Vasario 6 d. departamente įvyko Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (MDPS) atstovų ir Muitinės departamento vadovų susitikimas, kurio metu buvo diskutuota apie muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo procesą. Kalbėta apie tai, kad blogą Muitinės departamento statutinės komisijos darbą lemia ne vien pasenęs reglamentas, bet ir objektyvumo trūkumas, bei neetiškas komisijos narių elgesys. Muitinės departamento iniciatyva aptartas bendros pozicijos išsakymo susitikimuose su asignavimų valdytojais (Finansų ministerija) klausimas.

Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Leokadija Daujotaitė ir valdybos pirmininkas Jūrius Bruklys posėdį pradėjo iškeldami klausimą dėl akivaizdžiai prastėjančių darbo sąlygų.

Muitinės vadovai pritarė šiems pastebėjimams ir paminėjo, jog kasmet gauna nusiskundimų dėl vis prastesnio paslaugas atliekančių tarnybinių patalpų valytojų darbo bei mato vis brangstančias paslaugų kainas ir paprašė profsąjungos atstovų padėti ir kartu spręsti šią problemą: stebėti, fiksuoti, analizuoti ir reikšti pretenzijas. Muitinės departamento vadovai įsipareigojo svarstyti galimybę sugrįžti prie nuolatinių valytojų samdymo.

Taip pat buvo iškeltas klausimas apie muitinės pareigūnų buitinių tarnybos sąlygų pagerinimą teritorinėse muitinėse, nes pareigūnų persirengimo patalpos naudojamos kitoms reikmėms, spintelių dydžiai nepakankami, patalpose nėra dušų ir pan.

Arūnas Adomėnas informavo, kad š. m. kovo mėnesį visus muitinės pastatus valdyti perima Valstybės įmonė Turto bankas. Pasak jo, už pastatų administravimą muitinei teks mokėti preliminariais skaičiavimais apie 240 tūkst. eurų, tuo metu kai Finansų ministerija muitinės turtui administruoti yra skyrusi vos 88 tūkst. eurų. Todėl šiuo metu yra sprendžiamas klausimas, kur gauti trūkstamų pinigų, juolab, kad kitiems poreikiams lėšos taip pat yra gerokai apkarpytos.

Leokadija Daujotaitė taip pat pasidomėjo, kaip būtų galima spręsti postų bei mobiliųjų grupių pareigūnų uniformų trūkumo klausimą. Finansų skyriaus viršininkas Arūnas Bartaška patikino, kad iš viso per metus pareigūnų uniformoms yra numatyta 230 tūkst. eurų. Bendru sutarimu buvo priimtas sprendimas peržiūrėti uniformų dėvėjimo terminus ir komplektų skirstymo prioritetus.


Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovai atkreipė dėmesį į nepatenkinamą statutinės komisijos veiklą. Personalo administravimo skyriaus viršininkas Irmantas Lideikis informavo, kad 2017 m. lapkričio 28 d., dar prieš prasidedant tarnybinės veiklos vertinimui, visiems teritorinių muitinių direktoriams, muitinės įstaigų vadovams, generalinio direktoriaus pavaduotojams ir departamento struktūrinių padalinių viršininkams buvo išsiųstas MD generalinio direktoriaus raštas Nr. (5.21) 3B-11370. Minėtame rašte pateiktos kvotos, susijusios su muitinės pareigūnų veiklos vertinimu. Jame akcentuota, kad planuojami skirti valstybės biudžeto asignavimai muitinės pareigūnų darbo užmokesčiui turėtų būti prioritetiniai vertinant muitinės įstaigų pareigūnų darbo rezultatus. Profesinės sąjungos atstovai su išsakyta Muitinės departamento nuostata nesutiko. Pareigūnų atstovai pabrėžė, kad tarnybinės veiklos vertinimą „labai gerai“ turi gauti visi labai gerai savo pareigas vykdę pareigūnai.

Finansų skyriaus viršininkas Arūnas Bartaška prieštaravo, kad praėjusių metų pabaigoje atliko skaičiavimus ir remdamasis jais parengė rekomendacijas Personalo administravimo skyriui informuoti tiesioginius vadovus, kad yra būtina atsižvelgti į 2018 m. planuojamą skirti darbo užmokesčio lėšų kiekį.

Leokadija Daujotaitė išreiškė susirūpinimą, nes kilo nepasitenkinimas tų postų pareigūnų, kurie buvo pervertinti iš „labai gerai“ į „gerai“. MDPS atstovai pasiūlė tarnybinės veiklos vertinimą atliekančiai statutinei komisijai visų pirma atsižvelgti į pareigūnų darbo kokybę. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į nederamą statutinės komisijos pirmininko ir jos narių elgesį statutinės komisijos posėdžio metu, bendravimo įgūdžių trūkumą. Atkreiptas dėmesys, kad minėtai komisijai trūksta objektyvumo ir kompetencijos vertinti pareigūnų gebėjimus, bei teikti pasiūlymus dėl institucijos skatinimo išteklių valdymo.

Generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytenis Ališauskas, kuris taip pat yra ir LR muitinės tarnybinės veiklos vertinimo statutinės komisijos pirmininkas, teisinosi, kad susidarė nemaloni situacija, kai dalis pareigūnų statutinėje komisijoje nebuvo įvertinti taip kaip pasiūlė jų tiesioginiai vadovai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad minėti pareigūnai dirba blogai. Jis pridūrė, kad tolimesniame vertinimo etape, remiantis muitinės profsąjungos atstovų siūlymu, bus galima atsižvelgti į darbuotojų atstovų išsakytas pastabas.

Leokadija Daujotaitė iškėlė klausimą, kad analizuodama vertinamų pareigūnų sąrašą pastebėjo, jog ne visoms muitinės įstaigoms buvo taikomi ribojimai rekomenduoti MD generalinio direktoriaus rašte Nr. (5.21) 3B-11370. Kai kurios muitinės įstaigos neatsižvelgė į neteisėtas MD rekomendacijas, teikė ir įvertino daugiau pareigūnų nei buvo nurodyta.

Arūnas Adomėnas išreiškė poziciją, kad muitininkų tarnybinės veiklos vertinimas gali būti neobjektyvus, t.y. tam tikra paskata motyvuoti ir išlaikyti gerai dirbančius pareigūnus. Buvo galvojama, kaip finansiškai motyvuoti tuos muitininkus, kurių darbas susijęs su centralizuotu įforminimu. Dabar vykstančių tarnybinės veiklos vertinimų metu siekiama išskirti iš kitų ir paskatinti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnus. Neva, dėl kompetencijos į juos nuolat žvalgosi kitų valstybės tarnybų vadovai. Todėl norint juos išlaikyti tarnyboje, buvo priimtas sprendimas įvertinti „labai gerai“ daugiau tokių pareigūnų, negu kitose muitinės įstaigose. Jis pridūrė, kad MD nuožiūra ne visiems atskirų muitinės įstaigų pareigūnams bus taikomos vienodos vertinimų „labai gerai“ kvotos.

Pasak generalinio direktoriaus, atliekami skaičiavimai, kiek pareigūnų galima įvertinti norint, kad atlygis padidėtų didžiausiam įmanomam pareigūnų skaičiui. Anot generalinio direktoriaus, visiems dirbantiems labai gerai to padaryti nėra įmanoma dėl riboto Finansų ministerijos muitinei skiriamo biudžeto. Profesinės sąjungos atstovai neišgirdo jokio paaiškinimo iš MD generalinio direktoriaus apie tai, kad pasitaiko atvejų, kai darbo užmokesčio lėšos metų gale būna neišmokamos darbuotojams, o gražinamos atgal į biudžetą.

Vytenis Ališauskas dar kartą pabrėžė, kad asignavimų valdytoja, Finansų ministerija, neskirianti pakankamai lėšų darbo užmokesčiui. Jis patikino, kad jei tik institucijos biudžetas leistų, būtų gauta daugiau lėšų iš asignavimų valdytojo, ar metų eigoje jų būtų pervesta papildomai pareigūnų darbo užmokesčiui, galima būtų organizuoti neeilinius pareigūnų vertinimus. Jis taip pat pakvietė muitinės pareigūnų profsąjungos atstovus prisidėti ir šio tikslo siekti kartu.

Jūrius Bruklys pasakė, kad per neeilinius vertinimus galima būtų atitaisyti statutinės komisijos darbo broką ir minimizuoti padarytą materialinę žalą pareigūnams. Kai kur reikėtų keisti ir sisteminį požiūrį į statutinės komisijos darbo organizavimą: nėra tinkamo darbo reglamento, MD atstovaujantys statutinės komisijos nariai dažnai elgiasi neetiškai, įžeidinėja ir niekina vertinamus pareigūnus. Statutinės komisijos darbas organizuotas netinkamai. Komisijos nariams laiku nepateiktos vertinimo išvados ir kiti posėdžio dokumentai. Posėdžių protokoluose nefiksuojami klausimai ir atsakymai. Vertinimo klausimai formuluojami nevienareikšmiškai, neatsižvelgiant į vertinamo pareigūno darbo pobūdį.

Muitinės generalinio direktoriaus dėmesys buvo atkreiptas į ypatingai netoleruotinus ir neteisėtus Statutinės komisijos veiksmus, kuomet skyrių ir postų vadovai buvo kviečiami į posėdį ir jiems nurodoma iš vertinamųjų sąrašo ,,savo noru“ išbraukti pareigūnus, kuriuos jie patys ir įvertino ,,labai gerai“. Profesinės sąjungos nuomone apgailėtina ir tai, kad tokie vadovai, išbraukę pavaldinius, savo kandidatūras paliko vertinimui. Nesuprantama, kodėl tokie skyrių ir postų viršininkai, buvo įvertinti ,,labai gerai“. Generalinio direktoriaus buvo prašoma įvertinti šiuos neteisėtus veiksmus ir netvirtinti tokių statutinės komisijos sprendimų.

Vytenis Ališauskas aiškino, kad šiuo metu galioja pasenęs statutinės komisijos darbo reglamentas, patvirtintas Finansų ministro įsakymu. Jo nuostatos yra tobulintinos. Tarnybinei veiklai vertinti skirta medžiaga siekiant sutaupyti laiko yra keliama į elektroninę erdvę (E-Room). Atvejai, kai dokumentai iš anksto nesukelti, nutinka tuomet, kai netikėtai keičiasi posėdžio sekretorė. Pavaduotojas pripažino, kad komisijos darbas organizuotas padrikai, nes posėdžių protokolai dėl žmogiškojo faktoriaus taip pat vėluoja. Kalbėdamas apie neetišką komisijos narių elgesį, jis teisinosi, kad pastaraisiais metais statutinės komisijos posėdžių metu papildomi klausimai yra užduodami tik tais atvejais, kai vertinamas pareigūnas nesutinka su įvertinimu ir komisija pokalbio metu turi išsiaiškinti, ar jis tikrai yra vertas aukštesnio įvertinimo. Apie tai, jog neetiškai elgiamasi ir kitais atvejais komisijos pirmininkas nesugebėjo pasakyti nieko.

Arūnas Bartaška informavo, kad Lietuvos muitinei darbo užmokesčio fondas 2018 m. buvo padidintas 391,0 tūkst. eurų. Ir tai buvo skirta tik baziniam dydžiui ir minimaliai algai padidinti. Jo nuomone, buvo siekiama įgyvendinti teisingumo principą, t. y. kad visose muitinės įstaigose labai gerai įvertintų pareigūnų procentas būtų panašus ir nebūtų viršytos Lietuvos muitinei darbo užmokesčiui skirtos lėšos. Deja, šį principą sugriovė pati MD statutinė komisija vertindama subjektyviai ir skirtingai įvairių muitinės įstaigų darbuotojus.

Leokadija Daujotaitė pasiūlė, kad pareigūnai tam tikra konkrečia proga būtų skatinami vienodomis išmokomis, o ne atlyginimo dydžio premijomis. Anot jos, pareigūnų atlyginimai nėra vienodi ir už tą patį (pvz. muitinės švenčių proga, asmeninio jubiliejaus proga) pareigūnai gauna skirtingo dydžio išmokas, nors pareiginės algos dydžio priedas tiktų tik ypatingo tarnybinio pasižymėjimo atvejais.

Taip pat buvo pasiūlyta, kad kiekvienas skyriaus, posto viršininkas žinotų kiek sąrašinių pareigybių (etatų) yra nustatyta, kiek pinigų darbo užmokesčiui skirta konkrečiam padaliniui. Tada galima būtų sklandžiau organizuoti ne tik tarnybinės veiklos vertinimo procesą, bet teisingiau paskirstyti pinigus apmokėjimui už padidėjusį darbo krūvį.

Arūnas Adomėnas paminėjo, kad išties yra dėkingas pareigūnams, kurie imasi papildomų užduočių, yra iniciatyvūs ir nebijo atsakomybės. Generalinis direktorius susitikimą užbaigė žodžiais, kad jei profsąjungos ir muitinės administracija veiktų kartu, būtų galima tikėtis geresnių rezultatų ir pozityvesnių asignavimo valdytojų sprendimų.

MDPS informacija