Lietuvos muitinėje nauja vadovė

Muitinės departamento generalinio direktoriaus konkursą laimėjo dabartinė jo vadovo pavaduotoja Žaneta Rudaitienė.

Ji BNS ketvirtadienį patvirtino anksčiau šią savaitę pripažinta Finansų ministerijos rengto konkurso laimėtoja.

„Konkursas vyko, pripažino mane laimėtoja, dabar laukiame tolesnių skyrimo procedūrų“, – BNS sakė Ž. Rudaitienė.

Naują Muitinės vadovą į pareigas turės paskirti finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Keli šaltiniai BNS teigė, kad valdantieji reiškė lūkestį į Muitinės vadovus skirti su dabartine sistema nesusijusį žmogų, tikėdamiesi tarnybos atsinaujinimo.

K. Vaitiekūnas anksčiau yra sakęs, kad naujajam vadovui teks ne tik modernizuoti instituciją, bet ir sustiprinti jos gebėjimą reaguoti į pasikeitusią geopolitinę realybę, kai prekybos srautai, sankcijos agresoriams ir išaugusi rizika pasienyje reikalauja ypač aukštos kompetencijos.

49-ių Ž. Rudaitienė yra vidaus tarnybos pulkininkė, karjerą pradėjo policijoje, nuolat kilo pareigose, o muitinės direktoriaus pavaduotoja paskirta 2021 metais.

Muitinės departamento vadovo kadencija yra penkeri metai.

Šiuo metu departamentui laikinai vadovauja direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas.

pagal Laikmetis.lt informaciją

Parama MDPS

Primename, kad jau galite deklaruoti pajamas ir kartu skirti dalį savo gyventojų pajamų mokesčio pasirinktiems paramos gavėjams – tarp jų ir profesinėms sąjungoms.

Tikimės, kad savo darbais pelnėme Jūsų pasitikėjimą ir 0,6 proc. savo GPM skirsite Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai! Nepamirškite, kuo stipresnė mūsų bendruomenė, tuo daugiau naudos mums !

Paramos skyrimas jums nieko papildomai nekainuoja, tereikia skirti keletą minučių ir atlikti kelis veiksmus:

1. Prisijunkite prie Elektroninio deklaravimo sistemos (nuoroda:  https://deklaravimas.vmi.lt/ );
2. Kairėje pusėje pasirinkite „Pildyti formą“;
3. Iš dažniausiai pildomų formų pasirinkite formą pavadinimu „Prašymas skirti paramą “ (kodas FR0512);
4. Skirdami paramą nurodykite šiuos duomenis – Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, kodas - 193400979;

Skirdami paramą Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, jūs neprarandate galimybės jos skirti ir mokykloms, darželiams, nevyriausybinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms ar kitiems paramos gavėjams. Jiems galite skirti 1,2 proc. nuo GPM.

Jums tai nieko nekainuos ir taps svarbia paspirtimi MDPS atstovaujant darbuotojus. Jei iki gegužės 1 d. nepaskirsite GPM dalies organizacijoms, ji tiesiog liks valstybės biudžete.

Norėdami paremti profesinę sąjungą, tai galite padaryti per čia  https://www.vmi.lt/evmi/deklaruoti-pajamas ...

Taip pat kviečiame paraginti savo šeimos narius ir kitus bendraminčius – kiekvieno indėlis svarbus!

Skaityti daugiau: Parama MDPS

Kada geriausia ir palankiausia imti atostogas 2026 metais

Planuojantiems 2026 metų atostogas verta atkreipti dėmesį ne tik į orus ar kelionių kainas, bet ir į tai, kada imti atostogas finansiškai palankiausia. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija socialiniame tinkle atkreipė dėmesį, kad skirtingais mėnesiais atostoginių vidurkis gali skirtis, o „žirklės“ – gana apčiuopiamos.

Kuriais mėnesiais atostogauti palankiausia Asociacija nurodo, kad geriausi mėnesiai atostogoms 2026-aisiais – kovas, balandis ir tradiciškai liepa.

„Palankiausi mėnesiai atostogauti – kovas, balandis ir tradicinė liepa (max +59 €)“, – teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija.

Tuo metu yra ir mėnesių, kai atostoginių vidurkis, palyginti su palankiausiais laikotarpiais, gali būti mažesnis.

„Mažiausias atostogų vidurkis būtų už vasarį, gegužę, lapkritį ir gruodį (max −77 €)“, – rašoma asociacijos įraše.

Kiek tai gali sudaryti pinigais Skaičiavimai pateikiami su aiškiomis prielaidomis: kai darbo užmokestis stabilus, alga nesikeičia ir nėra papildomų priedų. Tuomet pasirinktas mėnuo gali reikšti kelių dešimčių eurų skirtumą.

„Taigi dėl pasirinkimo, kada atostogauti 2026 m., „žirklės“ yra nuo +59 € iki −77 €, jei alga iki mokesčių yra 2000 € ir atostogaujama 10 darbo dienų“, – teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija.

Paprasčiau tariant, bendra skirtumo amplitudė tarp palankiausio ir nepalankiausio pasirinkimo gali siekti iki 136 eurų.

Kada ši taisyklė galioja, o kada – ne Asociacija pabrėžia, kad pateikta taisyklė yra aktuali tik tuomet, kai darbuotojo atlygis kas mėnesį išlieka vienodas ir nėra kintamųjų dalių.

Skaityti daugiau: Kada geriausia ir palankiausia imti atostogas 2026 metais

Ar darbuotojas turi teisę prašyti atlyginimo pakėlimo remdamasis skaidrumo direktyva?

Šis klausimas vis dažniau kyla ne teorijoje, o realiose, jautriose situacijose. Ir dažnai – tada, kai darbuotojas staiga pamato skaičius.
Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva (ES) 2023/970 nesukuria automatinės teisės į atlyginimo didinimą, bet ji suteikia darbuotojui teisinį pagrindą klausti ir reikalauti paaiškinimo.
Pažiūrėkime, kaip tai atrodo praktikoje.

🔍 Ką realiai reiškia teisė į informaciją?
Teisė į informaciją nėra abstrakti. Ji tampa labai konkreti tokiose situacijose kaip:
🔹 Grįžimas po vaiko priežiūros atostogų
Darbuotoja (ar darbuotojas) grįžta po 1–2 metų vaiko priežiūros atostogų ir sužino, kad:
• tuo metu buvo priimtas naujas darbuotojas,
• jis atlieka tą patį ar lygiavertį darbą,
• bet gauna didesnį atlyginimą.

👉 Klausimas darbdaviui:
ar atlyginimų skirtumas pagrįstas objektyviais kriterijais, ar jis atsirado tiesiog „rinkos sąlygų“ ar patogumo pagrindu?
🔹 Ilgametis darbuotojas ir „brangesnis naujokas“
Darbuotojas dirba įmonėje 5–7 metus, turi patirtį, perėmė atsakomybes, tačiau:
• naujai priimtas darbuotojas iš karto gauna didesnį atlygį;
• pareigybės – faktiškai tokios pačios.

👉 Direktyvos kontekste tai jau ne emocinis nepasitenkinimas, o klausimas:
ar atlygio sistema nėra netiesiogiai diskriminuojanti?
🔹 Priedai vieniems – tyliai, kitiems – niekada
Vienam darbuotojui reguliariai skiriami:
• priedai,
• premijos,
• papildomi mokėjimai „už rezultatus“.

Skaityti daugiau: Ar darbuotojas turi teisę prašyti atlyginimo pakėlimo remdamasis skaidrumo direktyva?

Ar tikrai penktadienį galite išeiti valanda anksčiau?

📍DARBO DIENOS TRUMPINIMAS PRIEŠ ŠVENTES: MITAI IR TEISINĖ REALYBĖ
Artėjant Vasario 16-ajai – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, kasmet pasikartoja tas pats klausimas:
jeigu šventinė diena – pirmadienį, ar penktadienis prieš ją turi būti sutrumpintas viena valanda?
Atsakymas trumpas, bet teisiškai svarbus: ne, nebūtinai.

1️⃣ KĄ NUMATO DARBO KODEKSAS?
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio 6 dalį:
„Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.“
Esminis akcentas – „švenčių dienų išvakarėse“.
Tai reiškia:
• trumpinama tik ta darbo diena, kuri kalendoriškai eina prieš šventinę dieną;
• trumpinama viena valanda;
• atlyginimas dėl to negali būti mažinamas.

2️⃣ KAS YRA ŠVENTĖS IŠVAKARĖ?
Jeigu šventinė diena yra:
📅 Pirmadienį (pvz., Vasario 16 d.)
Tuomet jos išvakarė yra sekmadienis.
Ir čia atsiranda esminė teisinė detalė:
• jeigu sekmadienis pagal darbo grafiką yra poilsio diena, darbo dienos trumpinimo pareiga neatsiranda.
📌 Penktadienis nėra laikomas šventės išvakarėmis, nes po jo eina:
• šeštadienis (poilsio diena),
• sekmadienis (poilsio diena),
• ir tik tada – šventė.
Todėl penktadienis prieš pirmadienio šventę pagal įstatymą nėra trumpinama darbo diena.

Skaityti daugiau: Ar tikrai penktadienį galite išeiti valanda anksčiau?

Darbo ir poilsio laikas: kada grafikas pažeidžia darbo kodeksą?

📍Darbo grafikas nėra „susitarimo reikalas“, jei pažeidžiamos Darbo kodekso (DK) ribos. Nuo darbo ir poilsio režimo priklauso ne tik darbuotojo sveikata, bet ir darbdavio atsakomybė – nuo VDI patikrinimų iki darbo ginčų ir delspinigių už neapmokėtus viršvalandžius.

DARBO IR POILSIO LAIKO ATMINTINĖ

Pagrindinės ribos (DK 112, 114, 119, 122 str.):

• 40 val./sav. – normali darbo laiko norma (jei nenustatyta kitaip).
• ≤ 48 val./sav. vidutiniškai – su viršvalandžiais per kiekvieną 7 dienų laikotarpį.
• ≤ 60 val./7 dienas – absoliuti riba su viršvalandžiais ir papildomu darbu (tai „lubos“, ne norma).
• ≤ 12 val./pamaina – su viršvalandžiais, neįskaitant pietų pertraukos.
• Kasdienis poilsis – ≥ 11 val. tarp pamainų.
• Savaitinis poilsis – ≥ 35 val. nepertraukiamo poilsio per 7 paeiliui einančias dienas.
• Pietų pertrauka – 30–120 min. ne vėliau kaip po 5 val. darbo (DK 122 str.).

Kam taikomos papildomos garantijos / išimtys:

• Nepilnamečiams darbuotojams (draudžiami viršvalandžiai, naktinis darbas, ilgos pamainos).
• Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms (viršvalandžiai, naktinis darbas, poilsio ir švenčių dienos – tik su sutikimu, papildomos pertraukos, saugios darbo sąlygos).
• Darbuotojams, auginantiems vaikus (mamadieniai / tėvadieniai, papildomas poilsis, lankstesnis režimas).
• Dirbantiems naktį ir suminės darbo laiko apskaitos režimu – papildomos, griežtesnės ribos ir specialūs grafiko reikalavimai.

DAŽNIAUSIOS KLAIDOS

Skaityti daugiau: Darbo ir poilsio laikas: kada grafikas pažeidžia darbo kodeksą?