Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas baigė svarstyti naujojo Darbo kodekso (DK) projektą, kuris Seime turėtų būti svarstomas pavasario sesijoje. Nors pirminis projekto variantas buvo kritikuojamas už per didelį liberalumą, profesinių sąjungų pastangomis nemažai projekto straipsnių tapo socialiai atsakingesniais, nors yra likę straipsnių, dėl kurių profesinės sąjungos kategoriškai nesutinka. Pateikiame reikšmingus sprendimus, kurie buvo priimti komitete:

- Palikti „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“. Darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų, suteikiamos dvi poilsio dienos per mėn., o auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėn. Už šias dienas darbuotojui bus mokamas vidutinis jo darbo užmokestis. Taigi tėvams paliekama galimybė rūpintis savo vaikais kaip ir anksčiau. Mokslininkų parengtame pirminiame projekte tokio punkto nebuvo.

- Sutarta, kad darbuotojams, kurie yra profesinių sąjungų nariai, suteikiamos ne mažiau kaip penkios darbo dienos per metus, skirtos mokymui ir švietimui. Ne mažiau kaip už dvi iš jų mokamas vidutinis darbo užmokestis. Dabar galiojančiame kodekse to visai nebuvo numatoma.

- Į Kodekso projektą įtrauktas punktas, jog darbdaviui uždelsus atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo delsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų. Ši nuostata taikoma, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų. Mokslininkų siūlomame variante už šių pinigų neišmokėjimą nebuvo numatytos sankcijos.

- Iš Kodekso projekto išbrauktas punktas, leidžiantis darbo sutaryje nukrypti nuo Kodekse ar kitose darbo teisės normose numatytų imperatyvių taisyklių. Ginčai dėl tokių susitarimų teisėtumo būtų buvę nagrinėjami bendra darbo ginčų nagrinėjama tvarka.

- Mokslininkų siūlomame variante buvo įrašytas punktas, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą privaloma pranešti „Sodrai“ prieš vieną valandą iki numatytos darbo pradžios. Šis terminas dabartiniame projekte pakeistas į vieną darbo dieną. Taip pat papildyta, jog toks reikalavimas netaikomas, jei į darbą priimamo asmens darbo sutartyje nurodyta darbo vieta yra ne Lietuvoje ir jam taikomi ne Lietuvos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

- Komitetas pritarė pasiūlymui, jog darbdavys negali atleisti nėščiosios, dirbančios pagal terminuotą darbo sutartį.

- Mokslininkų siūlymu, nutraukiant darbo sutartį darbuotojas būtų įspėjamas prieš vieną mėn., o jei darbo santykiai tęsiasi mažiau nei metus – prieš dvi savaites. Komitete nuspręsta šiuos įspėjimo terminus padvigubinti tiems darbuotojams kurie augina vaiką iki 14 metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip 5 metai; taip pat patrigubinti įspėjimo terminus neįgaliems darbuotojams ir tiems žmonėms, kuriems iki pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.

- Nuspręsta, jog terminuota darbo sutartis nuolatiniam darbui gali būti sudaroma tik jei dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje. Terminuotų darbo sutarčių negali būti daugiau nei 20 procentų nuo visų darbdavio sudarytų sutarčių skaičiaus. Tai apsaugos dirbančiųjų interesus, nes pasitaiko atvejų, kai darbdaviai tokiomis sutartimis manipuliuoja.

- Profesinės sąjungos iškovojo, kad būtų atsisakyta nenumatytos apimties darbo sutarčių. Nors mokslininkai siūlė jas įvesti, komitetas šiam pasiūlymui nepritarė, nes dirbdami pagal tokią darbo sutartį darbuotojai prarastų įvairias socialines garantijas.

- Komitetas nusprendė palikti „atsiskaitymo lapelių“ tvarką. Nors mokslininkai siūlė jų atsisakyti dėl esą didelės biurokratinės naštos, SRDK nariai nusprendė, jog darbuotojai ir toliau turi gauti du dokumentus – darbo sutartį bei „atlyginimų lapelius“. Jų dėka dirbantieji, kaip ir anksčiau, galės efektyviai ginti savo interesus.

- Pritarta siūlymui palikti dabar galiojančią nuostatą, kad darbo grafikai turi būti derinami su darbuotojų atstovais. Taip pat papildyta, jog draudžiama darbuotojui skirti dvi darbo pamainas iš eilės.

- Nuspręsta pritarti LR Trišalės tarybos rastam kompromisiniam sprendimui, kuris numato, jog už 1 prastovos dieną bus mokamasdarbuotojo atlyginimas, prastovai tęsiantis iki 3 dienų, mokami 2/3 atlyginimo, o jei prastova tęsiasi ilgiau nei 3 dienas, paliekama 40% darbo užmokesčio. Taip pat buvo pritarta LR Trišalės tarybos siūlymui, jog prastovos atveju darbuotojo gaunamas atlyginimas už tą mėnesį negali būti mažesnis nei minimali mėnesinė alga.

- Nutarta leisti sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui tik sutarus dėl to kolektyvinėje sutartyje.

- Pritarta įpareigoti laikinojo įdarbinimo įmones gauti licencijas verstis šia veikla.

- Nuspręsta palikti tą pačią vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką pagal Vyriausybės nutarimą ir numatyti, kad tam tikrais atvejais, kai darbuotojui turi būti paliekamas darbo užmokestis, jis bus vidutinis.

- DK projektas papildytas punktu, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos bus aiškinamos darbuotojo naudai.

- Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.

- Darbuotojams, ilgą laiką išdirbusiems vienoje darbovietėje, išliks papildomos atostogos už stažą. Jų skyrimo tvarką nustatytų Vyriausybė, o ne darbdavių ir darbuotojų pasirašytos kolektyvinės sutartys, kaip buvo nuspręsta anksčiau.

- Nutarta, jog kiekvienoje įmonėje, kurioje dirba daugiau kaip 20 darbuotojų, privalo būti sukurta darbo apmokėjimo sistema – taip darbuotojai turės didesnę motyvaciją dirbti ir siekti profesinių aukštumų.

- Komitetas pritarė siūlymui, jog už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis darbo užmokestis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.

- Komiteto narių sprendimu papildytas DK projektas nustatant, kad darbuotojai, dalyvavę teisėtame streike,atsakomybėn dėl dalyvavimo streike netraukiami.

- Pritarta, kad teismai bylas dėl streiko teisėtumo turės išnagrinėti per 5 darbo dienas (buvo siūloma nagrinėti per 15 darbo dienų). Taip pat pritarta Trišalės tarybos siūlymui, kad bylos dėl streiko teisėtumo nagrinėjimo dalyku negali būti šalių iškelti ekonominiais ir socialinias motyvais paremti reikalavimai. Pritarta, kad teismui sprendžiant klausimą dėl streiko sustabdymo ar atidėjimo draudžiama taikyti Civilinio proceso kodekso reikalavimus.

- Komiteto nariai pritarė, kad darbuotojas apie savo sutikimą ar nesutikimą dirbti pagal pakeistas darbo sutarties sąlygas turėtų pranešti ne anksčiau negu prieš penkias darbo dienas.

- Nutarta, jog darbuotojams, dirbantiems vienoje įstaigoje iki 1-erių metų bus mokamos 2 savaičių išeitinės išmokos, 1-5 metus išdirbusiems mokamos 2 mėn. išeitinės kompensacijos iš darbdavio, o dirbantiems ilgiau kaip 5 metus, mokamos išeitinės iš darbdavio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo, kurio įstatymo projektas dar bus svarstomas.

- Komitete pritarta, kad darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo nevykdančiam darbdaviui gali būti skirta iki 500 Eur bauda. Nauja tvarka reikalinga dėl to, kad šiuo metu darbdavys gali ilgą laiką ignoruoti jam nepalankius sprendimus.

Naujasis Darbo kodekso projektas Seime užregistruotas 2015 m. birželio 12 d. Jį sudaro 264 straipsniai. Profesinės sąjungos dalyvavo visuose DK projekto svarstymuose, atstovaudama dirbančiųjų interesus. Profesinės sąjungos ir toliau aktyviai palaikys darbuotojų poziciją svarstant DK projektą Seime.

Parengta pagal lpsk.lt