See other templatesSee other templates

Norėčiau pasidalinti savo pastebėjimais apie įvykusį konkursą į A9 kategorijos vyresniojo inspektoriaus pareigybes. Sveikinu "konkurso" laimėtojus, sveikinu ir visus dalyvavusius jame. Mane labiausiai nudžiugino, kad visi dalyviai puikiai išlaikė testą. Visi labai jaudinosi, tačiau pagrindinis daugumos tikslas buvo atlyginimo pasididinimas. Atlyginimą turi didinti vadovybė darbiniame procese per vertinimų sistemą, o ne organizuodama kažkokias atrakcijas. Tai buvo pasišaipymas ir iš pačių pareigūnų dalyvavusių konkurse, ir iš pareigūnų dirbančių Lietuvos muitinėje daugybę metų, bet labiausiai vadovybė pasityčiojo pati iš savęs.

Vadovybė turi puikų vertinimo mechanizmą, bet juo daugiausia naudojasi tik vertindama MD ir MKT pareigūnus. Pvz. vienas MD pareigūnas buvo vertintas 2016 m. rugsėjo mėn.– pakelta pareigybės kategorija+ suteikta aukštesnė kvalifikacinė kategorija, o šį pavasarį– vėl vertinimas ir vėl "komplektas"– aukštesnė pareigybės kategorija ir kvalifikacinė kategorija. Kodėl tai netaikoma postų pareigūnams? Yra dar viena puiki galimybė vertimo metu, jei tiesioginis vadovas įvertino tik gerai, kreiptis į komisiją ir įsivertinti save kitaip. Bet ši galimybė– Muitinės departamente piktybiškai blokuojama, kad, neva, neatsirastų daug norinčių atkreipti į save dėmesį ir būti įvertintiems vertinimo komisijos. Jei pareigos ar tu inspektorius, ar vyresnysis, ar vyriausiasis Lietuvos muitinėje reikštų tavo kompetenciją, gebėjimus ar aukštesnę padėtį įstaigos hierarchijoje, toks konkursas gal ir turėtų prasmę, tačiau to nėra. Kiek žvaigždučių beturėtum– dirbi tą patį darbą, gal išskyrus vos kelis padalinius ir tik tuomet, kai tuo metu užtenka pareigūnų atlikti darbams, tačiau tokių „švenčių“ jau nebebūna. Laimėjus "konkursą" atsiranda viena "butaforinė" žvaigždutė ant peties, padidėja atlyginimas, o darbas nepasikeičia niekuo.

Vadovybė didžiuojasi, kad nors taip pakelia pareigūnams kategorijas, bet tai tik eilinis šou. Vadovybė gali kelti pareigybės ir kvalifikacines kategorijas teisėtai, civilizuotai, bet tai nedaro. Daro tik tokiu iškreiptu būdu– per butaforinį konkursą.


Dalyvavo konkurse puikūs pareigūnai, džiugu, kad tai– žmonės dar nevisiškai nusivylę Lietuvos muitine. Nes gausybė muitininkų jau nebetiki jokiais konstruktyviais vadovybės žingsniais, nes tokių seniai nėra buvę. Šis negausus būrelis pareigūnų yra tie, kurie tiki, kad egzistuoja teisingumas, vadovybės gebėjimas priimti konstruktyvius sprendimus. Tai– optimistų būrelis, tačiau jis jau per pusę sumažėjo, nes "likę už borto" pareigūnai, tikrai prarado dalį optimizmo ir tikėjimo.

Paprasčiau būtų buvę, jei susirinktų pareigūnai ir iš kepurės išsitrauktų "laimingą" bilietą su pažymėta 9A kategorija. Nežinau, kaip galima nuspręsti, kokia pareigūno kvalifikacija, uždavus vos kelis klausimus. Įdomiausia, kai vienas komisijos narys, pats neturintis kompetencijos konkrečioje srityje, formuluoja klausimą apie mokesčius, kurio galimai ir atsakymo nežino (o gal tik tą vienintelį ir žino), bet juk ne jis atsakinėja... Ar labai sietini su darbu klausimai: apie tai ką pareigūnui draudžiama turėti su savimi darbo metu, apie vykimą į trečiąsias šalis. Taip, tai be abejonės, pareigūnas privalo žinoti, bet jei niekad nebuvo išvykęs į tokią šalį, ar privalo, tą informaciją laikyti savo atmintyje kaip pagrindinę? Na, jei iš jaudulio užmiršo? Žmogaus darbinė atmintis nėra begalinė, todėl joje turėtų būti saugoma tik informacija apie tai, kas jam aktualu ir būtina darbui čia ir dabar. Nemanau, kad kažkuriam pareigūnui staiga ateitų į galvą mintis atsinešti ginklą, vien todėl, kad jis per „konkursą“ nepaminėjo tarp draudžiamų daiktų ginklų. Ar ginklą galima nešiotis ir ne darbo metu? Jei turi ginklą, tai tikrai žinai, kaip ir kur juo naudotis. Kad neteršti savo atminties pertekline informacija aš kasdien nekartoju jos kaip poterių. Kai vykau į Kaliningradą, tiesiog parašiau laišką Imuniteto tarnybai ir paprašiau, kad man patikslintų viską, ką turiu jiems pranešti. Gavau labai išsamų atsakymą ir atlikau viską tiksliai ir teisingai. Dėl daiktų– aš į postą atsinešu tarnybinį pažymėjimą, kabineto raktus, dokumentus paimtus iš VTM, kartais prekes gautas iš VTM ir krepšelį su pietumis. Taip, aš posto viršininkė, turinti santykinai pastovią darbo vietą, todėl kosmetika, higienos priemonės, pasislėpti saldumynai, atsarginės pėdkelnės yra mano darbo stalčiuje, o postų pareigūnams „migruojantiems“ per darbo vietas, visa tai reikia turėti su savimi.

Komisija naudojo informaciją apie surašytus protokolus ir įformintus dokumentus, tačiau yra nelabai ką reiškianti, nes skiriasi pareigūnų darbo pobūdis ir specifika, be to daug informacijos apie realų darbą iš viso neapskaitom jokios suvestinėse. Nugalėjo gebėjimas save pateikti, oratoriniai gebėjimai ir pasitikėjimas savimi. Taip, tai labai puikios žmogaus savybės, bet jos nelemia puikių darbo rezultatų. Dažnai žmogus puikiai atliekantis savo darbą, visai negeba savęs pademonstruoti, bet tai nereiškia blogų darbo rezultatų. Be abejo, išprusimas ir geras išsilavinimas būtina kiekvienam pareigūnui, bet gebėjimas tai pademonstruoti komisijai, tikrai nereiškiam, kad tas žmogus puikiai dirba. Bet deja, taip nėra, žmogus "nelaimėjęs" konkurso dar labiau netenka pasitikėjimo savimi, o tai nėra gerai nei pačiam žmogui, nei jo atliekamam darbui.

Net laimėję, konkursą pareigūnai pripažino, kad apmaudu, kad "nepraėjo" tie, kurie jų manymu, labai gerai dirba. Taip, tai– "darbo pelytės", ant kurių ir stovi visas Lietuvos muitinės pamatas.

Iš dirbančių Lietuvos muitinėje daugybę metų pareigūnų dalyvavo vos keli. Vadovybė dažnai spekuliuoja nuostata, kad „seniai“ nerodo iniciatyvos, todėl niekas jų niekaip ir neskatina. „Konkursas“ parodė, kad ši nuostata neturi pagrindo, nes nė vienas patyręs pareigūnas „nelaimėjo“ konkurso. Vadovybė norėjo pademonstruoti „jaunimui“, kad jie progresyvūs, vertina iniciatyvą, deja taip nėra. Likę „už borto“ jauni, gabūs, darbštūs pareigūnai, antrą kartą nebetikės Jūsų eiliniu blefu, generalinis direktoriau. Na, bet Jums jūsų aplinka sako ką kitą, todėl jos sėkmingai ir klausykitės toliau ir vykdykite destruktyvų vadovavimą, kol Lietuvos muitinė sugrius. Ta griūtis nebus labai skausminga, nes Lietuvos muitinėje jau nebeliko ką griauti, todėl nebus nei didelio garso, nei smūgio, nei dulkių debesies. Bus mažytis „piššš...“ ir parodys, kad esame visiškoje dykvietėje.

Labai norisi tikėti, kad į FM vadovauja konstruktyvesni vadovai ir Lietuvos muitinė anksčiau ar vėliau apsivalys nuo viso ją aplipusio balasto.

Virginija Julija Rubikaitė

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
Our website is protected by DMC Firewall!