See other templatesSee other templates

Darbo įstatymai

Specialistų komentarai darbo įstatymų taikymo klausimais.
ImageKartais tenka dirbti viršvalandžius. Kokia leistina viršvalandinių darbų trukmė ir kokiems asmenims draudžiama skirti dirbti viršvalandinius darbus?

Darbo kodekso 150 str. 2 dalyje nustatyta, kad viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami. Viršvalandinių darbų sąrašas pateiktas DK 151 straipsnyje. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad viršvalandiniai darbai gali būti skiriami, kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.

DK nustato darbuotojų kategorijas ir darbo sąlygas, kai negalima skirti viršvalandinių darbų, ir kategorijas darbuotojų, kuriems galima skirti viršvalandžius tik jų sutikimu. Draudžiama skirti viršvalandinius darbus:

1) jaunesniems kaip 18 metų asmenims;

2) asmenims, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose nenutraukdami darbo – mokymosi dienomis;

3) kai darbo aplinkos veiksniai viršija leistinus dydžius.

Įstatymai ir kolektyvinės sutartys gali nustatyti ir kitus atvejus, kai viršvalandžiai draudžiami. Nesant darbuotojo sutikimo, taip pat draudžiama skirti dirbti viršvalandinius darbus:

1) nėščioms moterims;

2) neseniai pagimdžiusioms moterims;

3) krūtine maitinančioms moterims;

4) darbuotojams, auginantiems vaiką iki trejų metų;

5) darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų;

6) neįgaliesiems (neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, jeigu to jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės ir darbo apsaugos ministerijos išvada).

DK 152 str. nustatyta, kad darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimt valandų per metus. Tačiau kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė, bet ne daugiau kaip šimto aštuoniasdešimties valandų per metus.

Pažymėtina, kad darbdavys darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose privalo žymėti tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą ( DK 152 str. 2 d.).
ImageAr Lietuvos Respublikos darbo kodekse yra numatyti pagrindai, kuriais vadovaujantis darbuotojas gali neatvykti į darbą administracijai leidus? Kokie tokio neatvykimo maksimalūs terminai?

Nei DK, nei kiti norminiai teisės aktai tokių pagrindų nenumato bei nereglamentuoja minėto neatvykimo į darbą trukmės. Vadovaujantis DK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktu, neatvykimas į darbą administracijos leidimu nėra įskaitomas į darbo laiką. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje neatvykimas į darbą administracijos leidimu žymimas sutartiniu žymėjimu „ND“. Kadangi galiojantys norminiai teisės aktai tokio neatvykimo trukmės nereglamentuoja, ji yra nustatoma šalių susitarimu. Neatvykimo į darbą administracijos leidimu laikotarpį tikslinga įforminti įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo įsakymu ar kitu lokaliu teisės aktu. Vadovaujantis DK 4 straipsnio 4 dalimi, tais atvejais, kai DK ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
ImageParašiau prašymą suteikti penkių dienų kasmetines atostogas, t.y. nuo pirmadienio iki penktadienio, tačiau darbdavys reikalauja, kad prašyme dėl kasmetinių atostogų nurodyčiau septynių dienų laikotarpį, t.y. nuo pirmadienio iki sekmadienio. Ar teisėtas toks darbdavio reikalavimas?

DK 165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Vadovaujantis DK 172 straipsniu, darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų. Kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu (DK 169 str. 1 d.).

Todėl darbdavys privalo suteikti tokios trukmės kasmetines atostogas, dėl kokios sulygta ir kokios prašo darbuotojas. Darbdavys neturi teisės vienašališkai suteikti kitokios trukmės nei sulygta ar reikalauti, kad darbuotojas rašytų prašymą suteikti ne penkių (nuo pirmadienio iki penktadienio), o septynių (nuo pirmadienio iki sekmadienio) dienų kasmetines atostogas. Šiuo atveju darbo užmokestis už kasmetines atostogas taip pat mokamas už penkias kalendorines dienas.

P.S.
Vilniaus TM kolektyvinė sutartis šio klausimo sprendimą apibrėžia vienareikšmiškai: 69. Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš dalių negali būti trumpesnė nei 14 kalendorinių dienų, kitų kasmetinių atostogų dalių trukmę pasirenka darbuotojas.
ImageAr į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įeina darbuotojo vaiko priežiūros, kol jam sueis vieneri metai atostogų laikas?

DK 170 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitoma laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos, išskyrus laiką, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis treji metai.

DK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Remiantis DK 178 str. 1 p. ir 2 p., 179 str., 180 str., darytina išvada, kad vaiko priežiūros atostogos suteikiamos nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis treji metai. Todėl (pagal DK 170 str. 1 d. 3 p.) darbuotojo vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sueis treji metai laikas neįskaitomas į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos.

DK 170 str. 1 d. 4 punktas numato, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitoma laikas, kurį darbuotojas gavo ligos, motinystės arba tėvystės pašalpą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:

1) motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;

2) tėvystės – apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų metu, kol vaikui sueis vienas mėnuo;

3) motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis vieni metai, laiku.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sąvokos „motinystės“ ir „motinystės (tėvystės)“ pašalpos nėra tapačios. Jos žymi atskiras pašalpų rūšis. Todėl DK 170 str. 1 d. 4 punkte minimos ligos arba motinystės pašalpos yra atitinkamai Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta ligos pašalpa ir to paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta motinystės pašalpa (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu). Todėl vadovaujantis DK 170 str. 1 d. 4 p., į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomas:

1) laikas, kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas (gauna ligos pašalpą);

2) laikas, kai darbuotoja yra nėštumo ir gimdymo atostogose (gauna motinystės pašalpą);

3) laikas, kai darbuotojas yra tėvystės atostogose (gauna tėvystės pašalpą).

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad vaiko priežiūros atostogų laikas iki vaikui sueis treji metai nėra įskaitomas į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos (DK 170 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos taip pat neįeina vaiko priežiūros atostogų dalis iki vaikui sueis vieneri metai, kai darbuotojas šiuo laikotarpiu gauna motinystės (tėvystės) pašalpą.
ImageAr darbuotojui priklauso papildomas apmokėjimas už jo pageidavimu per mėnesį suteiktą papildomą poilsio dieną, jei už darbą poilsio dieną jam buvo mokamas viengubas vidutinis darbo dienos užmokestis?

DK 194 str. 1 dalis numato, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Tuo atveju, kai darbuotojas pageidauja, kad jam už darbą poilsio dieną per mėnesį būtų suteikta kita poilsio diena arba ta diena pridedama prie kasmetinių atostogų, tai ši poilsio diena turėtų būti apmokama (mokamas darbuotojo darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis).
Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
DMC Firewall is developed by Dean Marshall Consultancy Ltd