2018-11-28 pareigūnė Virginija Julija Rubikaitė kreipėsi į Vilniaus teritorinės muitinės (VTM) važiavimo išlaidų komisijos pirmininką Arvydą Lukšą dėl ginčijamo 1 vykimo į Savanorių krovinių postą. Suma maža– 2,9 euro, tačiau esmė ne sumoje, o teisėtame problemos sprendimo būde.

Kai 2018 m. lapkričio 30 d. V.J. Rubikaitė atvyko į VTM, ją A. Lukša pasikvietė į savo kabinėtą ir perdavė voką, galimai su trūkstama suma, neva nuo VTM direktorės Dovilės Kraulaidienės. V.J. Rubikaitė nepaėmė voko, bet jį nufotografavo ir kreipėsi į IT tarnybos vadovą Arūną Pupeikį dėl pasiūlyto voko su pinigais. A. Pupeikiui vokas su pinigais nesukėlė jokio susidomėjimo, juk tai vadovas pinigus siūlė, o ne eilinis pareigūnas.

Ar nenoras spręsti klausimą teisėtu būdu, o kompensuojant patirtus nuostolius iš asmeninių lėšų, negali būti traktuojamas kaip užmokestis už atsisakymą gauti teisėtą sprendimą? Matomai, Lietuvos muitinės atsakingų pareigūnų suvokimu – ne. 2018-12-03 V.J. Rubikaitė kreipėsi į MD Tarnybinės etikos komisiją. Tai, kad V.J. Rubikaitė pasijuto pažeminta, gavusi ne teisėtą Komisijos sprendimą, o pinigus vokelyje, tai tik jos problema. Tiek D. Kraulaidienės teigimu, tiek A. Lukšos teigimu, nė vienas jų nenorėjo pažeminti V.J. Rubikaitės, jie tiesiog siekė „greičiau išspręsti šį klausimą ir neatitraukti Važiavimo išlaidų kompensavimo komisijos narių nuo jų tiesioginio darbo“.

Komisijos posėdis vyko 2018-11-28 antroje dienos pusėje, o kaip tvirtina V.J. Rubikaitė, raštą A. Lukšai ji išsiuntė el. paštu tos pačios dienos ryte. Kadangi A.Lukša tvirtino, kad jo paštas neveikia, tai el. laiškas buvo pakartotas ir į asmeninį A. Lukšos el. paštą. Aišku, asmeninio pašto niekas darbo metu neprivalo skaityti, bet, matomai, V.J. Rubikaitei pasivaideno, kad kalbėjosi su A. Lukša lapkričio 28 d. jau po Komisijos posėdžio ir jis jai pasakė, kad raštą pridėjo prie kito V.J. Rubikaitės paaiškinimo dėl E. Šilanskienės prašymo.

Kažkaip labai painu... A. Lukša vieniems sako vienaip, kitiems kitaip, bet gal tai nėra melas? Bet, pratęsus mintį, jau lapkričio 28 d. realiai suplanuotame Komisijos posėdyje galėjo būti viskas apsvarstyta ir nebūtų reikėję sušaukti posėdžio kitą kartą, nebūtų reikėję trukdyti direktorės tokiais menkaverčiais klausimais ir nebūtų reikėję direktorei atverti savo asmeninės piniginės, kad ji dėl visuomeninio intereso, kompensuotų V.J. Rubikaitės patirtus nuostolius. Įdomu, kokius dar pareigūnų patiriamus nuostolius gerbiama direktorė geranoriškai galėtų kompensuotų savo lėšomis?

MD Tarnybinės etikos komisija pripažino, kad „D. Kraulaidienės sprendimas pasiūlyti Važiavimo išlaidų komisijos A. Lukšai kompensuoti V.J. Rubikaitės ginčijamas patirtas mažareikšmes išlaidas ne iš valstybės biudžeto, o iš asmeninių direktorės lėšų neatitinka teisės aktais nustatytos tvarkos...“. „D. Kraulaidienė ir A. Lukša pripažino, kad pasielgė ne pagal nustatytą tvarką.“

Pamąstykime, ar muitinės posto pareigūnas, turėdamas priimti teisėtą sprendimą ūkio subjekto atžvilgiu, o dėl mažareikšmingumo sumokėtų jam iš savo asmeninių lėšų, ar jis irgi „atsipirktų“ „nešiurkščiu etikos pažeidimu“?

Aktuali citata:
Sausio 13-osios minėjime partizanas Juozas Kadžionis-Bėda kalbėjo: „Jau 25 metai, kai nebėra okupacinės kariuomenės, tačiau tebėra labai gilus okupacinis įšalas ir okupacinė dvasia – teismai, prokuratūra tiesiog tyčiojasi iš partizanų“

...ne tik iš partizanų, valdžiažmogiai ir valdžiažmogeliukai tyčiojasi iš visų, vos tik įsispraudžia pagrindine kūno dalimi į šiltą kėdę, tučtuojau tampa tuo „okupaciniu puvėsiu“. Kiti žmonės šiltos kėdės turėtojams tampa plebėjais neturinčiais teisės reikalauti teisėtumo. Tokį plebėją šiltakėdininkų manymu galima sunaikinti ne tik batu, buože, kastuvėliu, tanku, bet ir oficialiu valdžios žodžiu. Galima paniekinti, persekioti, tyčiotis iš jo. Kartais net galima kišti neaiškios kilmės pinigus tam, kad „negaišinti Važiavimo komisijos narių darbo laiko...“