Kovo 24 d. Lietuvos trišalėje taryboje ketinama pristatyti naujojo Darbo kodekso projektą. Liberalios pakraipos rengėjų paruoštas įstatymo projektas iki šiol visuomenei nebuvo rodomas.

Primename, kad šį ilgai lauktą projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu rengė liberalių ekspertų grupė, vadovaujama Vilniaus universiteto prof. Tomo Davulio. Rengėjams keliamas uždavinys - sukurti naują darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo modelį. Manoma, kad naujasis modelis ruošiamas darbdavų reikalavimu ignoruojant samdomų darbuotojų interesus.

Darbo kodekso projektą iki šiol buvo slaptas. Ministerija žadėjo jį pateikti dar praeitais metais, bet „premjera“ buvo nukelta į sausį. Galų gale projektas turėjo būti pristatytas vasario 24 dienos Trišalės tarybos posėdyje, tačiau jame negalėjo dalyvauti rengėjai.

Darbdaviai sveikina ir laukia ilgai žadėto darbo santykių liberalizavimo, tuo tarpu profesinės sąjungos jau kritikuoja paskirus žinomus siūlymus.

Lietuvos maistininkų profesinė sąjungos vadovė, šuo metu vadovaujanti Trišalei tarybai Gražina Gruzdienė tvirtino, kad nereikėtų skatinti visuomenės nepasitenkinimo tokiais pasiūlymais esant dabartinei geopolitinei situacijai. Ji ruošiasi aršioms diskusijoms antradienį svarstant šį klausimą Trišalėje taryboje.

Na, ką čia pasakyti, liūdna. Aš nematau iš to naudos valstybei ir darbuotojo padėties pagerinimo. Jeigu deklaruojame, kad padidės užimtumas ir sumažės atskirtis, tai kaip užimtumą gali padidinti viršvalandžių laisvas reguliavimas arba suminės darbo laiko apskaitos įvedimas?“ - sakė G.Gruzdienė.

Projekte siūloma atsisakyti normuoto darbo dienos laiko paliekant 40 valandų darbo savaitę, paprastinti terminuotų darbo sutarčių sudarymą.

G. Gruzdienė kalba, kad liberalizavus viršvalandinį darbą valstybė dėl to neteks pajamų, nes nebus priimama daugiau darbuotojų.

Pašnekovė nepritaria ir planams sutrumpinti įspėjimo terminą ir išeitinės išmokos dydį atleidžiamiems darbuotojams.

Kalbant apie išeitinių išmokų sumažinimą, tai yra labai blogai. Siūlomos vieno mėnesio įspėjimas visiems darbuotojams, jis didėja iki 2-3 mėnesių priešpensinio amžiaus darbuotojams. Tai, vadinasi, iš tų, kurie ilgai dirbo ir jiems teko išeiti iš darbo, yra atimamos pajamos. Tai kur čia mažėja atskirtis?“, - kalbėjo G. Gruzdienė.

Trišalei tarybai pateiktame Darbo kodekso projekte siūloma gerokai sutrumpinti tiek įspėjimo terminą atleidžiamiems darbuotojams, tiek išeitinės išmokos dydį.

Siūloma, kad kad visiems darbuotojams įspėjimo laikotarpis prieš atleidžiant iš darbo būtų 1 mėnuo, dirbantiems trumpiau nei metus - 2 savaites, o likus 1-2 metams iki pensijos - 2-3 mėn. Šiuo metu Lietuvoje įspėjimo laikotarpis yra 2-4 mėnesiai.

Taip pat norima gerokai nukirpti išeitinės išmokos dydį iki 1 mėnesio, jei darbuotojas dirba trumpiau nei metus – dviejų savaičių atlyginimo dydžio išmoką, dabar Lietuvoje išeitinė išmoka, priklausomai nuo stažo, gali būti nuo 1 iki 6 mėnesių.

Profsąjungos vadovė viliasi, kad projektas nebus priimtas. „Nemanau, kad jis bus priimtas šiais metais“, - dėsto ji.

Geru dalyku tarp siūlymų pašnekovė įvardija įrašytą nuostatą, kad minimalus atlyginimas gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktuose siūlymuose norima sutrumpinus įspėjimo terminą ir sumažinus išmokos dydį didinti bedarbių pašalpas.

Šiuo metu didžiausia nedarbo draudimo išmoka gali būti apie 300 eurų nepaisant buvusio atlyginimo.

Projekte siūloma, kad pirmuosius tris mėnesius bedarbis gautų 50 proc. buvusio atlyginimo, kuri palaipsniui mažėtų, o devynis mėnesius nerandant darbo visiškai nutrūktų jos mokėjimas.

Panaudota lprofsajungos.lt ir delfi.lt medžiaga