Lygiai prieš 25 metus įkurta Lietuvos žmogaus teisių asociacija. Prie jos ištakų stovėjo žymūs disidentai, kunigai, kultūros žmonės. Pirmasis asociacijos vadovas akademikas Antanas Buračas pripažįsta, kad ir šiandien demokratine vadinamoje Lietuvoje žmogaus teisės yra valdžios mindomos, todėl ir tuštėja mūsų valstybė.
Turtingieji turtėja neįtikėtinais tempais, o skurdas dar labiau gilėja. Atlyginimai per 5 metus pakilo apie 5 proc., pensijos apskritai nepadidėjo, o didžiųjų bendrovių pelnai išaugo dvigubai ir net daugiau, - akcentavo A.Buračas. - Vadinasi, politika yra veidmainiška. Valdžios veiksmuose daug, kalbų apie pažangą, pagalbą skurstantiems, bet iš tikrųjų priemonės mokesčių politikos srityje yra visiškai neveiksmingos. Milijonieriai nuo savo pelnų mokesčių neretai sumoka vos 1 procentą, prisidengdami „reinvestavimais“, spekuliacijomis su vertybiniais popieriais ir pan. O eiliniai žmonės iš savo menkų pajamų mokesčiams atseikėja 21 proc.
Asociacija parengė viešą kreipimąsi į visuomenę ir valdžios institucijas, kuriame akcentuoja, kad kas trečia šeima Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos arba ties ja. Skurdas yra ir viena svarbiausių emigracijos priežasčių.
„Jei nebūtų pabėgėlių bangos iš Afrikos, tai lietuvių tauta garsėtų kaip labiausiai migruojanti tauta visoje Europoje. Tai dar labiau didina socialinę atskirtį ir įtampą šalyje, nes senų, nedarbingų, neįgalių žmonių dalis didėja, o juos kažkam juk reikia išlaikyti“, - sakė A.Buračas.
Akademiko teigimu, žmonės, kurių teisės pažeidžiamos būtent juos skurdinant, dėl gausybės aplinkybių faktiškai net nepajėgia apsiginti.
Pirmieji migrantai iš Afrikos ir Artimųjų Rytų į Lietuvą turėtų būti perkelti netrukus, teigia vyriausybės atstovai. Pasak jų, vieno migranto priėmimas mėnesiui kainuos 600 eurų.
„Pirminė kalba buvo apie spalį, bet kol kas dar yra derinami tie klausimai. Mes realiausiai tikimės nuo Naujųjų metų“, – žurnalistams antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.
Vidutiniškai per mėnesį vieno migranto priėmimas, viceministro teigimu, atsieis 600 eurų.
Anot A. Šešelgio, ES skiriamų lėšų jų integracijai greičiausiai neužteks ir Lietuvai teks papildomai prisidėti nacionalinio biudžeto lėšomis. Viceministras taip pat sakė, kad bus bandoma išsiderėti, jog didesnė dalis ES skiriamų lėšų būtų pervedama avansu. Iš ES lėšų už kiekvieną migrantą turėtų būti skiriami 6 tūkst. eurų, bet, anot ministro, avansu pervedama tik 5 proc. sumos.
„Jeigu mes gauname 6 tūkst. už kiekvieną migrantą, o mums 600 (eurų per mėnesį) reikia, vadinasi 7200 eurų reikia metams (...). Tai skaičiuokime, kad 1200 eurų (už vieną imigrantą) metams papildomai Lietuva turėtų prisidėti“, – dėstė viceministras.
Jis taip pat ragino nelyginti paramos, reikalingos migrantui, su gyventojams skiriamomis socialinėmis išmokomis.
Skaityti daugiau: Kiekvienam migrantui per mėnesį – 600 eurų
Finansų ministerija Vyriausybei pristatė kitų metų valstybės biudžetą, kuris, kaip jau įprasta per visą Nepriklausomybės laikotarpį, ir vėl bus deficitinis: išleisime daugiau, nei gausime pajamų. Projektą pamatęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Petras Narkevičius nuo „Vakaro žinių“ neslėpė: pamačius kitų metų planus jam klausimų kilo daugiau, nei atsirado atsakymų.
Pagrindiniai kitų metų numatomo valstybės biudžeto skaičiai yra tokie: pajamų ketinama surinkti 7,893 mlrd. eurų, arba 1,2 proc. (96 mln. eurų) mažiau, nei ketinama surinkti šiemet. Kitų metų numatomos išlaidos - 8,485 mlrd. eurų, o tai 1 proc. (88 mln. eurų) daugiau nei šiais metais. Tad nesunku suskaičiuoti, kad ir kitais metais biudžetas bus deficitinis - išleisime beveik 0,6 mlrd. eurų daugiau, nei surinksime, nors dabartinė Vyriausybė savo kadencijos pradžioje užsiminė, kad 2016-aisiais galima sulaukti jei ne perteklinio, tai bent jau subalansuoto biudžeto.
Vyriausybės atstovai tvirtina, kad beveik visų svarbiausių mokesčių kitąmet planuojama surinkti daugiau: PVM - 3,7 proc., pelno - 7,3 proc., akcizų - 4,7 proc. Tačiau esą bendros pajamos sumažės dėl to, kad iki 2,006 mlrd. eurų (13,6 proc., arba 317 mln. eurų) mažės ES parama.
Kitų metų valstybės biudžeto projektą matęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P.Narkevičius „Vakaro žinioms“ teigė, kad kai kurie skaičiai jam atrodo įtartini, kai kurie - neaiškūs.
„ES parama bus mažesnė visu 2014-2020 metų laikotarpiu, nors tikslios priežastys neįvardijamos. Todėl mažesnės ir biudžeto pajamos. Man kyla daug klausimų ne tik dėl ES paramos sumažėjimo, bet ir dėl kitų dalykų. Aiškinsimės“, - pažadėjo P.Narkevičius.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) žada ieškoti galimybių, kad nuo kitų metų būtų padidintos algos muitininkams. Pareigūnai pažymi, kad tai būtų tikslingas žingsnis kovojant su korupcija - esą investavusi litą, valstybė atsiimtų šimtą. Kad metas kiek kilstelėti muitininkams atlyginimus, prabilo Seimo BFK pirmininkas Bronius Bradauskas. Jo nuomone, tai padidintų pareigūnų motyvaciją geriau atlikti savo pareigas. Patys muitininkai atkreipia dėmesį, kad jų algos jau seniai yra neadekvačios sudėtingoms darbo sąlygoms ir atsakomybei.
Nori parodyti rūpestį
B. Bradausko teigimu, dalis muitininkų neturi motyvacijos gerai dirbti. Jų algos mažos, kompensuojama tik dalis išlaidų degalams, naudojamiems važiuojant į darbą. Įvedus „švytuoklinį“ budėjimą, muitininkai iš vieno posto turi vykti budėti į kitą. Taip, pasak politiko, pareigūnai kas mėnesį nuosavais automobiliais pravažinėja po kelis šimtus litų. Tačiau valstybės lėšomis apmokamos toli gražu ne visos sąskaitos už degalus.
Esą todėl būtina kuo skubiau spręsti muitininkų motyvacijos problemą. „Kad nebūtų tokių atvejų, kai muitininkai pradeda rinkti po 10 litų. Kodėl renka? Iš blogo gyvenimo. Žinoma, neteisinu jų, bet yra visokių „kabliukų“, - aiškino B. Bradauskas.
Jis tikisi, kad Seime svarstant kitų metų valstybės biudžetą pavyks numatyti bent kelis papildomus milijonus litų muitininkų atlyginimams kelti ir kompensacijoms už degalus padidinti. „Jeigu reikalaujame iš jų, turime šiek tiek ir duoti. Parodykime muitininkams, kad jais rūpinamės“, - sakė komiteto pirmininkas.
Apkarpė ir neatkūrė
Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius įsitikinęs, kad algų didinimo klausimą svarstyti būtina. Jis priminė, kad per krizę 2009 metais pareigūnų bazinis atlyginimo dydis buvo sumažintas nuo 490 litų iki 475 litų, o tų pačių metų liepą - iki 450 litų, ir iki šiol nėra atkurtas. „Dėl griežtų reikalavimų priimant į darbą, kylančio minimalaus pragyvenimo lygio žemesnių kategorijų muitinės pareigūnų pareigos darbo rinkoje tampa vis mažiau patrauklios. Taip pat manau, kad nuo atlyginimo dydžio priklauso ir požiūris į darbą, jis turi įtakos atsisakant neskaidrių ryšių“, - pažymėjo A. Šipavičius.
Vyriausybės Seimui pateiktame naujojo Darbo kodekso variante mainais už mamadienius ir tėvadienius siūlė skirti daugiau dienų mokymuisi, už 5 mokant 100 proc. atlyginimo, o už likusias – dalį jo.
Per antradienį vykusį Trišalės tarybos posėdį nebuvo apsispręsta dėl naujos teisės dirbantiesiems. „Tai būtų papildoma teisė, tačiau nepamirškime, kad rengėjai labai aiškiai pasakė: tai yra duodama už mamadienius ir tėvadienius. Tad tai nėra papildoma dovana, nes mainais siūloma kažką atimti ir tai vadinama interesų balansu“, – pabrėžė Profsąjungas konsultuojantis darbo teisės ekspertas, advokatas Nerijus Kasiliauskas.
Pasikėsinimą į tėvadienius ir mamadienius, vaikus auginantys darbuotojai vadina cinizmo viršūne. „Darbo kodekso pataisų siūlytojai tikriausiai inkubatoriuose užaugo. Viena diena per mėnesį, kai gali pabūti su vaiku, paslaugyti sergantį, mums – aukso vertės“, – sakė trijų vaikų mama Rasa. Siūlymą tėvadienius ir mamadienius iškeisti į ilgesnes mokymosi atostogas moteris vadino cinizmu: „Suprantu, kad turime rūpintis savo kvalifikacija ir patrauklumu darbo rinkoje ateityje, tačiau mūsų vaikams dėmesio reikia šiandien“, – priminė mama.
„Tai išgirdusi labai susinervinau, nes mamadienių paskirtis visai kita. Pvz., ir šiandien mano vaikai suslogavo, tad pasiėmiau mamadienį – turiu tokią galimybę imti dieną, kai man reikia. Pakako mergaitėms pabūti namuose, ir be jokių gydytojų ar nedarbingumo lapelių apsiėjome. Pagėrė arbatyčių ir daug geresnės sveikatos išleidome į darželį“, – sakė valstybinėje įmonėje dirbanti dvynukių mama Eglė.
Skaityti daugiau: Valdžia naikins "mamadienius" ir priims migrantus
Skambios Lietuvos teismų savivaldos atstovų frazės apie augantį visuomenės pasitikėjimą teismais, greičiausiai, tėra tik nevykusi reklaminė akcija – per pastarąją savaitę mažiausiai dviejose bylose buvo paskelbti tokie nuosprendžiai, dėl kurių turėtų būti gėda visai teismų sistemai.
„Skaitant nuosprendžio turinį, gėda už savo kolegų darbą – aibė klaidų, šį dokumentą sunku nuosprendžiu pavadinti“, – kritikuodamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, paskelbtą Trakų rajono mokytojo nužudymo byloje, aiškino Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas.
Jo teigimu, „Lietuvos Respublikos vardu“ priimtas nuosprendis surašytas nesilaikant elementarių valstybinės kalbos rašybos, skyrybos, asmenavimo taisyklių.
Teisėjas nevyniojo žodžių į vatą – dėl nužudymo nuteistiems pusbroliui ir pusseserei paskelbtu nuosprendžiu žlugdomas pasitikėjimas ne tik bylą išnagrinėjusiu bendrosios kompetencijos teismu, bet visa bendrosios kompetencijos teismų sistema.
Nors Trakų mokytojo žudikų byloje buvo pridaryta aibė klaidų, tačiau Vilniaus apygardos teismas jį bent surašė, tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas (nuotr.), itin išgarsėjęs nagrinėdamas vadinamąją Kauno pedofilijos bylą ir pasisakymais apie teismų sistemą, nė nesivargino surašydamas nuosprendį.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje vilnietis Valentinas Jonikas buvo pripažintas kaltu dėl neteisėtai veiklai vykdyti įmonių įsteigimo, paskelbė, kad apylinkės teismo teisėjo paskelbtas nuosprendis „negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu, ir tuo labiau teisingu“.
Skaityti daugiau: Nuosprendžiai, darantys gėdą teismų sistemai