės pareigūnų tarnybinę veiklą įvertina gerai, jų teisinė padėtis nesikeičia ir muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejį, kai šie muitinės pareigūnai motyvuotai prašo, kad jų tarnybinę veiklą vertintų statutinė komisija.
9. Jeigu muitinės pareigūno tiesioginis vadovas muitinės pareigūno, išskyrus Muitinės departamento generalinį direktorių ir kitos muitinės įstaigos vadovą, tarnybinę veiklą įvertina gerai, šio muitinės pareigūno teisinė padėtis nesikeičia ir jo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejį, kai šis muitinės pareigūnas motyvuotai prašo, kad jo tarnybinę veiklą vertintų statutinė komisija.
10. Jeigu tiesioginis vadovas muitinės pareigūno tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, muitinės pareigūno tarnybinę veiklą vertina statutinė komisija. Muitinės departamento generalinio direktoriaus, kitos muitinės įstaigos vadovo tarnybinė veikla vertinama statutinėje komisijoje, jeigu juos į pareigas priimantis asmuo jų tarnybinę veiklą įvertino labai gerai arba nepatenkinamai.
11. Tiesioginis vadovas, įvertinęs muitinės pareigūno (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) tarnybinę veiklą labai gerai, teikia statutinei komisijai muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš atitinkamai 27 straipsnio 5 arba 6 dalyje nurodytų siūlymų. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, teikia statutinei komisijai muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš 27 straipsnio 7 dalyje nurodytų siūlymų.
12. Muitinės departamento generalinį direktorių, kitos muitinės įstaigos vadovą juos į pareigas priimantis asmuo, įvertinęs šių muitinės pareigūnų tarnybinę veiklą labai gerai, teikia statutinei komisijai tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš 27 straipsnio 4 dalyje nurodytu siūlymu.
13. Tiesioginis vadovas, įvertinęs muitinės pareigūno ir pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, teikia statutinei komisijai muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš 27 straipsnio 9 dalyje nurodytų siūlymų.
14. Tiesioginis vadovas, įvertinęs muitinės pareigūno (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) tarnybinę veiklą nepatenkinamai, teikia statutinei komisijai muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš 27 straipsnio 11 dalyje nurodytų siūlymų. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, teikia statutinei komisijai muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su siūlymu atleisti pakaitinį muitinės pareigūną iš pareigų.
15. Muitinės departamento generalinį direktorių, kitos muitinės įstaigos vadovą juos į pareigas priimantis asmuo, įvertinęs šių muitinės pareigūnų tarnybinę veiklą nepatenkinamai, teikia statutinei komisijai šių muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš 27 straipsnio 10 dalyje nurodytų siūlymu.
16. Muitinės pareigūną į pareigas priimantis asmuo apie būsimą muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą statutinėje komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša muitinės pareigūnui.
17. Nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių muitinės pareigūnių tarnybinė veikla vertinama tik jų prašymu. Neseniai pagimdžiusia laikoma motina, pateikusi sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginanti vaiką, kol jam sukaks vieneri metai. Krūtimi maitinančia laikoma motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina krūtimi savo vaiką.
18. Muitinės pareigūno, išėjusio vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis treji metai, tarnybinė veikla gali būti vertinama jo prašymu, jeigu šis muitinės pareigūnas vertinimo metu einamas pareigas Muitinės departamente arba kitos muitinės įstaigoje, kurioje būtų vertinama jo tarnybinė veikla, ėjo ne mažiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus.
27 straipsnis. Kasmetinis muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas statutinėje komisijoje
1. Statutinė komisija muitinės pareigūno (išskyrus Muitinės departamento generalinį direktorių, kitos muitinės įstaigos vadovą) tarnybinę veiklą gali įvertinti:
1) labai gerai;
2) gerai;
3) patenkinamai;
4) nepatenkinamai.
2. Statutinė komisija Muitinės departamento generalinio direktoriaus, kitos muitinės įstaigos vadovo tarnybinę veiklą gali įvertinti:
1) labai gerai;
2) gerai;
3) nepatenkinamai.
3. Statutinė komisija turi teisę pakviesti dalyvauti savo posėdyje vertinamo muitinės pareigūno tiesioginį vadovą.
4. Statutinė komisija kasmetinio vertinimo metu, įvertinusi Muitinės departamento generalinio direktoriaus, kitos muitinės įstaigos vadovo tarnybinę veiklą labai gerai, teikia šiuos muitinės pareigūnus į pareigas priėmusiam asmeniui tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su siūlymu:
1) suteikti nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Statuto priede jų pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus;
2) skirti ne didesnę kaip jo pareiginė alga vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Muitinės departamento generaliniam direktoriui, kitos muitinės įstaigos vadovui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga.
5. Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) tarnybinę veiklą labai gerai, teikia muitinės pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su siūlymu:
1) perkelti muitinės pareigūną į aukštesnes pareigas;
2) nustatyti nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus;
3) skirti ne didesnę kaip jo pareiginė alga vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu muitinės pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga.
6. Statutinė komisija, įvertinusi pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, muitinės pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui siūlo pakaitiniam muitinės pareigūnui:
1) nustatyti nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus;
2) skirti ne didesnę kaip jo pareiginė alga vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu muitinės pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga.
7. Statutinė komisija, kasmetinio vertinimo metu įvertinusi Muitinės departamento generalinio direktoriaus, kitos muitinės įstaigos vadovo ar kito muitinės pareigūno tarnybinę veiklą gerai, teikia muitinės pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui tarnybinės veiklos vertinimo išvadą be siūlymų. Tokiu atveju šių muitinės pareigūnų iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia.
8. Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno ir pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, teikia šiuos muitinės pareigūnus į pareigas priimančiam asmeniui tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su siūlymu:
1) nustatyti nuosekliai mažesnę pareiginę algą pagal Statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus ir tobulinti muitinės pareigūno ar pakaitinio muitinės pareigūno kvalifikaciją, o jeigu jo pareiginė alga yra mažiausia pagal Statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus – tik tobulinti jo kvalifikaciją;
2) nurodyti tobulinti kvalifikaciją.
9. Statutinė komisija, kasmetinio vertinimo metu įvertinusi Muitinės departamento generalinio direktoriaus, kitos muitinės įstaigos vadovo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, teikia šiuos muitinės pareigūnus į pareigas priimančiam asmeniui tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su siūlymu:
1) nurodyti tobulinti kvalifikaciją;
2) nustatyti mažesnę pareiginę algą pagal Statuto priede jų pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus ir tobulinti jo kvalifikaciją;
3) atleisti iš pareigų, jeigu jų tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai du kartus per kadencijos (įgaliojimų) laikotarpį.
10. Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) tarnybinę veiklą nepatenkinamai, teikia šį muitinės pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su siūlymu:
1) nustatyti nuosekliai mažesnę pareiginę algą pagal Statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus ir tobulinti jo kvalifikaciją, o kai jo pareiginė alga yra mažiausia pagal Statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus – tik tobulinti jo kvalifikaciją;
2) perkelti į žemesnes pareigas toje pačioje muitinės įstaigoje ir tobulinti jo kvalifikaciją;
3) atleisti iš pareigų, jeigu du kartus iš eilės jo tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai.
11. Statutinė komisija, įvertinusi pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, teikia muitinės pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su siūlymu atleisti pakaitinį muitinės pareigūną iš pareigų.
12. Kai Muitinės departamento generalinio direktoriaus, kitos muitinės įstaigos vadovo ar kito muitinės pareigūno tarnybinė veikla, kurią juos į pareigas priėmęs asmuo ar tiesioginis vadovas įvertino gerai, vertinama statutinėje komisijoje jų prašymu, statutinė komisija šių asmenų tarnybinę veiklą gali įvertinti gerai arba labai gerai. Statutinė komisija, įvertinusi šių muitinės pareigūnų tarnybinę veiklą gerai, teikia juos į pareigas priimančiam asmeniui tarnybinės veiklos vertinimo išvadą be siūlymų. Tokiu atveju šių muitinės pareigūnų iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia. Statutinė komisija, įvertinusi šių muitinės pareigūnų (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) tarnybinę veiklą labai gerai, teikia muitinės pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su atitinkamai vienu iš šio straipsnio 4 arba 5 dalyje nurodytų siūlymų. Statutinė komisija, įvertinusi pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, teikia muitinės pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 6 dalyje nurodytų siūlymų.
28 straipsnis. Neeilinis muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas
1. Muitinės departamento generalinį direktorių, jo pavaduotoją, kitos muitinės įstaigos vadovą ar jo pavaduotoją į pareigas priimančio asmens sprendimu atliekamas neeilinis šių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas, kai iškyla abejonių dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, kitos muitinės įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas pareigas ir įgyvendinti Muitinės departamentui (kai vertinama Muitinės departamento generalinio direktoriaus ir jo pavaduotojų tarnybinė veikla) arba kitai muitinės įstaigai (kai vertinama muitinės įstaigos vadovo ar jo pavaduotojų tarnybinė veikla) keliamus tikslus arba kai yra muitinės įstaigos vadovo pavaduotojo tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas nustatyti muitinės įstaigos vadovo pavaduotojui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Statuto priede muitinės pareigūno pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus.
2. Muitinės pareigūną į pareigas priimančio asmens sprendimu atliekamas neeilinis muitinės pareigūno (išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną) tarnybinės veiklos vertinimas, kai:
1) iškyla abejonių dėl muitinės pareigūno kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas pareigas;
2) yra muitinės pareigūno tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas perkelti muitinės pareigūną į aukštesnes pareigas ir muitinės pareigūnas sutinka arba nustatyti muitinės pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Statuto priede muitinės pareigūno pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus.
3. Pakaitinį muitinės pareigūną į pareigas priimančio asmens sprendimu atliekamas neeilinis pakaitinio muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas, kai:
1) yra pakaitinio muitinės pareigūno tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas nustatyti pakaitiniam muitinės pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Statuto priede muitinės pareigūno pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus;
2) yra pakaitinio muitinės pareigūno tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas atleisti pakaitinį muitinės pareigūną iš pareigų.
4. Statutinė komisija, įvertinusi Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojo, kitos muitinės įstaigos vadovo, jo pavaduotojo ar kito muitinės pareigūno tarnybinę veiklą neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, teikia juos į pareigas priimančiam asmeniui tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su siūlymu pritarti arba nepritarti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą surašiusio asmens motyvuotam siūlymui.
5. Neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo muitinės pareigūno kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu muitinės pareigūnas vertinimo metu einamas pareigas muitinės įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla, ėjo ne mažiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus.
6. Nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių muitinės pareigūnių neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas gali būti atliekamas tik esant jų prašymui (sutikimui). Neseniai pagimdžiusia laikoma motina, pateikusi sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginanti vaiką, kol jam sukaks vieneri metai. Krūtimi maitinančia laikoma motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina krūtimi savo vaiką.
29 straipsnis. Statutinės komisijos siūlymo įgyvendinimas
1. Muitinės pareigūną į pareigas priimantis asmuo, gavęs statutinės komisijos pateiktą medžiagą ir atitinkamą siūlymą, įvertina šio siūlymo pagrįstumą ir priima motyvuotą sprendimą įgyvendinti statutinės komisijos siūlymą, pakeisti jį arba atmesti.
2. Jeigu statutinė komisija yra įvertinusi muitinės pareigūno veiklą labai gerai arba patenkinamai, o muitinės pareigūną į pareigas priimantis asmuo, įvertinęs pateiktą medžiagą ir siūlymą, priima motyvuotą sprendimą pakeisti šį statutinės komisijos siūlymą, muitinės pareigūno padėtis negali būti atitinkamai pagerinama ar pabloginama daugiau nei pasiūlė statutinė komisija.
3. Jeigu muitinės pareigūną į pareigas priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti statutinės komisijos siūlymo, išskyrus Statuto 27 straipsnio 14 ir 15 dalyje nustatytus atvejus, muitinės pareigūno iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia. Muitinės pareigūną į pareigas priimantis asmuo gali motyvuotai pakeisti statutinės komisijos siūlymus, nurodytus Statuto 27 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalyse, 11 dalies 1 ir 2 punktuose ir 14 dalyje.
4. Jeigu muitinės pareigūną į pareigas priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti Statuto 27 straipsnio 14 dalyje nurodyto statutinės komisijos siūlymo skirti Muitinės departamento generalinį direktorių arba kitos muitinės įstaigos vadovą į šias pareigas kitai kadencijai, Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba kitos muitinės įstaigų vadovo kadencija, suėjus jos terminui, baigiasi ir šie asmenys yra atleidžiami iš pareigų pagal Statuto 65 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Muitinės pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui Statuto 27 straipsnio 15 dalyje nurodyti statutinės komisijos siūlymai yra privalomi. Jeigu Muitinės departamento generalinis direktorius arba kitos muitinės įstaigos vadovas neskiriami į pareigas kitai kadencijai, paskutinio jų tarnybinės veiklos vertinimo statutinės komisijos siūlymas, nustatytas Statuto 27 straipsnio 10 dalies 1 punkte, gali būti neįgyvendinamas.
5. Muitinės pareigūną į pareigas priimančio asmens sprendimas dėl statutinės komisijos siūlymo įgyvendinimo, pakeitimo arba jo atmetimo gali būti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo susipažinimo su tokiu sprendimu dienos.
30 straipsnis. Muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarka
Muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato finansų ministras.
VII SKYRIUS
MUITINĖS PAREIGŪNŲ KARJERA
31 straipsnis. Muitinės pareigūno perkėlimas į aukštesnes pareigas
1. Muitinės pareigūnas, kurio tarnybinę veiklą statutinė komisija įvertino labai gerai, Muitinės departamento generalinio direktoriaus sprendimu gali būti be konkurso perkeltas į nuosekliai aukštesnes laisvas pareigas Muitinės departamente arba kitoje muitinės įstaigoje, jeigu jis atitinka specialiuosius reikalavimus, nustatytus šios pareigybės aprašyme, bei atitinkamus kompetencijų profilio reikalavimus ir muitinės pareigūnas sutinka būti perkeltas į siūlomas laisvas pareigas. Jeigu muitinės pareigūnas nesutinka būti perkeltas į siūlomas laisvas pareigas Muitinės departamente arba kitoje muitinės įstaigoje, šio muitinės pareigūno iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia.
2. Jeigu į tas pačias laisvas pareigas pretenduoja keli muitinės pareigūnai, kurių tarnybinę veiklą statutinė komisija įvertino labai gerai, į jas perkeliamas muitinės pareigūnas, einantis aukštesnes pareigas. Esant vienodoms muitinės pareigūnų pareigoms, į laisvas pareigas perkeliamas muitinės pareigūnas, turintis didesnį tarnybos muitinėje stažą, o esant vienodam muitinės pareigūnų stažui – muitinės pareigūnui, kuriam nustatyta nuosekliai didesnė pareiginė alga pagal Statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus. Esant kelioms laisvoms pareigoms Muitinės departamente arba kitoje muitinės įstaigoje, į konkrečias laisvas pareigas muitinės pareigūnas perkeliamas jo pasirinkimu.
3. Draudžiama perkelti į aukštesnes pareigas muitinės pareigūną, turintį galiojančią tarnybinę nuobaudą.
32 straipsnis. Muitinės pareigūnų tarnybinis kaitumas
1. Muitinės pareigūnas, išskyrus pakaitinį muitinės pareigūną, gali savo iniciatyva siekti būti perkeltas į kitas lygiavertes arba žemesnes pareigas Muitinės departamente arba kitoje muitinės įstaigoje:
1) kai yra laisvos atitinkamos muitinės pareigūno pareigos, muitinės pareigūnas jo prašymu gali būti į jas perkeltas;
2) du muitinės pareigūnai, einantys lygiavertes pareigas, jų prašymu gali būti sukeičiami pareigomis.
2. Muitinės pareigūnas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais gali būti jo prašymu perkeltas iš vienos muitinės įstaigos į kitą muitinės įstaigą Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu, jeigu jis atitinka specialiuosius reikalavimus, nustatytus šios pareigybės aprašyme, bei atitinkamus kompetencijų profilio reikalavimus.
3. Kai Centrinė medicinos ekspertizės komisijos išvadoje nurodyta, kad muitinės pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų, šiam muitinės pareigūnui siūloma perkelti jį į kitas lygiavertes arba žemesnes pareigas, kurias muitinės pareigūnas pagal savo sveikatos būklę gali eiti, ir atitinka specialiuosius reikalavimus, nustatytus šios pareigybės aprašyme, bei atitinkamus kompetencijų profilio reikalavimus. Jei nėra galimybės muitinės pareigūną perkelti į kitas pareigas, atitinkančias jo sveikatos būklę, arba muitinės pareigūnas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas, jis atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 65 straipsnio 1 dalies 13 punktą.
4. Muitinės pareigūnui, kurio pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar turėti kitas specialiąsias teises, įstatymų nustatyta tvarka praradus šią specialiąją teisę, siūloma perkelti jį į kitas lygiavertes ar žemesnes muitinės pareigūno pareigas, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar turėti kitas specialiąsias teises. Jei nėra galimybės muitinės pareigūną perkelti į kitas pareigas arba muitinės pareigūnas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas, jis atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 65 straipsnio 1 dalies 11 punktą.
5. Šiame straipsnyje nustatytais atvejais draudžiama muitinės pareigūną perkelti į kitas pareigas muitinės įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka registruotas partneris, artimasis giminaitis ar su juo svainystės ryšiais susijęs asmuo, jeigu pagal einamas pareigas tarp jų būtų tiesioginis pavaldumas arba, vykdydami savo pareigas, šie asmenys turėtų teisę (pareigą) kontroliuoti vienas kito veiklą.
6. Karjeros valstybės tarnautojas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytais atvejais gali būti perkeltas į muitinės pareigūno pareigas.
7. Muitinės pareigūnas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytais atvejais gali būti perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas.
33 straipsnis. Muitinės pareigūno laikinas perkėlimas į kitas pareigas ar laikinas pavedimas muitinės pareigūnui atlikti kitas pareigas
1. Kai yra tarnybinė būtinybė, Muitinės departamento generalinis direktorius turi teisę laikinai perkelti muitinės pareigūną be jo sutikimo į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias lygiavertes, žemesnes arba aukštesnes pareigas toje pačioje muitinės įstaigoje, o su muitinės pareigūno sutikimu - ir kitoje muitinės įstaigoje.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti laikinojo perkėlimo į kitas pareigas laikotarpiai negali sudaryti daugiau kaip dvejus metus per penkerius muitinės pareigūno tarnybos metus. Pasibaigus laikino perkėlimo terminui, muitinės pareigūnas grąžinamas į pareigas, eitas iki perkėlimo.
3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma nėščioms muitinės pareigūnėms ir bent vieną vaiką (įvaikį) iki 3 metų auginantiems muitinės pareigūnams, taip pat muitinės pareigūnams, vieniems auginantiems bent vieną vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų.
4. Muitinės pareigūnui jo rašytiniu sutikimu gali būti pavesta ne ilgiau kaip vienerius metus per penkerių metų laikotarpį kartu su pagrindinėmis pareigomis atlikti laikinai nesančio muitinės pareigūno pareigas. Šiuo atveju jis turi atitikti laikinai nesančio pareigūno specialiuosius reikalavimus, nustatytus šios pareigybės aprašyme, bei atitinkamus kompetencijų profilio reikalavimus.
5. Muitinės pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias lygiavertes, žemesnes arba aukštesnes pareigas toje pačioje arba kitoje muitinės įstaigoje, iki į jas grįš laikinai negalintis eiti pareigų muitinės pareigūnas, bet ne ilgiau kaip trejiems metams per penkerių metų laikotarpį.
6. Jeigu muitinės pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir muitinės pareigūnas dėl šio uždraudimo nebegali atlikti savo funkcijų, muitinės pareigūno kandidatūros tikrinimo laikotarpiui jis perkeliamas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, o jeigu nėra pareigų, į kurias šis muitinės pareigūnas galėtų būti perkeltas, – nušalinamas nuo pareigų Statuto 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytu atveju muitinės pareigūnui, kuris buvo perkeltas į žemesnes pareigas ir pasibaigus jo perkėlimo laikotarpiui grąžintas į iki perkėlimo eitas pareigas, sumokamas darbo užmokesčio skirtumas už laikotarpį, kuriuo jis buvo perkeltas į žemesnes pareigas.
7. Šiame straipsnyje nustatytais atvejais draudžiama muitinės pareigūną perkelti į kitas pareigas muitinės įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka registruotas partneris, artimasis giminaitis ar su juo svainystės ryšiais susijęs asmuo, jeigu pagal einamas pareigas tarp jų būtų tiesioginis pavaldumas arba, vykdydami savo pareigas, šie asmenys turėtų teisę (pareigą) kontroliuoti vienas kito veiklą.
VIII SKYRIUS
MUITINĖS PAREIGŪNŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ
34 straipsnis. Muitinės pareigūnų skatinimas ir apdovanojimas
1. Pavyzdingai atliekantys tarnybines pareigas muitinės pareigūnai gali būti skatinami:
1) rašytine padėka;
2) ne didesne kaip muitinės pareigūno vidutinis darbo užmokestis vienkartine pinigine išmoka, mokama Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) suteikiant iki 5 kalendorinių dienų papildomas mokamas atostogas Statuto 59 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Bendra muitinės pareigūnui suteiktų papildomų mokamų atostogų trukmė negali viršyti 10 kalendorinių dienų per metus;
4) vardine dovana;
5) I ar II laipsnio garbės ženklu „Už pasižymėjimą tarnyboje“;
6) I, II ar III laipsnio atminimo medaliu „Už nepriekaištingą tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje“ (atitinkamai už nepriekaištingai iš eilės ištarnautus muitinėje 5, 10 ir 15 metų);
7) atminimo medaliu „Lietuvos muitinės veteranas“ – ištarnavę 20 metų ir daugiau muitinėje;
8) žinybiniu ženklu.
2. Muitinės pareigūnai, tiesiogiai dalyvavę atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta ar galėjo būti padaryta turtinė žala valstybei, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skatinami Vyriausybės nustatyto dydžio pinigine išmoka.
3. Už ypatingus nuopelnus muitinei muitinės pareigūnai gali būti pristatomi valstybės apdovanojimui gauti.
4. Muitinės pareigūnai gali būti apdovanojami ir kitų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ar organizacijų ar kitų valstybių muitinės darbuotojų padėkomis, apdovanojimais ir pasižymėjimo ženklais.
5. Garbės ženklų ir atminimo medalių pavyzdžius tvirtina Vyriausybė, žinybinio ženklo pavyzdį tvirtina finansų ministras, o jų teikimo ir naudojimo tvarką – Muitinės departamento generalinis direktorius.
35 straipsnis. Muitinės pareigūnų skatinimo ir apdovanojimo apribojimai
1. Muitinės pareigūnai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami ir neapdovanojami.
2. Muitinės pareigūnas neskatinimas pagal Statuto 34 straipsnio 1 dalies 6 punktą, jeigu per skatinimui gauti skaičiuojamus tarnybos metus jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda.
36 straipsnis. Muitinės pareigūnų skatinimo tvarka
1. Muitinės departamento generalinį direktorių skatina finansų ministras. Kitus muitinės pareigūnus skatina Muitinės departamento generalinis direktorius.
2. Muitinės pareigūnų skatinimo tvarką, išskyrus skatinimą Statuto 34 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nustatyta išmoka, nustato finansų ministras.
37 straipsnis. Muitinės personalo tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimas
1. Muitinės personalo tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimas atliekamas turint asmenų, institucijų arba visuomenės informavimo priemonėse pateiktos arba kitos teisėtu būdu gautos informacijos apie galimai neteisėtus muitinės personalo veiksmus, korupcijos prevencijos arba muitinės personalo drausmės kontrolės tikslais. Muitinės pareigūno tarnybinės veiklos ir (ar) elgesio tikrinimo metu Muitinės departamento generalinis direktorius, kitos muitinės įstaigos vadovas gali nušalinti tikrinamąjį muitinės pareigūną nuo pareigų visam tikrinimo laikotarpiui.
2. Tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.
38 straipsnis. Muitinės pareigūnų atsakomybė
1. Muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
2. Muitinės pareigūnai traukiami materialinėn atsakomybėn Valstybės tarnybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
39 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
1. Už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams gali būti skiriama viena šių nuobaudų:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) perkėlimas į žemesnes pareigas;
5) atleidimas iš pareigų.
2. Muitinės departamento generaliniam direktoriui tarnybines nuobaudas skiria finansų ministras. Kitiems muitinės pareigūnams tarnybines nuobaudas skiria Muitinės departamento generalinis direktorius.
40 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos skyrimas
1. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį muitinės pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o jeigu pradėtas ikiteisminis tyrimas, administracinio nusižengimo teisena arba atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo, administracinio nusižengimo teisenos pabaigimo arba teismo nuosprendžio (sprendimo, nutarties) įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo baigimo dienos, neįskaitant laiko, kurį muitinės pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai. Kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą arba baudžiamąją bylą teisme, ar kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.
2. Muitinės pareigūnams – profesinių sąjungų atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nariams – negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo muitinės įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas muitinės pareigūnams profesinių sąjungų atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Jeigu per 10 darbo dienų nuo kreipimosi į profesinę sąjungą dienos negaunamas jos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo prieštaravimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma, kad toks sutikimas yra gautas.
3. Į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus neįskaitomas laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėjamas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės pareigūnui.
4. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.
5. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinis patikrinimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti šias veikas. Tarnybinis patikrinimas taip pat sustabdomas paaiškėjus, kad dėl šios muitinės pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio nusižengimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba ikiteisminis tyrimas, baudžiamoji byla ar administracinio nusižengimo teisena užbaigiami, tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Kai muitinės pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinis patikrinimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos eigą.
41 straipsnis. Pasiaiškinimas
1. Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, raštu pareikalaujama, kad muitinės pareigūnas raštu pasiaiškintų. Šioje dalyje nustatytu pasiaiškinimu raštu (informacijos ir (ar) dokumentų pateikimu) laikomi ir tie atvejai, kai pasiaiškinimas yra perduodamas įprastai muitinės įstaigoje naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu), su sąlyga, kad yra įmanoma nustatyti pateikto pasiaiškinimo (informacijos) turinį, jo pateikėją, pasiaiškinimo pateikimo faktą ir laiką, taip pat yra sudarytos protingos galimybės šį pasiaiškinimą (informaciją) išsaugoti.
2. Jeigu muitinės pareigūnas atsisako raštu pasiaiškinti arba pasiaiškinimo raštu nepateikia, tarnybinė nuobauda skiriama be pasiaiškinimo.
42 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos skyrimo principai
1. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į muitinės pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją arba į kitą oficialią informaciją apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už:
1) Statuto 17 straipsnyje nustatytų draudimų nesilaikymą;
2) elgesį, susijusį su tarnybinių pareigų atlikimu, žeminantį žmogaus orumą, ar kitus veiksmus, tiesiogiai pažeidžiančius žmonių konstitucines teises, taip pat šiurkštų tarnybinį nusižengimą;
3) piktnaudžiavimą tarnyba, kaip tai yra apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme;
4) šiurkštų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą;
5) pareigybės aprašyme nustatytų pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, jei dėl to atsirado sunkių padarinių;
6) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimą;
7) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, nors už šią veiką muitinės pareigūnas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
8) nebuvimą tarnybos vietoje vieną arba daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;
9) buvimą tarnybos metu neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos metu viešoje vietoje, jei muitinės pareigūno elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja muitinės įstaigos autoritetą;
10) vengimą tikrintis dėl neblaivumo arba apsvaigimo nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
11) tarnybinio šaunamojo ginklo praradimą dėl savo kaltės;
12) Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimą tarnybos metu ne tarnybos reikalais;
13) tarnybinį nusižengimą, padarytą turint galiojančią tarnybinę nuobaudą, nustatytą Statuto 39 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose;
14) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimą, turėjusį reikšmingos įtakos muitinės įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingą valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimą, nustatytą valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu;
15) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su muitinės pareigūno pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymą.
43 straipsnis. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
1. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) muitinės pareigūnas nedelsdamas pats pranešė padaręs tarnybinį nusižengimą;
2) muitinės pareigūnas padėjo atskleisti jo padarytą tarnybinį nusižengimą;
3) tarnybinį nusižengimą padaręs pareigūnas užkirto kelią neigiamiems tarnybinio nusižengimo padariniams;
4) tarnybinį nusižengimą padaręs pareigūnas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą;
5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;
6) tarnybinį nusižengimą padarė nėščia muitinės pareigūnė;
7) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai.
2. Tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių asmenų (muitinės pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį). Atsižvelgiant į atskirų muitinės pareigūnų dalyvavimo padarant tarnybinį nusižengimą pobūdį ir laipsnį ar paramą nustatant tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir jį padarant dalyvavusius muitinės pareigūnus, ši aplinkybė gali būti nepripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe;
2) tarnybinis nusižengimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija ar jos aplinkybėmis;
3) per vienerius metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo muitinės pareigūnas padarė kitą tarnybinį nusižengimą;
4) tarnybinį nusižengimą padarė nuo alkoholio, narkotinių, toksinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigęs muitinės pareigūnas;
5) tarnybinis nusižengimas padarytas pažeidžiant viešąjį interesą ar dėl savanaudiškų paskatų.
44 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos galiojimas
1. Tarnybinė nuobauda (išskyrus atleidimą iš pareigų ir perkėlimą į žemesnes pareigas) galioja vienerius metus.
2. Jeigu tarnybinės nuobaudos galiojimo metu muitinės pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas, tarnybinė nuobauda lieka galioti.
3. Jeigu muitinės pareigūnas pavyzdingai atlieka pareigas, jo tiesioginio vadovo teikimu pareigūnui nuobaudą paskyręs asmuo gali panaikinti tarnybinę nuobaudą nesibaigus jos galiojimo laikui, tačiau ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo.
4. Jeigu tarnybinės nuobaudos galiojimo laikas pasibaigęs arba ji panaikinta, laikoma, kad muitinės pareigūnas nebaustas tarnybine nuobauda. Pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas galiojimo laikui arba šią nuobaudą panaikinus nesibaigus jos galiojimo laikui, muitinės pareigūnas į anksčiau eitas pareigas negrąžinamas.
45 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos apskundimas
Muitinės pareigūnas turi teisę per vieną mėnesį nuo įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo gavimo dienos apskųsti tarnybinės nuobaudos paskyrimą teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
46 straipsnis. Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka
1. Esant duomenų apie muitinės pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, tarnybinį patikrinimą pradeda muitinės pareigūną į pareigas priimantis asmuo savo iniciatyva arba kai jis gauna oficialią informaciją apie muitinės pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą.
2. Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato finansų ministras.
47 straipsnis. Nušalinimas nuo pareigų
1. Muitinės pareigūnas jį į pareigas priimančio ar jo įgalioto asmens nušalinamas nuo pareigų tos dienos (pamainos) likusiam darbo laikui, jeigu jis tarnybos metu yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, toksinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nušalinimo faktas įforminimas muitinės pareigūną į pareigas priimančio asmens įsakymu ar muitinės pareigūną į pareigas priimančio asmens įgalioto asmens rašytiniu aktu, kurį pasirašo muitinės pareigūną nušalinęs nuo pareigų asmuo ir du muitinės pareigūnai ir (arba) kiti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Nušalinus muitinės pareigūną šioje dalyje nustatytu pagrindu, muitinės pareigūną nušalinęs asmuo privalo nedelsdamas kreiptis į medicinos įstaigą su prašymu patikrinti, ar muitinės pareigūnas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, toksinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Muitinės pareigūno atsisakymas vykdyti jį nušalinusio asmens nurodymą tikrintis dėl apsvaigimo fakto nustatymo prilyginamas buvimui tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustačius, kad muitinės pareigūnas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, toksinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo fakto patikrinimo išlaidos išieškomos iš muitinės pareigūno darbo užmokesčio.
2. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytam asmens kandidatūros tikrinimo laikotarpiui muitinės pareigūnas jį į pareigas priimančio asmens įsakymu nušalinamas nuo pareigų, jeigu nėra galimybės muitinės pareigūną perkelti į kitas pareigas Statuto 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
3. Muitinės pareigūnas taip pat nušalinamas nuo pareigų kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Jeigu dėl muitinės pareigūno galimai padarytos nusikalstamos veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau muitinės pareigūnas nėra nušalintas nuo pareigų kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka, muitinės pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų jį į pareigas priimančio asmens įsakymu. Tokiu atveju į nušalinimo terminą neįskaitomas muitinės pareigūno ligos ar atostogų laikas. Kai yra galimybių, muitinės pareigūną nušalinęs asmuo gali siūlyti muitinės pareigūnui nušalinimo laikotarpiu laikinai eiti žemesnes pareigas. Šiuo atveju muitinės pareigūnui mokama pareiginė alga pagal Statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuri yra artimiausia, bet mažesnė negu jo iki perkėlimo gauta pareiginė alga.
4. Motyvuotu tarnybinį patikrinimą atliekančio tikrintojo (komisijos) teikimu tarnybinio patikrinimo metu tarnybinio patikrinimo laikui muitinės pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų jį į pareigas priimančio asmens sprendimu, jeigu muitinės pareigūno veikoje įžvelgiama muitinės pareigūno vardo diskreditavimo požymių, tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią muitinės pareigūnui gali būti taikoma tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų arba tikrinamas pareigūnas trukdo atlikti patikrinimą ar siekia paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus.
5. Muitinės pareigūną į pareigas priimančio asmens sprendime, kuriuo muitinės pareigūnas yra nušalinamas nuo pareigų, turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam muitinės pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo pagrindas ir sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
6. Nušalintam nuo pareigų pareigūnui nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas.
7. Nušalintas nuo pareigų muitinės pareigūnas iš karto po nušalinimo grąžina tarnybinį pažymėjimą, identifikavimo ženklus, tarnybos ženklą, antspaudą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir kitas darbo priemones ir dokumentus, kuriuos jis turėjo eidamas tarnybines pareigas.
8. Kai muitinės pareigūnas jį į pareigas priimančio asmens ar jo įgalioto asmens sprendimu tarnybinio patikrinimo laikui buvo nušalintas nuo pareigų ir tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad muitinės pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir muitinės pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų arba neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų, arba kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau yra suėjusi tarnybinės nuobaudos skyrimo senatis arba suėjo muitinės pareigūno vardo diskreditavimo senatis, taip pat kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu nustatoma, kad nepasitvirtino aplinkybės, dėl kurių muitinės pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, pasibaigus nušalinimo terminui, taip pat tais atvejais, kai šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais muitinės pareigūną nušalino jį į pareigas priėmęs asmuo, kai nepasitvirtina aplinkybės, nulėmusios muitinės pareigūno nušalinimą, muitinės pareigūnas grąžinamas į eitas pareigas ir per 5 darbo dienas nuo grąžinimo į eitas pareigas dienos jam sumokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, ir delspinigiai, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka arba darbo užmokesčio skirtumas už laiką, kurį muitinės pareigūnas buvo nušalintas. Jeigu muitinės pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymu nustatytomis sąlygomis ir tvarka, žala dėl nušalinimo (įskaitant darbo užmokestį ir kitas išmokas) muitinės pareigūnui atlyginama kitų įstatymų nustatyta tvarka.
9. Laikotarpis, kuriuo pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos muitinėje stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir muitinės pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų arba pasibaigus tarnybiniam patikrinimui neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų, arba kai nustatyta, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau yra suėjusi tarnybinės nuobaudos paskyrimo senatis arba suėjo muitinės pareigūno vardo diskreditavimo senatis, arba kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu nustatoma, kad nepasitvirtino aplinkybės, dėl kurių muitinės pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, arba muitinės pareigūno nušalinimas nuo pareigų kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka pripažintas nepagrįstu, taip pat tais atvejais, kai šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais muitinės pareigūną nušalino jį į pareigas priėmęs asmuo, kai nepasitvirtina aplinkybės, nulėmusios muitinės pareigūno nušalinimą.
48 straipsnis. Nušalinto pareigūno atleidimas iš pareigų
Jeigu nušalintas muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, atleidimo diena laikoma paskutinė iki nušalinimo jo darbo diena.
IX SKYRIUS
MUITINĖS PAREIGŪNŲ DARBO UŽMOKESTIS
49 straipsnis. Muitinės pareigūnų darbo užmokestis
1. Muitinės pareigūnų darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priedas už laipsnį;
3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas);
4) priemokos;
5) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą.
2. Muitinės pareigūnui už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos, kurios nėra įskaičiuojamos į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą muitinės pareigūno darbo užmokestį. Už laiką, kurį muitinės pareigūnas dalyvauja šioje dalyje nurodytuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų tiems projektams įgyvendinti, darbo užmokestis iš muitinės įstaigos lėšų muitinės pareigūnui nemokamas.
50 straipsnis. Pareiginė alga
1. Muitinės pareigūno pareiginė alga nustatoma taikant Statuto priede muitinės pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamos pareigybių grupės pareigybėms nustatytų pareiginės algos koeficientų arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Bazinis dydis, taikomas apskaičiuojant muitinės pareigūno pareiginę algą, yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui.
2. Muitinės pareigūno pareiginė alga nustatoma atsižvelgiant į įstaigų grupę, kuriai priskirta muitinės įstaiga, kurioje pareigūnas eina pareigas. Kriterijai, kuriais vadovaujantis muitinės įstaigos skirstomos į grupes, ir įstaigų grupės nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme.
3. Priimant asmenį į muitinės pareigūno pareigas, atsižvelgiant į priimamo asmens dalykines ir asmenines savybes, nustatoma Statuto priede muitinės pareigūno pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficiento intervalo ribose ne didesnė nei trečia pareiginė alga, skaičiuojant nuo pareiginės algos intervalo žemiausios pareiginės algos. Tokiu atveju pareiginė alga nustatoma prieš atliekant priėmimo į muitinės pareigūno pareigas procedūras.
4. Kitais atvejais nei nurodyta šio straipsnio 3 dalyje ir 55 straipsnyje muitinės pareigūnui pareiginė alga nustatoma taip:
1) laikinai perkeliamam į aukštesnes pareigas muitinės pareigūnui jo laikino perkėlimo laikotarpiu nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra artimiausia didesnė nei jo turėta, o jeigu tokios nėra – jo turėta;
2) laikinai perkeliamam į lygiavertes pareigas muitinės pareigūnui jo laikino perkėlimo laikotarpiu nustatoma jo turėta pareiginė alga;
3) laikinai perkeliamam į žemesnes pareigas muitinės pareigūnui jo perkėlimo laikotarpiu nustatoma jo turėta pareiginė alga arba pareiginė alga, kuri yra artimiausia mažesnė nei jo turėta;
4) paskiriamam, priimamam ar perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra artimiausia didesnė nei jo turėta, o jeigu tokios nėra – jo turėta;
5) paskiriamam, priimamam ar perkeliamam į lygiavertes pareigas nustatoma jo turėta pareiginė alga;
6) paskiriamam, priimamam ar perkeliamam į žemesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra artimiausia mažesnė nei jo turėta, o jeigu tokios nėra – žemiausia iš tai pareigybei nustatyto pareigybės pareiginės algos koeficientų intervalo.
5. Muitinės pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal muitinės įstaigos darbo laiko apskaitos žiniaraštį; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš muitinės pareigūno dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.
51 straipsnis. Priedai ir priemokos
1. Muitinės pareigūnams mokami šie priedai:
1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;
2) už pareiginį laipsnį.
2. Muitinės pareigūnams mokamos šios priemokos:
1) už darbą, tiesiogiai susijusį su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir dresavimu;
2) už darbą Statuto 33 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju;
3) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis.
3. Priemokos dydį nustato muitinės pareigūną į pareigas priėmęs asmuo. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta priemoka negali viršyti 30 procentų muitinės pareigūno pareiginės algos, o 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytos priemokos negali viršyti 20 procentų pareiginės algos, jeigu šakos kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip. Konkretų priemokos dydį nustato muitinės pareigūną į pareigas priėmęs asmuo, atsižvelgdamas į muitinės pareigūno darbo apimtis ir sudėtingumą, pasiektus rezultatus ir kitas svarbias aplinkybes.
52 straipsnis. Tarnybos muitinėje stažas
Statuto 51 straipsnyje, šiame straipsnyje, 53 straipsnyje ir 59 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais muitinės pareigūno tarnybos muitinėje stažas skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į tarnybą muitinėje datą, į tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.):
1) faktinį tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse ir muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos;
2) darbo įstaigose ir organizacijose laiką, kai pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų (kadrų) rezervą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų (personalo) rezervą;
3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laiką, jeigu vėliau šis asmuo reabilituotas;
4) faktinį tarnybos kitų valstybių muitinėje, ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laiką – Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) darbo muitinėje, policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse laiką Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;
6) darbo laiką, dirbtą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovu, operatyviniu budinčiuoju, profilaktikos instruktoriumi, sargybos viršininku, skyrininku, ugniagesiu (gaisrininku), vairuotoju, dispečeriu, dujų-dūmų apsaugos tarnybos meistru (priešdūminės ir priešdujinės tarnybos meistru) Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šis darbuotojas paskirtas statutiniu priešgaisrinės apsaugos pareigūnu;
7) vieną tarnybos ar darbo dieną Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir muitinėje nuo 1990 m. spalio 9 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – kaip 3 tarnybos dienas;
8) asmeniui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje arba Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ar Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;
9) mokymosi Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose muitinės veiklos studijose, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos muitinėje stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos muitinėje stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į statutinio valstybės tarnautojo pareigas per 3 mėnesius, neįskaitant ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukmės;
10) vieną tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu: taikos įvedimo misijose – kaip 3 tarnybos dienas, taikos palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip 2 tarnybos dienas;
11) muitinės pareigūno laikinojo nedarbingumo, atostogų, priverstinės pravaikštos dėl neteisėto atleidimo iš pareigų laiką, taip pat pareigūno buvimo Vidaus reikalų ministerijos personalo žinioje laiką;
12) tarnybos stažą, numatytą Valstybės tarnybos įstatyme, einant valstybės tarnautojo pareigas.
53 straipsnis. Priedas už tarnybos stažą
Mobiliųjų grupių, muitinės postų ir atliekantiems kriminalinę žvalgybą ir (ar) ikiteisminį tyrimą muitinės pareigūnams priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis yra 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus 3 metus, įskaičiuojamus pagal Statuto 52 straipsnyje nustatytą stažą. Priedas už tarnybos muitinėje stažą negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.
54 straipsnis. Priedai už pareiginius laipsnius
Muitinės pareigūnams nustatomi tokie priedų už pareiginius laipsnius, nustatytus Statuto 21 straipsnyje, apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientai:
1) vyriausiajam valstybės muitininkui – 1 bazinio dydžio;
2) vyresniajam valstybės muitininkui – 0,9 bazinio dydžio;
3) I rango muitininkui – 0,8 bazinio dydžio;
4) II rango muitininkui – 0,7 bazinio dydžio;
5) III rango muitininkui – 0,6 bazinio dydžio;
6) I klasės muitininkui – 0,5 bazinio dydžio;
7) II klasės muitininkui – 0,4 bazinio dydžio;
8) III klasės muitininkui – 0,3 bazinio dydžio.
55 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimas laikino perkėlimo į kitas pareigas ir laikino pavedimo atlikti kitas pareigas atveju
1. Muitinės pareigūnui, kuris laikinai perkeltas į aukštesnes pareigas Statuto 33 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra artimiausia didesnė nei jo turėta, o jeigu tokios nėra – jo turėta.
2. Muitinės pareigūnui, kuris Statuto 33 straipsnyje nustatytais atvejais laikinai perkeltas į lygiavertes ar žemesnes pareigas, nustatoma jo turėta pareiginė alga.
3. Muitinės pareigūnui, kuriam laikinai pavesta atlikti kitas pareigas Statuto 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju, mokama Statuto 51 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta priemoka.
X SKYRIUS
MUITINĖS PAREIGŪNŲ DARBO IR POILSIO LAIKAS, SOCIALINĖS GARANTIJOS
56 straipsnis. Muitinės pareigūnų darbo ir poilsio laikas
1. Muitinės pareigūno, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus, darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį).
2. Į darbo laiką įskaičiuojamas laikas, skirtas muitinės pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus (pamainai priimti (perduoti)).
3. Esant Statuto 57 straipsnyje nurodytam pagrindui, muitinės pareigūnui gali būti pavesta dirbti ilgiau nei nustatyta savaitės darbo laiko norma.
4. Muitinės pareigūnui negalima pavesti dirbti daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių per vieną dieną. Pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 24 valandos ir yra organizuojama taip, kad pamainoje dirbantiems muitinės pareigūnams būtų garantuotas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytas minimalus paros poilsis. Maksimalus muitinės pareigūno darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per savaitę (7 dienų laikotarpį) negali viršyti 48 valandų.
5. Muitinės pareigūno viršvalandžiai per metus negali viršyti 180 valandų, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį.
6. Muitinės pareigūno, atliekančio kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, viršvalandžiai per metus negali viršyti 180 valandų.
7. Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose muitinės įstaigose tam tikras pareigas einantiems muitinės pareigūnams, dirbantiems pamainomis, Muitinės departamento generalinio direktoriaus sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė ir gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Muitinės pareigūnams, dirbantiems pamainomis, gali būti skiriami viršvalandžiai, tačiau bendras pareigūno pamainos laikas kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnis kaip 24 valandos. Darbas tokioje pamainoje turi būti organizuojamas taip, kad pamainoje dirbantiems muitinės pareigūnams būtų garantuotas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytas minimalus paros poilsis. Tokių muitinės pareigūnų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 48 valandų. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Šioje dalyje nurodytų muitinės pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius.
8. Muitinės pareigūnui garantuojamas Darbo kodekso nustatytas minimalus paros poilsis.
9. Muitinės pareigūnų darbo ir poilsio laiką bei darbo ir poilsio režimo ypatumus (taikant suminę darbo laiko apskaitą, nustatant nepertraukiamo poilsio trukmę ir kt.) nustato Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Darbo kodeksu.
57 straipsnis. Viršvalandinio darbo skyrimo atvejai ir muitinės pareigūnų darbas poilsio ar švenčių dienomis
1. Muitinės pareigūnui Muitinės departamento generalinio direktoriaus ar jo įgalioto asmens nurodymu gali būti skirta dirbti viršvalandinį darbą:
1) kai būtina vykdyti muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo fiksavimą, išaiškinimą ar tyrimą ir šis fiksavimas, išaiškinimas ar tyrimas dėl savo ypatumų negali būti atidėtas, sustabdytas, nutrauktas ir perduotas kitam muitinės pareigūnui ir dėl pažeidimo padarymo ar nustatymo laiko arba kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminio tyrimo tikslų negali būti įvykdytas nustatytu muitinės pareigūno darbo laiku;
2) Darbo kodekso ir kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.
2. Muitinės departamento generalinis direktorius ar jo įgaliotas asmuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais gali raštu pavesti muitinės pareigūnui dirbti poilsio ar švenčių dienomis.
3. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms muitinės pareigūnėms, muitinės pareigūnams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 3 metų, ir muitinės pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, neįgalųjį slaugantiems muitinės pareigūnams gali būti skirta dirbti viršvalandinį darbą arba poilsio ar švenčių dienomis tik jų rašytiniu sutikimu.
4. Muitinės pareigūnų viršvalandinis darbas, taip pat darbas poilsio ir švenčių dienomis organizuojamas taip, kad muitinės pareigūnui būtų garantuotas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytas minimalus paros poilsis. Muitinės pareigūnų viršvalandinis darbas, taip pat darbas poilsio ir švenčių dienomis apmokamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
58 straipsnis. Budėjimo laikas
1. Budėjimo laikas yra laikas, kurį ikiteisminį tyrimą atliekantis muitinės pareigūnas pagal iš anksto patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad kompetentingi asmenys (pareigūnai) galėtų, esant būtinybei jį iškviesti atlikti neatidėliotinų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytų ikiteisminio tyrimo veiksmų.
2. Bendra budėjimo laiko trukmė negali viršyti 96 valandų per mėnesį. Budėjimo laikas yra organizuojamas taip, kad budinčiam muitinės pareigūnui būtų garantuotas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytas minimalus paros poilsis. Muitinės pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptarta vieta tarnybos vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko.
3. Už budėjimą, kai viršijama atitinkamos pareigybės darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį muitinės pareigūnui suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba muitinės pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų ar apmokamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
4. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios muitinės pareigūnės, muitinės pareigūnai, auginantys vaiką (įvaikį) iki 3 metų, ir muitinės pareigūnai, vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, neįgalųjį slaugantys muitinės pareigūnai budėti gali būti skiriami tik jų rašytiniu sutikimu.
59 straipsnis. Muitinės pareigūnų atostogos, valstybinis socialinis draudimas, sveikatos draudimas ir pensijos
1. Muitinės pareigūnų atostogų rūšis, minimalią trukmę, suteikimo ir mokėjimo už jas tvarką nustato Statutas, Valstybės tarnybos įstatymas, Darbo kodeksas ir kolektyvinės sutartys.
2. Muitinės pareigūnams suteikiamos 30 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos.
3. Mobiliųjų grupių, muitinės postų ir atliekančių kriminalinę žvalgybą ir (ar) ikiteisminį tyrimą muitinės pareigūnui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos muitinėje stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos muitinėje stažą suteikiamos papildomos 3 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 45 kalendorinės dienos.
4. Muitinės pareigūnui, išskyrus muitinės pareigūną, kurio stažuotės laikotarpis nepasibaigęs, jo ir į pareigas jį priėmusio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienerių metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju muitinės pareigūnui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas. Pasinaudoti šioje dalyje nurodytomis atostogomis muitinės pareigūnas gali ne dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus.
5. Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytos nemokamos atostogos suteikiamos muitinės pareigūną į pareigas priėmusio asmens ir muitinės pareigūno susitarimu.
6. Muitinės pareigūnui kasmetinės atostogos suteikiamos muitinės pareigūną į pareigas priėmusio asmens ir muitinės pareigūno susitarimu dalimis, iš kurių viena negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo muitinės įstaigoje.
7. Muitinės pareigūnams, kuriems kasmetinės atostogos suteikiamos pagal tarptautinių sutarčių sąlygas, šio straipsnio 2 dalyje nurodytos trukmės kasmetinės atostogos atitinkamais metais sutrumpinamos tiek dienų, kiek jų tais metais buvo suteikta pagal tarptautinių sutarčių sąlygas. Kai tarptautinių ir Europos Sąjungos institucijų darbo sąlygas reglamentuojančiomis taisyklėmis ar užsienio valstybės darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais įstatymo nustatyta tvarka deleguotiems muitinės pareigūnams suteikiamos kasmetinės atostogos, tokiu pačiu suteiktų kasmetinių atostogų dienų skaičiumi, tačiau ne didesniu negu apskaičiuojamas pagal delegavimo laikotarpiu galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, trumpinamos deleguotam muitinės pareigūnui pagal delegavimo laikotarpiu galiojančius teisės aktus suteikiamos tų metų kasmetinės atostogos.
8. Statuto 34 straipsnio 1 dalies trečiajame punkte nustatytos paskatinimo tvarka muitinės pareigūnui suteiktos papildomos mokamos atostogos turi būti panaudotos per 12 mėnesių nuo jų suteikimo datos, išskyrus atvejus, kai muitinės pareigūnas suteiktų atostogų per šį laikotarpį negali panaudoti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Muitinės pareigūnas, per šioje dalyje nustatytą laiką nepanaudojęs paskatinimo tvarka suteiktų atostogų, jas praranda.
9. Muitinės pareigūnui dėl Statuto 33 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyto laikino perkėlimo į kitas pareigas (kai laikinai perkeliama į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje) skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį muitinės pareigūnui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.
10. Dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su muitinės misija ir strateginiais tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje muitinės pareigūnui jį į pareigas priėmusio asmens ir muitinės pareigūno susitarimu gali būti suteiktos nemokamos atostogos, kurių maksimali trukmė negali viršyti 30 kalendorinių dienų.
11. Muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nustatyta tvarka.
12. Muitinės pareigūnų valstybinį socialinį draudimą, sveikatos draudimą ir teisę į pensijas, nenurodytas šio straipsnio 11 dalyje, nustato Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas ir Statutas.
60 straipsnis. Išlaidų kompensavimas į kitą gyvenamąją vietovę laikinai perkeltiems muitinės pareigūnams
1. Persikėlimo išlaidos, susidariusios dėl Statuto 33 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyto laikino perkėlimo į kitas pareigas (kai laikinai perkeliama į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje), apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Muitinės pareigūnams, kurie Statuto 33 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta tvarka laikinai perkelti į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, finansų ministro nustatyta tvarka kompensuojamos vykimo į tarnybos vietą arba gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos (išskyrus atvejus, kai muitinės pareigūnas vyksta į tarnybos vietą tarnybiniu transportu).
61 straipsnis. Išeitinės išmokos
1. Pagal Statuto 65 straipsnio 1 dalies 7, 9 ir 13 punktus atleidžiamam iš pareigų muitinės pareigūnui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka muitinės pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems muitinėje (muitinės įstaigoje) daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, nepertraukiamai ištarnavusiems muitinėje (muitinės įstaigoje) daugiau kaip 10 metų – du kartus, nepertraukiamai ištarnavusiems muitinėje (muitinės įstaigoje) daugiau kaip 20 metų – tris kartus.
3. Statuto 65 straipsnio 1 dalies 24 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam muitinės pareigūnui mokama išeitinė išmoka, kuri yra ne mažesnė nei 1 mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir ne didesnė kaip 3 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir kuri išmokama tokiam muitinės pareigūnui šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
4. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo ar Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka įstatymu ar Vyriausybės nutarimu įgaliota institucija ar įstaiga.
5. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytos išeitinės išmokos ir 3 dalyje nustatyta išeitinė išmoka (atitinkama kompensacija) pradedamos mokėti praėjus mėnesiui nuo muitinės pareigūno atleidimo iš pareigų dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis, bet kiekviena šių dalių turi būti ne mažesnė nei 1 mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Išeitinės išmokos (kompensacijos) mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į šioje dalyje nustatytą darbą ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka (kompensacija) mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į šioje dalyje nurodytas pareigas ar priėmimo į darbą šioje dalyje nurodytoje įstaigoje dienos.
62 straipsnis. Kompensacijos muitinės pareigūnams
1. Kiekvienam muitinės mobiliųjų grupių, muitinės postų, kriminalinės žvalgybos ir (arba) ikiteisminį tyrimą atliekančiam muitinės pareigūnui, žuvusio vykdant tarnybines pareigas (arba ne tarnybos metu, bet dėl priežasčių, susijusių su tarnyba), jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika šio muitinės pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika šio muitinės pareigūno gyvybei ar sveikatai šeimos nariui (sutuoktiniui, sugyventiniui, partneriui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jei jie mokosi pagal bendrojo lavinimo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jei jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), taip pat išlaikytiniams, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas muitinės mobiliųjų grupių, muitinės postų, kriminalinės žvalgybos ir (arba) ikiteisminį tyrimą atliekantis muitinės pareigūnas), per vienerius metus nuo šio muitinės pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama vienkartinė 120 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Žuvusysis laidojamas valstybės lėšomis arba jo artimiesiems giminaičiams išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
2. Kiekvienam muitinės mobiliųjų grupių, muitinės postų, kriminalinės žvalgybos ir (arba) ikiteisminį tyrimą atliekančiam muitinės pareigūnui, sužeistam vykdant tarnybines pareigas (arba ne tarnybos metu, bet dėl priežasčių, susijusių su tarnyba), jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika šio muitinės pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika šio muitinės pareigūno gyvybei ar sveikatai, per vienerius metus nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių nustatymo lygiomis dalimis išmokama kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
1) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 45–55 procentų darbingumo – 36 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam iki 40 procentų darbingumo ir dėl to pripažintam netinkamu tarnybai muitinėje – 30 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
3. Muitinės mobiliųjų grupių, muitinės postų, kriminalinės žvalgybos ir (arba) ikiteisminį tyrimą atliekančio muitinės pareigūno sveikatos sužalojimo sunkumo laipsnį, taip pat dėl sužeidimo likusius sveikatos pakitimus ar sumažėjusį jo tinkamumą tarnybai nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija.
4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos kompensacijos mokamos iš Muitinės departamentui skirtų valstybės biudžeto lėšų.
5. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu:
1) muitinės pareigūnas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta jam darant tyčinę nusikalstamą veiką;
2) muitinės pareigūno mirties, sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo priežastis buvo su tarnybinių pareigų atlikimu nesusijęs apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, toksinių, psichotropinių arba kitų svaigiųjų medžiagų;
3) muitinės pareigūnas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;
4) muitinės pareigūnas žuvo, susižalojo, buvo sužalotas ar jo sveikata buvo sutrikdyta eismo įvykio metu, šiam pareigūnui vairuojant transporto priemonę neturint teisės jos vairuoti arba perdavus ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, toksinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų arba neturinčiam teisės jos vairuoti;
5) muitinės pareigūno sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu arba įvadiniu mokymu;
6) muitinės pareigūno mirties arba susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas;
7) muitinės pareigūnas buvo perkeltas į kitas pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje, užsienio valstybės institucijoje ar dirbti į specialiąją misiją, kai jam nemokamas nustatytas darbo užmokestis muitinėje ir pagal Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymą (toliau – Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymas) jo sveikatos ir gyvybės draudimo išlaidas turi apmokėti arba kompensaciją jo žūties ar sveikatos sutrikdymo atveju (gyvybės draudimo išmoką ar išmoką dėl sveikatos sutrikdymo) turi išmokėti kita valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, tarptautinė ar Europos Sąjungos institucija, užsienio valstybės institucija ar specialioji misija ar fondas, kuriame buvo apdrausta muitinės pareigūno gyvybė.
6. Jeigu paaiškėja, kad dėl šio straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, administracinio nusižengimo teisena arba atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, sprendimas dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytų kompensacijų mokėjimo priimamas per vieną mėnesį nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo, administracinio nusižengimo teisenos užbaigimo, teismo nuosprendžio (sprendimo, nutarties) įsiteisėjimo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta kompensacija išmokama per vienerius metus lygiomis dalimis nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu nebuvo nustatytos šio straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės.
7. Jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų kompensacijų mokėjimo metu paaiškėja, kad dėl šio straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, administracinio nusižengimo teisena arba atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, kompensacijų mokėjimas stabdomas iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo, administracinio nusižengimo teisenos užbaigimo, teismo nuosprendžio (sprendimo, nutarties) įsiteisėjimo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Jeigu nebuvo nustatytos šio straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, kompensacijų mokėjimas atnaujinamas ir tęsiamas, į šiame straipsnyje nurodytus mokėjimo terminus neįskaitant mokėjimų sustabdymo laikotarpio. Jeigu paaiškėja šio straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, be pagrindo išmokėta kompensacijos suma išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Ar muitinės mobiliųjų grupių, muitinės postų, kriminalinės žvalgybos ir (arba) ikiteisminį tyrimą atliekančio muitinės pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar šio muitinės pareigūno statusu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika šio muitinės pareigūno gyvybei ar sveikatai, nustatoma finansų ministro nustatyta tvarka.
9. Tarnybos metu žuvusio muitinės mobiliųjų grupių, muitinės postų, kriminalinės žvalgybos ir (arba) ikiteisminį tyrimą atliekančio muitinės pareigūno artimiesiems, nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, ar tarnybos metu nukentėjusiam muitinės pareigūnui išmokėta kompensacija regreso tvarka priteisiama iš žalą padariusio asmens muitinės įstaigos, kuri išmokėjo žuvusio muitinės pareigūno artimiesiems ar tarnybos metu nukentėjusiam muitinės pareigūnui kompensaciją, naudai. Jeigu žalą padaręs asmuo yra muitinės pareigūnas, vykdęs savo tarnybines pareigas, muitinės įstaiga, kuri išmokėjo žuvusio muitinės pareigūno artimiesiems ar tarnybos metu nukentėjusiam muitinės pareigūnui kompensaciją, turi teisę nereikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka, jeigu nebuvo žalą padariusio muitinės pareigūno, vykdžiusio savo tarnybines pareigas, tyčinės veikos.
10. Muitinės pareigūnams specialių tarnybinių užduočių, susijusių su apribojimu palikti užduoties vietą, vykdymo laikotarpiu mokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.
11. Muitinės pareigūnui, kuris vykdydamas tarnybines pareigas viršijo tarnybinės rizikos ribas, tuo būdu padarė nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą ir dėl to tapo įtariamuoju (specialiuoju liudytoju), kaltinamuoju arba kuris nukentėjo atlikdamas jam priskirtas tarnybines funkcijas ar dėl tarnybos muitinėje, iš muitinei skirtų lėšų Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis. Šią kompensaciją skiria muitinės pareigūną į pareigas priėmęs asmuo.
12. Muitinės posto ir mobiliųjų grupių pareigūnui, pagal tarnybos pobūdį važinėjančiam tarnybiniais tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu, taip pat vykstančiam į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi, maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį, kompensavimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
13. Muitinės pareigūnui, tapusiam laikinai nedarbingu dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurio laikinas nedarbingumas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumas.
63 straipsnis. Kitos garantijos
1. Muitinės pareigūnams yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis:
1) stažuotės metu ir kai muitinės pareigūnai juos į pareigas priėmusio asmens yra pasiųsti į Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą mokymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį;
2) kai muitinės pareigūnai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, – už darbo dienomis komandiruotėje ir komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;
3) kai muitinės pareigūnai pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykę į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas. Darbo užmokestis nemokamas, jeigu muitinės pareigūnai kviečiami ar šaukiami į teismą arba į teisėsaugos instituciją kaip įtariamieji (specialūs liudytojai) ar teisiamieji baudžiamojoje byloje;
4) kai muitinės pareigūnai yra išvykę karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymu;
5) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), senelių ir vaikaičių), sutuoktinio, sugyventinio, įstatymų nustatyta tvarka registruoto partnerio, jų tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) mirties atveju – iki 3 darbo dienų;
6) donorams – darbo dienomis, kuriomis jie Darbo kodekso, Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos;
7) kai muitinės pareigūnai, gavę tiesioginio vadovo sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki vienos darbo dienos;
8) kai muitinės pareigūnai perkelti į kitas pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje, užsienio valstybės institucijoje ar dirbti į specialiąją misiją ne ilgiau kaip penkeriems metams. Jeigu šiame punkte nurodytais atvejais darbo užmokestį muitinės pareigūnui moka kita valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, tarptautinė ar Europos Sąjungos institucija, užsienio valstybės institucija ar specialioji misija, muitinės pareigūnui darbo užmokestis muitinėje nemokamas, tačiau šiame punkte nustatytu laikotarpiu garantuojamos iki perkėlimo eitos jo pareigos.
2. Muitinės pareigūnui, kuris jo sutikimu siunčiamas į Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą kvalifikacijos tobulinimą ilgesniam negu 30 kalendorinių dienų laikotarpiui, garantuojamos einamos pareigos ir:
1) visas nustatytas darbo užmokestis už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų;
2) ne mažiau kaip 50 procentų nustatyto darbo užmokesčio už laikotarpį, viršijantį 30 kalendorinių dienų. Tiksli muitinės pareigūnui mokamo darbo užmokesčio dalis nustatoma muitinės pareigūną į pareigas priėmusio asmens sprendimu.
3. Muitinės pareigūnas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti išmokas už komandiruotės išlaidas.
4. Muitinės pareigūnams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių (sutuoktinio, sugyventinio, įstatymų nustatyta tvarka registruoto partnerio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių)), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas muitinės pareigūnas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo ne dėl jo kaltės, gali būti skiriama iki 5 minimalių mėnesinių algų dydžio pašalpa. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitas mokėtinos pašalpos dydis. Pašalpą skiria muitinės pareigūną į pareigas priėmęs asmuo.
5. Muitinės pareigūnai, juos į pareigas priėmusio asmens siunčiami į užsienio komandiruotę, apdraudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimu ligos atvejui.
6. Muitinės pareigūnas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas lygiavertes pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir muitinės pareigūnas sutinka, – į nuosekliai žemesnes pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo muitinės pareigūnas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 65 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Muitinės pareigūnui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai muitinės pareigūnei (kai muitinės įstaiga likviduojama), pareigūnui, auginančiam bent vieną vaiką (įvaikį) iki 14 metų, pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius.
7. Mirusio muitinės pareigūno šeimos nariams (sutuoktiniui, sugyventiniui, įstatymų nustatyta tvarka registruotam partneriui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jei jie mokosi pagal bendrojo lavinimo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jei jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), taip pat išlaikytiniams, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas muitinės pareigūnas) lygiomis dalimis išmokama 2 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa (neatsižvelgiant į teisėtai išmokėtas laidojimo pašalpas). Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitas mokėtinos pašalpos dydis.
8. Muitinės pareigūno, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas ar būdamas perkeltas į kitas pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje, užsienio valstybės institucijoje ar dirbti į specialiąją misiją palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo ir Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka.
9. Einamos pareigos garantuojamos, kai muitinės pareigūnas dėl privalomosios karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, atostogų kvalifikacijai tobulinti, dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje (taip pat atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose), dėl nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, kol šiam sueis treji metai, dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas negali eiti pareigų.
10. Už muitinės pareigūnui ir (arba) jo sutuoktiniui, sugyventiniui, įstatymų nustatyta tvarka registruotam partneriui, jo tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams (įbroliams) ir seserims (įseserėms), taip pat išlaikytiniams, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas muitinės pareigūnas, padarytą turtinę žalą, kurią jie patyrė dėl muitinės pareigūno tarnybos ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtina šios žalos nustatymo, apskaičiavimo, išmokėjimo tvarką, taip pat kompensacinių išmokų dydžius.
11. Muitinės pareigūnų, jų sutuoktinių, sugyventinių, partnerių, artimųjų giminaičių nuosavybės apsauga, kai dėl muitinės pareigūno tarnybos kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iš muitinei valstybės biudžete skirtų asignavimų.
12. Muitinės pareigūnui, kuris pats ar kurio sutuoktinis, sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka registruotas partneris, vaikai (įvaikiai) pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise jiems priklausančio buto ar kitos gyvenamosios patalpos ar jų dalies, suteikiami tarnybiniai butai arba Vyriausybės nustatytais dydžiais ir tvarka muitinės pareigūnui kompensuojamos gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidos.
13. Kiti įstatymai, taip pat kolektyvinė sutartis, kiek jos nuostatos neprieštarauja Statutui ir įstatymams, gali nustatyti ir kitų garantijų.
64 straipsnis. Muitinės pareigūnų papildoma sveikatos priežiūra
1. Muitinės pareigūnams užtikrinama iš valstybės biudžeto lėšų finansuojama sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, medicininę reabilitaciją, sveikatos grąžinamąjį ir antirecidyvinį gydymą po sužalojimo vykdant tarnybines pareigas, kai šis gydymas neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, prevencinę medicininę ir psichologinę reabilitaciją, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, taip pat neapmokamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, papildomai remiamą iš valstybės biudžeto lėšų.
2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija organizuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytą muitinės pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, naudodamasi muitinės pareigūnų tarnybos ir (arba) gyvenamųjų vietovių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis.
3. Į muitinės pareigūnams teikiamas iš valstybės biudžeto finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi teisę ir buvę muitinės pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai.
XI SKYRIUS
MUITINĖS PAREIGŪNO ATLEIDIMAS IŠ PAREIGŲ
65 straipsnis. Muitinės pareigūno atleidimas iš pareigų
1. Muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas, kai:
1) jis atsistatydina savo noru;
2) jis praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
3) pasibaigia Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba kitos muitinės įstaigos vadovo kadencija, jeigu nėra galimybės juos perkelti į kitas pareigas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka;
4) pasibaigia pakaitinio muitinės pareigūno priėmimo į laikinai negalinčio eiti pareigų muitinės pareigūno pareigas laikas;
5) jis sulaukia valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus;
6) paaiškėja, kad stodamas į tarnybą muitinėje jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į muitinės pareigūno pareigas;
7) jo pareigybė panaikinama;
8) muitinės pareigūnas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;
9) į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs muitinės pareigūnas ir nėra galimybės perkelti šias pareigas einančio muitinės pareigūno į kitas pareigas šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka;
10) paaiškėja, kad priimant muitinės pareigūną į pareigas nesilaikyta Statuto reikalavimų dėl Muitinės departamento veiksmų ar turėtos ir (arba) kitų institucijų, iš kurių Muitinės departamentas gauna informaciją apie muitinės pareigūną priimant jį į pareigas, pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos ar nepateiktos informacijos, dėl kurios muitinės pareigūnas negalėjo būti priimtas į pareigas, ir šių aplinkybių neįmanoma pašalinti;
11) jam įstatymų nustatyta tvarka atimtos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu, jei nėra galimybės muitinės pareigūną perkelti į kitas muitinės pareigūno pareigas Statuto 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba muitinės pareigūnas raštiškai nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas;
12) jis atsisako dirbti laikinai perkėlus jį į kitas pareigas Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais;
13) jis pagal Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą negali tęsti tarnybos, jei nėra galimybės muitinės pareigūną perkelti į kitas muitinės pareigūno pareigas Statuto 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka arba muitinės pareigūnas raštiškai nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas;
14) pagal statutinės komisijos siūlymą, kai yra Statuto 27 straipsnio 10 dalies 3 punkte, 11 dalies 3 punkte ir 12 dalyje nurodytas pagrindas, priimamas sprendimas atleisti muitinės pareigūną iš pareigų;
15) jo stažuotės rezultatai yra nepatenkinami;
16) paaiškėja arba atsiranda viena ar daugiau Statuto 10 straipsnio 1 dalies 1-5, 7 ir 8 dalyse nurodytų aplinkybių;
17) jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų;
18) jis savo veika diskredituoja muitinės pareigūno vardą;
19) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo muitinės pareigūnas pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą arba pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą;
20) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo muitinės pareigūnui paskirta bausmė, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos;
21) muitinės pareigūnas, kurio tarnybinę veiklą statutinė komisija įvertino nepatenkinamai, nesutinka būti perkeltas į žemesnes pareigas;
22) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš Valstybės tarnybos departamento pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš gautų kitų duomenų muitinės į pareigas priimantis asmuo padaro išvadą, kad muitinės pareigūnas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti muitinės pareigūno pareigų;
23) jis atsisako prisiekti Lietuvos Respublikai Statuto 19 straipsnyje nustatyta tvarka.
24) sudaromas šalių susitarimas dėl muitinės pareigūno atleidimo iš pareigų;
25) per 20 darbo dienų nuo susipažinimo pasirašytinai su sprendimu neleisti dirbti kito darbo ar atšaukti sprendimą leisti dirbti kitą darbą muitinės pareigūnas nenutraukia sudarytos darbo sutarties;
26) muitinės pareigūną į pareigas priėmęs asmuo nevykdo pareigos nustatyti asmeniui papildomus reikalavimus, kad jis būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos ir galėtų eiti muitinės pareigūno pareigas, kai tokie papildomi reikalavimai yra numatyti Statute;
27) muitinės pareigūną į pareigas priėmęs asmuo nevykdo įstatymų nustatytais atvejais arba kitais atvejais (gavęs duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams) pareigos motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją.
2. Muitinės pareigūnas gali būti atleidžiamas iš pareigų, jeigu jis dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, ir jeigu neatvykimas į tarnybą nesusijęs su kūno sužalojimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu, susijusiu su muitinės pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį muitinės pareigūnas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti ir ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo. Atleisti muitinės pareigūną dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių galima nepriklausomai nuo to, ar atleidimo iš pareigų dieną muitinės pareigūnas tebeserga, jeigu neatsirado pagrindas jį atleisti pagal šio straipsnio 1 dalies 13 punktą.
3. Ketinantis savo noru atsistatydinti muitinės pareigūnas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų. Muitinės pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti tarnybą, ne vėliau kaip prieš 30 darbo dienų pateikęs prašymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui, į šį terminą neįskaitant laiko, kurį muitinės pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Jei muitinės pareigūną į pareigas priėmęs asmuo sutinka, muitinės pareigūno tarnyba gali būti nutraukta ir anksčiau. Muitinės pareigūnas atšaukti prašymą būti atleistam iš pareigų turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik jį į pareigas priėmusio asmens sutikimu.
4. Muitinės pareigūnas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui, o į pareigas priimantis asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą muitinės pareigūnui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Jei šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, ji per 7 kalendorines dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jei šalis, gavusi pasiūlymą, per 7 kalendorines dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Gavus sutikimą su pateiktu pasiūlymu, sudaromas raštiškas susitarimas ir jame nustatomos pareigūno atleidimo iš tarnybos laiko, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo ar kompensavimo, išeitinės kompensacijos mokėjimo, mokymo, kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo ir kitos sąlygos, konkretus kompensacijos dydis ir kitos sąlygos, kurios neprieštarauja Statutui.
5. Muitinės departamento generalinis direktorius atleidžiamas iš pareigų pasibaigus jo kadencijos laikotarpiui. Buvęs Muitinės departamento generalinis direktorius jo raštišku prašymu be egzaminų ir atrankos gali būti priimtas į bet kurias laisvas muitinės pareigūno pareigas (išskyrus Muitinės departamento generalinio direktoriaus ar jo pavaduotojo), jeigu jo sveikatos ir bendrojo fizinio pasirengimo būklė atitinka specialiesiems reikalavimams, nustatytiems pareigybės, į kurią jis pretenduoja, aprašymui. Kitos muitinės įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų pasibaigus įgaliojimų trukmei, jeigu jo rašytiniu sutikimu nėra galimybės jį perkelti į kitas žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje muitinės įstaigoje.
6. Jeigu į muitinės pareigūno einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs muitinės pareigūnas, šias pareigas einantis muitinės pareigūnas jo rašytiniu sutikimu perkeliamas į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje muitinės įstaigoje. Jeigu tokių pareigų nėra ar muitinės pareigūnas nesutinka būti į jas perkeltas, jis yra atleidžiamas pagal šio straipsnio 1 dalies 9 punktą.
7. Muitinės pareigūnas negali būti atleistas iš pareigų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu (išskyrus atvejus, kai muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 23, 24 punkte ar 2 dalyje nustatytu pagrindu). Jeigu muitinės pareigūnas yra atleistas iš pareigų pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar kita po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo darbo diena. Šio straipsnio 1 dalies 5, 6, 11, 13, 16, 19-22 nurodytais pagrindais muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų kitą dieną po to, kai atsiranda arba nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) muitinės pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šio straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatytu pagrindu muitinės pareigūnas gali būti atleistas iš tarnybos, jeigu nuo veikos, kuria jis diskreditavo muitinės pareigūno vardą, nepraėjo daugiau kaip treji metai.
8. Nėščia muitinės pareigūnė, taip pat muitinės pareigūnas atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, metu negali būti atleistas iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 7 (išskyrus atvejus, kai muitinės įstaiga likviduojama), 9, 10, 13, 17, 18 ir 24 (išskyrus atvejus, kai muitinės pareigūnas ar pareigūnė pateikia pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu) punktuose nurodytais pagrindais.
9. Ginčai dėl muitinės pareigūno atleidimo iš pareigų nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
10. Muitinės pareigūno, atsisakiusio prisiekti Lietuvos Respublikai, atleidimo iš pareigų diena yra jo priėmimo į muitinės pareigūno pareigas diena.
66 straipsnis. Neteisėtai atleisto muitinės pareigūno grąžinimas į pareigas
1. Teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą muitinės pareigūną į ankstesnes pareigas, jam atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Tuo atveju, jeigu neteisėtai atleistas muitinės pareigūnas po jo neteisėto atleidimo buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje, jam yra atlyginamas pajamų skirtumas tarp neteisėtai atleisto muitinės pareigūnui iki jo neteisėto atleidimo mokėtos pareiginės algos, paskirtų priedų ir priemokų vidurkio ir faktiškai gauto darbo užmokesčio ar piniginės algos (įskaitant paskirtus priedus ir priemokas) kitoje darbovietėje už visą laikotarpį, kurį jis buvo neteisėtai atleistas iš muitinės.
2. Teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą muitinės pareigūną į ankstesnes pareigas, muitinės pareigūno grąžinimas į eitas pareigas įforminamas į pareigas priimančio asmens įsakymu. Jeigu muitinės pareigūno eitos pareigos panaikintos, muitinės pareigūnas skiriamas į lygiavertes pareigas. Jeigu lygiaverčių pareigų nėra arba muitinės pareigūnas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 65 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
67 straipsnis. Išbraukimas iš muitinės pareigūnų sąrašų
Mirę, įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais, pripažinti nežinia kur esančiais muitinės pareigūnai išbraukiami iš muitinės pareigūnų sąrašų Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu.
68 straipsnis. Atsiskaitymas su atleidžiamu iš pareigų muitinės pareigūnu
1. Atleidžiamam iš pareigų muitinės pareigūnui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus Statuto 61 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyje nurodytą išeitinę išmoką. Jeigu atleidžiamas iš pareigų muitinės pareigūnas nevykdo šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, atleidimo iš pareigų dieną jam išmokamos visos priklausančios pinigų sumos, iš šių sumų atskaičius tas sumas, kurias muitinės pareigūnas turėjo grąžinti šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais ir kurių jis faktiškai negrąžino.
2. Muitinės pareigūnas, atleidžiamas iš tarnybos Statuto 65 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8, 12, 14, 17-22 ar 25 punktų pagrindu, privalo atlyginti per paskutinius 12 mėnesių muitinės įstaigos patirtas jo kvalifikacijos tobulinimo ir su tuo susijusias apgyvendinimo (nakvynės) išlaidas, kurių bendra suma viršija 200 eurų sumą, išskyrus įvadinį mokymą ir mokymus Muitinės mokymo centre. Muitinės įstaigos patirtos kvalifikacijos tobulinimo ir su tuo susijusios apgyvendinimo (nakvynės) išlaidos gali būti išskaitomos iš paskutinę muitinės pareigūno darbo dieną priklausančių gauti su tarnybos santykiais susijusių sumų, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Muitinės pareigūno ir muitinės įstaigos piniginių prievolių įskaitymas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. Jeigu atlikus įskaitymą paaiškėja, kad kvalifikacijos tobulinimo ir su tuo susijusių apgyvendinimo (nakvynės) išlaidų suma nėra atlyginta visa apimtimi, neatlygintą jos dalį muitinės pareigūnas padengia per 10 darbo dienų nuo tarnybos santykių pabaigos. Neatlyginus kvalifikacijos tobulinimo ir su tuo susijusių apgyvendinimo (nakvynės) išlaidų, jos gali būti išieškomos įstatymų nustatyta priverstine tvarka.
3. Atleidžiamas iš pareigų muitinės pareigūnas privalo ne vėliau kaip atleidimo iš pareigų dieną, o muitinės pareigūną atleidus iš pareigų laikino nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu – ne vėliau kaip kitą darbo dieną pasibaigus laikino nedarbingumo ar atostogų laikotarpiui, grąžinti tarnybinį pažymėjimą, identifikavimo ženklus, tarnybos ženklą, antspaudą, muitinės pareigūno uniformą bei kitas darbo priemones ir dokumentus, kuriuos jis turėjo eidamas tarnybines pareigas.
4. Atleidžiamas iš pareigų muitinės pareigūnas, kuriam buvo išduotas tarnybinis šaunamasis ginklas ir specialiosios priemonės, privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti tą šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones.
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto priedas
MUITINĖS PAREIGŪNŲ PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI
Eilės Nr.
Muitinės pareigūnų pareigybių grupės
Pareiginės algos koeficientas
(baziniais dydžiais) II įstaigų grupė III įstaigų grupė IV įstaigų grupė 1. Muitinės departamento generalinis direktorius
20,22
20,03 19,62 19,03 18,32 17,03
2. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas
18,33 17,03 16,32 15,62 14,93 14,74 3. Direktorius / viršininkas
(taikoma muitinės įstaigos vadovui)
14,93 12,96 14,82 12,85 14,63 12,76 14,24 12,31 13,56 11,67 12,87 11,02 4. Direktoriaus / viršininko pavaduotojas
(taikoma muitinės įstaigos vadovo pavaduotojui)
15,60 14,24 12,31 14,87 13,56 11,67 14,13 12,87 11,02 13,40 12,18 10,38 12,67 11,49 9,73 11,93 10,80 9,09 5. Tarnybos, skyriaus viršininkas,
muitinės posto viršininkas
14,13 12,87 11,02 13,40 12,18 10,38 12,67 11,49 9,73 11,93 10,80 9,09 11,20 10,11 8,44 10,47 9,42 7,80 6. Skyriaus viršininko pavaduotojas,
tarnybos viršininko pavaduotojas,
posto viršininko pavaduotojas 10,47 9,42 8,44 9,96 8,96 8,02 9,44 8,49 7,60 8,93 8,02 7,18 8,42 7,56 6,76 7,91 7,09 6,33 7. Poskyrio viršininkas,
pamainos viršininkas,
vyriausiasis tyrėjas,
vyriausiasis inspektorius,
specialusis atašė
10,47 9,42 8,44 9,96 8,96 8,02 9,44 8,49 7,60 8,93 8,02 7,18 8,42 7,56 6,76 7,91 7,09 6,33 8.
vyresnysis tyrėjas,
vyresnysis inspektorius,
tyrėjas 8,93 8,02 7,18 8,56 7,69 6,89 8,18 7,36 6,60 7,80 7,02 6,31 7,42 6,69 6,02 7,04 6,36 5,73 9. Inspektorius 7,04 6,36 5,73 6,69 6,04 5,47 6,33 5,73 5,20 5,98 5,42 4,93 5,62 5,11 4,67 5,27 4,80 4,40
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 9, 12-14 dalis, 3 straipsnį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 54 straipsnis galioja iki 2018 m. gruodžio 31 d.
3. 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 54 straipsnio redakcija:
„54 straipsnis. Priedai už pareiginius laipsnius
Muitinės pareigūnams nustatomi tokie priedų už pareiginius laipsnius, nustatytus Statuto 21 straipsnyje, apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientai:
1) vyriausiajam valstybės muitininkui – 1,5 bazinio dydžio;
2) vyresniajam valstybės muitininkui – 1,4 bazinio dydžio;
3) I rango muitininkui – 1,3 bazinio dydžio;
4) II rango muitininkui – 1,2 bazinio dydžio;
5) III rango muitininkui – 1,1 bazinio dydžio;
6) I klasės muitininkui –1 bazinio dydžio;
7) II klasės muitininkui – 0,9 bazinio dydžio;
8) III klasės muitininkui – 0,8 bazinio dydžio“.
4. Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje sudaroma muitinės įstaigų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisija, kuri iki 2017 m. liepos 1 d. peržiūri muitinės įstaigų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus, įvertina šių pareigybių atitiktį šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute apibrėžtai muitinės pareigūno sąvokai, sudaro šios sąvokos neatitinkančių pareigybių sąrašus ir pateikia juos finansų ministrui.
5. Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute apibrėžtos muitinės pareigūno sąvokos neatitinkančią pareigybę, muitinės pareigūnas gali būti jo rašytiniu sutikimu perkeltas į laisvas lygiavertes muitinės pareigūno pareigas arba jo prašymu į žemesnes muitinės pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje muitinės įstaigoje arba muitinės pareigūnas gali būti jo rašytiniu sutikimu perkeltas į tos pačios kategorijos (lygiavertes) ar žemesnės kategorijos (žemesnes) karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje muitinės įstaigoje ar jo paties prašymu kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje (valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų vadovų bendru sutarimu). Pagal šias nuostatas muitinės pareigūnas gali būti perkeltas į muitinės pareigūno ar karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jei jis atitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose pareigybei, į kurią jis perkeliamas, nustatytus reikalavimus.
6. Jei vietoje naikinamos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute apibrėžtos muitinės pareigūno sąvokos neatitinkančios pareigybės bus steigiama karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, kuriai priskiriamos funkcijos yra to paties pobūdžio kaip ir naikinamos muitinės pareigūno pareigybės, muitinės pareigūno pareigas ėjusiam asmeniui turi būti siūloma eiti šias karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir, jei jis sutinka, jis turi būti perkeltas į įsteigtas naujas karjeros valstybės tarnautojo pareigas.
7. Perkeliant muitinės pareigūną į karjeros valstybės tarnautojo pareigas pagal šio straipsnio 5 ar 6 dalį, užtikrinamas muitinės pareigūno iki perkėlimo turėtas darbo užmokestis. Muitinės pareigūno, perkeliamo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas pagal šio straipsnio 5 ar 6 dalį, turima kvalifikacinė kategorija prilyginama analogiškai karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacinei klasei. Jeigu muitinės pareigūnas kvalifikacinės kategorijos neturėjo, jam nustatomas darbo užmokesčio skirtumo dydžio priedas, jeigu muitinės pareigūno pareiginė alga su priedu už pareiginį laipsnį buvo didesnė negu nustatyta pareiginė alga perkėlus jį į karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Nustatytas priedas mokamas iki karjeros valstybės tarnautojui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka bus nustatytas didesnis ar mažesnis darbo užmokestis.
8. Muitinės pareigūną, į karjeros valstybės tarnautojo pareigas perkeltą pagal šio straipsnio 5 ar 6 dalį, atleidžiant iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų dėl jo pareigybės panaikinimo, išeitinė išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje nepertraukiamą stažą, į jį įskaitant ir laiką, kai asmuo šioje įstaigoje ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas iki perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas.
9. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) generalinis direktorius ir kitos muitinės įstaigų vadovai, iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti į pareigas nustatytai kadencijai, toliau eina šias pareigas, jų kadencijos laikotarpio pradžia laikant jų paskyrimo į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytai kadencijai datą. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojų įgaliojimų trukmė įsigaliojus šiam įstatymui susiejama su Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliojimų trukme (kadencija).
10. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl bendrųjų ar vadovavimo gebėjimų tikrinimo ir karjeros valstybės tarnautojų atitikties tipiniams reikalavimams taikomos tik po šio įstatymo įsigaliojimo į karjeros valstybės tarnautojų pareigas priimamiems muitinės pareigūnams.
11. Asmenų, praradusių muitinės pareigūno statusą iki šio įstatymo įsigaliojimo ir turinčių teisę atkurti muitinės pareigūno statusą, taip pat grąžinamų į eitas pareigas, eitos pareigos prilyginamos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto priede nurodytoms muitinės pareigūnų pareigybių grupėms. Šioje dalyje nurodytus asmenis priėmus į pareigas, jų pareiginė alga nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 50 straipsnio nuostatomis.
12. Jeigu šio straipsnio 11 dalyje nurodytu atveju muitinės pareigūno pareigos buvo panaikintos kaip neatitinkančios šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute apibrėžtai muitinės pareigūno sąvokai, tačiau vietoj šių pareigų buvo įsteigtos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, šio straipsnio 10 dalyje nurodyti asmenys turi teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą arba yra grąžinami į lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Jeigu grąžinamas asmuo atsisako eiti pasiūlytas pareigas arba nėra pareigų, į kurias jis gali būti grąžintas, jis yra atleidžiamas iš pareigų pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 65 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
13. Jeigu muitinės pareigūno gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją yra lygi pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto priede atitinkamai muitinės pareigūno pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus apskaičiuotai pareiginei algai, šiam muitinės pareigūnui nustatoma jo gautos pareiginės algos su priedu už kvalifikacinę kategoriją dydžio pareiginė alga.
14. Jei muitinės pareigūno gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją nėra lygi šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto priede muitinės pareigūnų pareigybių atitinkamų grupių pareiginių algų koeficientų intervaluose nurodytai pareiginei algai, šiam muitinės pareigūnui nustatoma pareiginė alga, lygi jo gautai pareiginei algai su priedu už kvalifikacinę kategoriją, kuri gali nesutapti su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto priede muitinės pareigūno pareigybei nustatytais pareiginės algos koeficientais, iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga. Tokiu atveju turi būti nustatomas tam muitinės pareigūnui taikytinas pareiginės algos koeficientas. Šis koeficientas apskaičiuojamas muitinės pareigūno gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę kategoriją padalinus iš šio įstatymo įsigaliojimo metu taikomo pareiginės algos bazinio dydžio.
15. Jeigu muitinės pareigūnas nesutinka eiti jam pasiūlytų muitinės pareigūno arba karjeros valstybės tarnautojo pareigų, jis atleidžiamas iš pareigų paskutinę iki šio įstatymo įsigaliojimo jo darbo dieną. Tokiems asmenimis taikomos garantijos, nustatytos muitinės pareigūnams ir valstybės tarnautojams, kurių pareigybės panaikintos.
16. Tarnybinių nuobaudų skyrimui už tarnybinius nusižengimus, padarytus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat nepanaudotų kasmetinių atostogų, nesuteiktų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo laikinai perkelto muitinės pareigūno perkėlimo į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias tos pačios, žemesnės arba aukštesnės kategorijos pareigas be jo sutikimo, trukmės apskaičiavimui taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos.
17. Įsigaliojus šiam įstatymui, muitinės pareigūnai pirmą kartą dėl jų atitikimo bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinami ne anksčiau kaip praėjus 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo, o vėliau – šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 8 straipsnio 6 dalyje nurodytoje tvarkoje nustatytu periodiškumu.
3 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai, finansų ministrui ir Muitinės departamento generaliniam direktoriui
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, finansų ministras ir Muitinės departamento generalinis direktorius iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KŪNO KULTŪROS IR SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 1 IR 10 STRAIPSNIŲ, PIRMOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2016 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato kūno kultūros ir sporto principus, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, reglamentuoja kūno kultūros ir sporto organizavimą bei pratybas švietimo ir mokslo įstaigose, nevyriausybinių kūno kultūros ir sporto organizacijų kompetenciją plėtojant kūno kultūrą ir sportą, rengiant sportininkus, plėtojant varžybų sistemą, reglamentuoja kūno kultūros ir sporto specialistų veiklą, profesionalaus sporto plėtros pagrindus, sporto varžybų ir renginių organizavimo principus, nustato sporto statinių reikalavimus.“
2 straipsnis. Pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimas
Pakeisti pirmojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„PIRMASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ KOMPETENCIJA“.
3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Ministerijų ir kitų valstybės institucijų, įstaigų kompetencija kūno kultūros ir sporto srityje
1. Krašto apsaugos ministerija ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos pagal savo kompetenciją organizuoja ir užtikrina karių fizinį parengtumą, sudaro sąlygas kariams sportuoti ir dalyvauti sporto varžybose.
2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija plėtoja neįgaliųjų kūno kultūrą ir sportą kaip integravimosi į visuomenę priemonę, remia šeimos ir bendruomenės fizinio aktyvumo iniciatyvas bei programas.
3. Susisiekimo ministerija reglamentuoja aviacijos sportininkų ir specialistų kvalifikacijos, skrydžių saugos, orlaivių techninės būklės kontrolės, skrydžių, motorlaivių, automobilių ir motociklų sporto organizavimo ir valdymo klausimus.
4. Sveikatos apsaugos ministerija plėtoja sveikos gyvensenos principus, rengia ir koordinuoja fizinio aktyvumo skatinimo programas, rengia teisės aktų, susijusių su fizinio aktyvumo didinimu, projektus, dalyvauja sprendžiant kovos su dopingo vartojimu sporte klausimus, nustato sportininkų ir sportuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimus.
5. Švietimo ir mokslo ministerija pagal savo kompetenciją formuoja ir vykdo kūno kultūros ir sporto politiką formaliojo ir neformaliojo švietimo programas vykdančiose įstaigose.
6. Vidaus reikalų ministerija rūpinasi vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fiziniu parengtumu, sudaro sąlygas šiems asmenims sportuoti ir dalyvauti sporto varžybose.
7. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rūpinasi muitinės pareigūnų fiziniu parengtumu, sudaro sąlygas šiems asmenims sportuoti ir dalyvauti sporto varžybose.
7. 8. Kitos ministerijos ir valstybės institucijos pagal savo kompetenciją dalyvauja formuojant kūno kultūros ir sporto politiką, įgyvendina ją ir sudaro sąlygas plėtoti kūno kultūrą ir sportą.“
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KŪNO KULTŪROS IR SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 1 IR 10 STRAIPSNIŲ, PIRMOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2016 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato kūno kultūros ir sporto principus, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, reglamentuoja kūno kultūros ir sporto organizavimą bei pratybas švietimo ir mokslo įstaigose, nevyriausybinių kūno kultūros ir sporto organizacijų kompetenciją plėtojant kūno kultūrą ir sportą, rengiant sportininkus, plėtojant varžybų sistemą, reglamentuoja kūno kultūros ir sporto specialistų veiklą, profesionalaus sporto plėtros pagrindus, sporto varžybų ir renginių organizavimo principus, nustato sporto statinių reikalavimus.“
2 straipsnis. Pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimas
Pakeisti pirmojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„PIRMASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ KOMPETENCIJA“.
3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Ministerijų ir kitų valstybės institucijų, įstaigų kompetencija kūno kultūros ir sporto srityje
1. Krašto apsaugos ministerija ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos pagal savo kompetenciją organizuoja ir užtikrina karių fizinį parengtumą, sudaro sąlygas kariams sportuoti ir dalyvauti sporto varžybose.
2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija plėtoja neįgaliųjų kūno kultūrą ir sportą kaip integravimosi į visuomenę priemonę, remia šeimos ir bendruomenės fizinio aktyvumo iniciatyvas bei programas.
3. Susisiekimo ministerija reglamentuoja aviacijos sportininkų ir specialistų kvalifikacijos, skrydžių saugos, orlaivių techninės būklės kontrolės, skrydžių, motorlaivių, automobilių ir motociklų sporto organizavimo ir valdymo klausimus.
4. Sveikatos apsaugos ministerija plėtoja sveikos gyvensenos principus, rengia ir koordinuoja fizinio aktyvumo skatinimo programas, rengia teisės aktų, susijusių su fizinio aktyvumo didinimu, projektus, dalyvauja sprendžiant kovos su dopingo vartojimu sporte klausimus, nustato sportininkų ir sportuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimus.
5. Švietimo ir mokslo ministerija pagal savo kompetenciją formuoja ir vykdo kūno kultūros ir sporto politiką formaliojo ir neformaliojo švietimo programas vykdančiose įstaigose.
6. Vidaus reikalų ministerija rūpinasi vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fiziniu parengtumu, sudaro sąlygas šiems asmenims sportuoti ir dalyvauti sporto varžybose.
7. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rūpinasi muitinės pareigūnų fiziniu parengtumu, sudaro sąlygas šiems asmenims sportuoti ir dalyvauti sporto varžybose.
8. Kitos ministerijos ir valstybės institucijos pagal savo kompetenciją dalyvauja formuojant kūno kultūros ir sporto politiką, įgyvendina ją ir sudaro sąlygas plėtoti kūno kultūrą ir sportą.“
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
ĮSTATYMO NR. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2016 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą.“
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir muitinės sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 25 ir daugiau metų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pareigūnus ir karius;“.
2. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) atleistiems dėl sveikatos, kai yra žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros ir muitinės sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų;“;
3. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių) ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros ir muitinės sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų.“
4. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pareigūnams ir kariams, dėl pačių kaltės pašalintiems iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 25 ar daugiau metų ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra ištarnavę 25 ar daugiau metų ir yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių), išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus.“
5. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„3. Pareigūnams ir kariams, kurie priimti į tarnybą iki 2016 m. sausio 1 d. ir kurių tarnybos laikas pensijai skirti, apskaičiuotas šio įstatymo nustatyta tvarka, 2016 m. sausio 1 d. yra 11 ir daugiau metų, šio straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikomas, o pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama, kai jie vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir muitinės sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) ištarnauja:“.
6. Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pareigūnams ir kariams, kurie iki 2016 m. sausio 1 d. dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) ir kurie 2016 m. sausio 1 d. buvo ištarnavę vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 20 ir daugiau metų, valstybinė pensija skiriama, kai po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, - senatvės pensijos amžių).“
7. Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pareigūnams ir kariams, kurie dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) po 2016 m. sausio 1 d. ir kurie 2016 m. sausio 1 d. buvo ištarnavę vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir muitinės sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 11 ir daugiau metų, valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę šio straipsnio 3 dalyje nustatytą tarnybos metų skaičių, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra ištarnavę šio straipsnio 3 dalyje nustatytą tarnybos metų skaičių, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra ištarnavę šio straipsnio 3 dalyje nustatytą tarnybos metų skaičių, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, ir yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių).“
3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros ir muitinės sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos;“.
4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnams ir kariams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros ir muitinės sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinė sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) mažiau negu 12 mėnesių, pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos skiriamos pagal pareigūno ar kario ištarnautų mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.“
5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenims, nestojusiems tarnauti arba nepriimtiems į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros ir muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnus ir karius, muitinės pareigūnus (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), pareigūnų ir karių valstybinės pensijos šio įstatymo nustatyta tvarka neskiriamos.“
2. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros ir muitinės sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.:“.
6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.
2. Muitinės pareigūnams, išskyrus muitinės sistemoje dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos tik įgijusiems teisę į šią pensiją po šio įstatymo įsigaliojimo. Skaičiuojant šių muitinės pareigūnų tarnybos stažą einant muitinės pareigūno pareigas, į tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitomi laikotarpiai einant muitinės pareigūno pareigas muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikus kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą ir einant muitinės pareigūno pareigas pagal muitinės pareigūno sąvoką, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
ĮSTATYMO NR. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2016 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) muitinės pareigūnai.“
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir muitinės sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse 25 ir daugiau metų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pareigūnus ir karius;“.
2. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) atleistiems dėl sveikatos, kai yra žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros ir muitinės sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse 5 ir daugiau metų;“;
3. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių) ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros ir muitinės sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse 5 ir daugiau metų.“
4. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pareigūnams ir kariams, dėl pačių kaltės pašalintiems iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 25 ar daugiau metų ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra ištarnavę 25 ar daugiau metų ir yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių), išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus.“
5. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„3. Pareigūnams ir kariams, kurie priimti į tarnybą iki 2016 m. sausio 1 d. ir kurių tarnybos laikas pensijai skirti, apskaičiuotas šio įstatymo nustatyta tvarka, 2016 m. sausio 1 d. yra 11 ir daugiau metų, šio straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikomas, o pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama, kai jie vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir muitinės sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse ištarnauja:“.
6. Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pareigūnams ir kariams, kurie iki 2016 m. sausio 1 d. dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos, ir kurie 2016 m. sausio 1 d. buvo ištarnavę vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje 20 ir daugiau metų, valstybinė pensija skiriama, kai jie yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, - senatvės pensijos amžių).“
7. Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pareigūnams ir kariams, kurie dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos, po 2016 m. sausio 1 d. ir kurie 2016 m. sausio 1 d. buvo ištarnavę vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir muitinės sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse 11 ir daugiau metų, valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę šio straipsnio 3 dalyje nustatytą tarnybos metų skaičių, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra ištarnavę šio straipsnio 3 dalyje nustatytą tarnybos metų skaičių, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, ir yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių).“
3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros ir muitinės sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos;“.
4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnams ir kariams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros ir muitinės sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinė sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) mažiau negu 12 mėnesių, pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos skiriamos pagal pareigūno ar kario ištarnautų mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.“
5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenims, nestojusiems tarnauti arba nepriimtiems į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros ir muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnus ir karius, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos šio įstatymo nustatyta tvarka neskiriamos.“
2. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros ir muitinės sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.:“.
6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.
2. Muitinės pareigūnams, išskyrus muitinės sistemoje dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos tik įgijusiems teisę į šią pensiją po šio įstatymo įsigaliojimo. Skaičiuojant šių muitinės pareigūnų tarnybos stažą einant muitinės pareigūno pareigas, į tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitomi laikotarpiai einant muitinės pareigūno pareigas muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikus kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą ir einant muitinės pareigūno pareigas pagal muitinės pareigūno sąvoką, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
KŪNO KULTŪROS IR SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 1 IR 10 STRAIPSNIŲ, PIRMOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI
2016 m. d. Nr.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 1 ir 10 straipsnių, pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui.
2. Įgalioti finansų ministrę Rasą Budbergytę, o jai negalint dalyvauti – finansų viceministrą Romualdą Gėgžną atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytuosius įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seime.
Ministras Pirmininkas
Finansų ministras