II pakopos pensijų sistemą reikia keisti
Kovo 27 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) surengė pasitarimą, kuriame siekė su suinteresuotomis pusėmis susitarti, kas galėtų būti svarbios priežastys, dėl kurių žmonės galėtų nutraukti kaupimą II pakopos privačiame pensijų fonde. Konstitucinis Teismas (KT) kovo pradžioje paskelbė, kad žmonėms turi būti numatyta galimybė pasitraukti iš kaupimo dėl svarbių priežasčių.
Ministrė Monika Navickienė susitiko su privačių pensijų fondų valdytojų, kaupiančiųjų, profesinių sąjungų darbdavių, Lietuvos banko, „Sodros“, Finansų ministerijos atstovais.
Viceministras Martynas Šiurkus pristatė SADM atliktos gyventojų apklausos rezultatus. Virš 90 proc. gyventojų (iš daugiau nei 3 tūkst. apklaustųjų) norėtų turėti galimybę atsiimti pinigus iš antros pakopos dėl itin svarbių priežasčių. Tarp jų dažniausiai buvo vardijama sunki liga, sunki negalia ir jei susidaro aplinkybės, kad žmogus gali prarasti vienintelį būstą. Daugumos apklausoje dalyvavusiųjų pajamos – daugiau nei 1200 eurų „į rankas“.
Tiek Investicinių ir pensijų fondų, tiek Pensijų fondų dalyvių asociacijų atstovai teigė, jog išimčių pasitraukti iš II pensijų kaupimo pakopos sistemos sąrašas turi būti trumpas ir baigtinis, o pasitraukimo priežastys neturėtų būti susijusios su vartojimu. Privačių pensijų fondų atstovai taip pat teigė nepageidaujantys papildomos naštos, susijusios su priežasčių vertinimu, sprendimų priėmimu ir išlaidomis atstovavimui teismuose. Ją esą galinti prisiimti „Sodra“.
Ministrė M. Navickienė sakė, jog po KT sprendimo nebus taip, kad fondų valdytojams niekas nesikeis. Jos teigimu, ministerija nesvarsto galimybės, jog „Sodra“ apsiimtų papildomą naštą.
Susitikime išdėstyta ir LPSK pozicija. LPSK ir toliau mano, jog II pakopos privati pensijų kaupimo sistema yra ydinga ir nepalanki žmonės, uždirbantiems iki vidutinės mėnesio algos. Kas link sąrašo, tai jis niekada nebus baigtinis, nes nuolat rasis iniciatyvų Seime jį koreguoti. Jau nekalbant apie tai, kad dėl jo susitarti bus itin sudėtinga. Taip pat labai svarbu, kad minimos korekcijos, jei jos bus padarytos, netaptų papildoma našta valstybės sektoriui.
Parama MDPS
Primename, kad jau galite deklaruoti pajamas ir kartu skirti dalį savo gyventojų pajamų mokesčio pasirinktiems paramos gavėjams – tarp jų ir profesinėms sąjungoms.
Tikimės, kad savo darbais pelnėme Jūsų pasitikėjimą ir 0,6 proc. savo GPM skirsite Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai! Nepamirškite, kuo stipresnė mūsų bendruomenė, tuo daugiau naudos mums !
Paramos skyrimas jums nieko papildomai nekainuoja, tereikia skirti keletą minučių ir atlikti kelis veiksmus:
1. Prisijunkite prie Elektroninio deklaravimo sistemos (nuoroda: https://deklaravimas.vmi.lt/ );
2. Kairėje pusėje pasirinkite „Pildyti formą“;
3. Iš dažniausiai pildomų formų pasirinkite formą pavadinimu „Prašymas skirti paramą “ (kodas FR0512);
4. Skirdami paramą nurodykite šiuos duomenis – Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, kodas - 193400979;
Skirdami paramą Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, jūs neprarandate galimybės jos skirti ir mokykloms, darželiams, nevyriausybinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms ar kitiems paramos gavėjams. Jiems galite skirti 1,2 proc. nuo GPM.
Jums tai nieko nekainuos ir taps svarbia paspirtimi MDPS atstovaujant darbuotojus. Jei iki gegužės 1 d. nepaskirsite GPM dalies organizacijoms, ji tiesiog liks valstybės biudžete.
Norėdami paremti profesinę sąjungą, tai galite padaryti per čia https://www.vmi.lt/evmi/deklaruoti-pajamas ...
Taip pat kviečiame paraginti savo šeimos narius ir kitus bendraminčius – kiekvieno indėlis svarbus!
Biudžetinėse įstaigose dėl darbo apmokėjimo tvarkos turi būti tariamasi su darbuotojų atstovais
Nuo 2024 metų pradžios keičiasi biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas,- informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Dėl konkrečios darbo apmokėjimo tvarkos kiekvienoje įstaigoje turi būti tariamasi su darbuotojų atstovais.
2024 metų Pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami atsižvelgiant į Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (BD) nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytą pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 euro.
Įstaigų vadovams paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas – „grindys“ ir „lubos“ –, kitiems darbuotojams – tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio – 3,98. Pastarajai nuostatai taikoma išimtis, kai pareigybė yra trūkstamų profesijų sąraše ar kultūros ir meno darbuotojai yra įgiję nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą arba kai darbuotojas turi kvalifikacinę kategoriją.
Konkretūs koeficientai arba koeficientų intervalai diferencijuoti pagal kriterijus, tokius kaip profesinio darbo patirtis, darbo sudėtingumo ar atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių turėjimas, turi būti numatyti įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, kuri nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba pasikonsultavus su darbuotojų atstovais.
Biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos rėžiai iki reformos svyravo nuo 1693 eurų iki 3069 eurų, po reformos rėžiai bus nuo 2303 eurų iki 7106 eurų. Konkretų pareiginės algos dydį nustatys savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija pagal pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijus (biudžetinės įstaigos veiklos pobūdį, jos dydį, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribas ar kitus kriterijus).
Taip pat darbuotojams didėja minimalieji pareiginės algos koeficientai, siekiant, kad nuo 2024 m. sausio 1 d., MMA nustačius 924 eurus ir BD – 1785,40 euro, jų dydžiai eurais nebūtų mažesni už nustatytą MMA. Biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji koeficientai vidutiniškai didės 7 proc.
R. Liepa: „Lietuva neturi tapti migrantų tranzito šalimi“
Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga sveikina Seime įstatymu įteisintą neteisėtų migrantų apgręžimo politiką – ji galioja nuo gegužės 3 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) nuo šiol galės ekstremaliosios situacijos bei nepaprastosios padėties metu apgręžti neteisėtai sieną kertančius užsieniečius.
Tokie asmenys toliau galės teikti prieglobsčio prašymus nepaisant to, ar į šalį pateko teisėtai, ar ne. Tačiau nelegaliai sieną kirtusį prieglobsčio prašytoją pareigūnai galės sulaikyti.
Profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa įstatymą vertina pozityviai:
- Lietuva laikosi teisingos pozicijos – neturime tapti tranzito šalimi. Pasienio pareigūnai turi galėti tinkamai užtikrinti Valstybės saugumą, saugant Valstybės ir Europos išorinę sieną. Ypač vertinant susiklosčiusią geopolitinę situaciją su grėsmėmis iš Rusijos ir Baltarusijos pusių.
- Pasienio pareigūnai neturi atlikti pavežėjų ar apgyvendintojų funkcijos.
- Juo labiau, kad įstatymas vis tiek greičiausiai buvo parengtas konsultuojantis su Baltijos šalimis ir Lenkija, kurioms šiuo metu taip pat tenka atlaikyti spaudimą iš Baltarusijos pusės, iš kurios grupės migrantų tiesiog jėga stumiamos per valstybių sienas.
Vis tik, profesinė sąjunga įžvelgia rizikų, susijusių su šiuo įstatymu:
- Vadovaujantis šiuo įstatymu atsakomybė dėl migrantų įleidimo visa apimtimi perkeliama pasieniečiams. Tai reiškia, kad pasieniečiai privalės kiekvieno užsieniečio atžvilgiu atlikti individualų poreikio vertinimą bei nustatyti ar užsienietis gali būti priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupėms, nukentėjusiems nuo ekstremalios situacijos, ginkluoto konflikto ar asmenims, kuriems kilmės šalyje gali grėsti persekiojimas dėl religijos, rasės, politinių įsitikinimų ir pan.
- Kyla reali grėsmė, jog pasieniečiai taps dar didesniu Nevyriausybinių organizacijų ar kitų institucijų taikiniu dėl kiekvieno užsieniečio (ne)įleidimo ar „neteisingo“ įstatymo taikymo. Visas šias atakas ir spaudimą iš įvairių asmenų bei organizacijų pasieniečiai jaučia visos migracinės krizės metu.
Skaityti daugiau: R. Liepa: „Lietuva neturi tapti migrantų tranzito šalimi“
Pareigūnų pensijų reforma – žingsnis į priekį
Susipažinusi su SADM siūlymais dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reguliavimo pakeitimo, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija dalį suplanuotų pokyčių vertina atsargiai ir siūlo koreguoti kai kurias nuostatas, nes tai gali programuoti naujas problemas.
„Minimalaus stažo, reikalingo vadinamoms statutinėms pensijoms, ilginimas tris kartus, periodo, už kurį būtų skaičiuojamos pensijos bei teisė pensiją gauti tik sulaukus amžiaus, kuomet įstatymai reikalauja baigti tarnybą, yra esminiai punktai, kuriuos siūlome koreguoti. Taip būtų sukurta daugiau teisingumo žmonėms, garbingai tarnavusiems valstybei“,- sako LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
LTPF siūlo koreguoti kai kuriuos SADM pasiūlymus:
Planuojama, kad minimalus tarnybos stažas teisei į pensiją įgyti būtų 15 metų. Išskyrus atvejus, kai asmenys atleidžiami dėl sveikatos, kaip netinkami tarnybai ir kai sveikatos praradimo priežastys susijusios su tarnyba. Iš tiesų, būtų sudėtinga nustatyti, ar insultas, infarktas, onkologinės ligos tiesiogiai susijusios su tarnyba, ar ne. Šis pasiūlymas netinkamas, nes tai blogina pareigūnų padėtį.
Planuojama pensijos dydį apskaičiuoti iš paskutinių 15 tarnybos metų. Pareigūnų darbo užmokestis po truputį didėjo tik nuo 2016 metų. Imant 15 metų „atgal“ –vienareikšmis pareigūnų situacijos bloginimas. LTPF siūlymas – sutrumpinti šį laikotarpį ir nustatyti tokį terminą, kuris užtikrintų optimaliai maksimalų pensijos dydį.
Norima, kad pensijos dydis būtų 2,5 proc. darbo užmokesčio už vienus tarnybos metus ir ne daugiau kaip 70 proc. paskutinio darbo užmokesčio į rankas. Į darbo užmokestį įskaitomi visi priedai ir priemokos, t.y. apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą. Pagal tokį paskaičiavimą, pareigūnas, turintis 30 metų darbo stažą turėtų gauti 75 proc. darbo užmokesčio dydžio pensiją. Tačiau skaičiuojant pensiją nuo paskutinių 15 metų darbo užmokesčio vidurkio, darbo užmokesčio vidurkis mažėja ir jis gali būti gerokai mažesnis, negu 70 proc. paskutinio darbuotojo darbo užmokesčio. LTPF nuomone, tai dar vienas argumentas, dėl ko reikia trumpesnio laikotarpio, iš kurio būtų skaičiuojama pareigūno pensija.
Skaityti daugiau: Pareigūnų pensijų reforma – žingsnis į priekį
Darbuotojo teisė, atsijungti pasibaigus darbo laikui – papildoma apsauga
Seime grįžta iniciatyvos peržiūrėti Darbo kodekso nuostatas ir įtvirtinti nuotoliniu būdu dirbančio darbuotojo teisę atsijungti nuo darbo tikslais naudojamų skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamam ne darbo laiku.
Nors skaitmenizacijos plėtra darbo santykiuose ir išpopuliarėjęs nuotolinis darbas suteikė ekonominės ir socialinės naudos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, tačiau kartu paskatino su užimtumu susijusias problemas – suintensyvėjo ir pailgėjo darbo valandos, ėmė nykti profesinio ir asmeninio gyvenimo ribos, kilo klausimų dėl teisingo atlyginimo už darbą, pablogėjo dalies darbuotojų fizinė ir psichinė sveikata, dalyje darboviečių įsitvirtino kultūra ir lūkestis, kad darbuotojai turi būti nuolat prisijungę ar pasiekiami darbdavio ar kitų darbuotojų. „Eurofund“ atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad reguliariai iš namų dirbantys darbuotojai daugiau nei dvigubai dažniau linkę dirbti viršydami nustatytą darbo laiko normą, lyginant su darbovietėje dirbančiais darbuotojais, reguliariai nuotoliu dirbantys darbuotojai teigė dažniau patiriantys su darbu susijusį stresą, miego sutrikimus, galvos skausmus, nerimą ir kt.
Europos Parlamentas, reaguodamas į darbo rinkos pokyčius, dar 2021 m. pradžioje priėmė rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl naujos direktyvos, numatančios darbuotojų teisę atsijungti, priėmimo (toliau – rezoliucija). Europos Parlamentas, be kita ko, Komisijai pateikė naujos direktyvos projektą, kurios tikslas – pagerinti visų darbuotojų darbo sąlygas nustatant būtiniausius teisės atsijungti reikalavimus.
Europos Parlamentas teisę atsijungti rezoliucijoje apibrėžia kaip teisę nesiimti su darbu susijusios veiklos ir nepalaikyti su darbu susijusių ryšių skaitmeninėmis priemonėmis ne darbo laiku. Teisė atsijungti turėtų būti taikoma visiems darbuotojams ir visiems sektoriams – tiek viešajam, tiek ir privačiajam. Direktyvoje, kurią siūlė priimti Europos Parlamentas, numatyta, kad darbuotojai turi turėti teisę išjungti su darbu susijusias priemones ir ne darbo laiku nereaguoti į prašymus be neigiamų pasekmių rizikos (siūlomas draudimas diskriminuoti ar taikyti ne tokias palankias sąlygas, atleisti ir imtis kitų nepalankių priemonių darbuotojų, besinaudojančių ar ketinančių pasinaudoti šia teise, atžvilgiu). Darbdaviai atitinkamai neturėtų reikalauti, kad darbuotojai dirbtų ne darbo laiku, būtų pasirengę atlikti darbą arba pasiekiami ne darbo laiku, o bendradarbiai turėtų vengti susisiekti su kolegomis ne darbo valandomis darbo tikslais.
Skaityti daugiau: Darbuotojo teisė, atsijungti pasibaigus darbo laikui – papildoma apsauga
Paskolos
Teledema
Petankės sportas
LT pareigūnų federacija
Trumpai
- 1
- 2
- 3
Prev NextMDPS konferencija 03-16
Šachmatų turnyras
ŠKS garantijos tėvams
2022 m. sausio 28 d. Nr. PV3-555 ... Daugiau
Apie 12-os valandų pamaininį darbą
Padvigubėjusio kelionės laiko MD neatlygins
Rekomenduojami vertinimo koeficientai
Kolektyvinės sutarties 54 ir 55 punktai …
Geriausia, kas galėjo nutikti?...
Muitinių direktoriai prieš DU kėlimą pareigūnams …
Dėl Raigardo posto pertvarkos
Apie kreivąją energetiką
Geriausias taupymo planas