Lietuvos policija sėdi ant parako statinės. Jei ne įstatymas, draudžiantis streikuoti, vieną dieną pareigūnai pasipiltų į gatvę. Dėl elgetiškų algų, nevykdomų pažadų, didėjančio krūvio iš policijos laivo sprunka geriausi.

Žinia apie Sauliaus Skvernelio traukimąsi iš vidaus reikalų ministro pareigų dar labiau sustiprino nerimą – ar pajėgs dabar vykdoma naujoji policijos reforma užgesinti bręstantį maištą policininkų gretose?

„Kiekvienos įstaigos brangiausias turtas yra žmogus. Norėtųsi, kad policijos pareigūnų darbo sąlygos, užmokestis ir aprūpinimas būtų verti elementarių orių reikalavimų“, – tokias darbo gaires numatė tuometį generalinį policijos komisarą S.Skvernelį 2014 metų lapkritį pakeitęs Linas Pernavas.

„Gerais norais ir pragaras grįstas“, – šiandien sako pareigūnai, nesulaukdami šių komisaro žodžių išsipildymo. Ką pakeis nuo 2015 metų sausio 1 dienos vykdoma vėl nauja sistemos reforma, apie kurią visuomenė beveik nežino?

Policininkai jaučiasi neįvertinti

– Kaip susiklostė tokia padėtis, kad policijos pareigūnai, kurie yra visuomenės saugumo garantas, gauna ubagiškas algas, turi didžiulius darbo krūvius ir nepajėgia kokybiškai dirbti, bet streikuoti negali? – „Lietuvos rytas“ paklausė Loretos Soščekienės, Lietuvos teisėsaugos federacijos pirmininkės.

– Taip, streikuoti pareigūnams uždrausta visoje ES, jie tampa savotiškais sistemos įkaitais. Algos buvo sumažintos dar 2008 metais ir iki šiol neatkurtos. Pareigūnai gali protestuoti mitingais, piketais. Bet pareigos neleidžia palikti postų.


- Kodėl policininkų algos, palyginus su teisėjų, taip skiriasi? Negi policijos darbas tiek daug kartų nereikšmingesnis?

– Dėl teisėjų darbo specifikos niekas neprieštarauja. Konstitucinis teismas tuoj primena teisėjų nepriklausomumo principą.

Policija, ugniagesiai, pasieniečiai yra visos sistemos nevertinami padaliniai. Daug kalbama apie visuomenės saugumą, bet kas pas mus viduje dedasi – niekam nerūpi. Seimo nariai gyvena lyg šiltnamyje ir nemato? Kai apvogiamas jų būstas, policija skubiai reaguoja. O reiktų skirti dėmesio kaip ir visiems.

- Kaip vertinate dabar vykdomą policijos reformą?

– Man kelia nerimo viešosios ir kriminalinės policijos sujungimas. Kodėl jungiamos?

Aiškaus atsakymo nėra. Ką reiškia optimizavimas? Kad apylinkės inspektorius, kuris visą gyvenimą tyrė administracinius teisės pažeidimus, dabar tirs baudžiamąsias bylas? Sugebės?

Kaip tas procesas vyks, niekas dar nežino. Kol neišsiaiškinome, ar tikslinga skubėti?

- Ar pareigūnai, kurių liks mažiau, bus pajėgūs atlikti darbą? Gal yra atlikta būsimo darbo krūvio analizė?

– Čia ir bėda, kad ne. Planuojama, kad 2019 metais liktų 45 proc. pareigūnų mažiau. Iš dabar dirbančių 9100 žmonių – apie 5000. Kaip jie dirbs? Neaišku. Pareigūnas nepajėgs dirbti už 3-4 policininkus, nepakels to krūvio.

- Bet tik tokiu atveju uždirbs daugiau?

– Generalinis policijos komisaras sako: „Tai jūs, profesinė sąjunga, esate prieš darbo užmokesčio kėlimą?“

Mes ne prieš. Mes prieš, kokiais būdais jis keliamas. Ir kokia bus darbo kokybė.

Kaip, pavyzdžiui, patruliui sudaryti darbo krūvį, kad jis užsidirbtų tuos 600 eurų? Juk žmogus privalo ir pailsėti.

Pertvarkos reikalingumas pareigūnams neišaiškinamas. „Ar jūs norite daugiau uždirbti?“ – tik toks paaiškinimas. Kokiais būdais? Tik krūvių didinimu ir tuščių etatų laikymu.

Paklauskite pareigūnų – ar jie nori gauti 1000 eurų, bet dirbti už penkis?

Todėl mes ir reikalaujame – išsiaiškinkite darbo krūvius. Gali nutikti, kad pareigūnas pasakys – aš turiu vaikų ir nesutinku dirbti už tris. Kaip jam pakelti atlyginimą?

Vadovai taps buhalteriais, ne strategais – skaičiuos, kaip tą algą pritempti iki 600 eurų.

Kitas dalykas – patirtis. Mano kolega, dirbantis 20 metų AVPK, dabar gauna 715 eurų. Atėjęs jaunas darbuotojas po reformos privalo gauti 700. Ta lygiava visiškai nuvertinami ilgai dirbantys pareigūnai, jų patirtis neįdomi.

Susidaro įspūdis, kad siekiama apsistatyti jaunais, paklusniais žmonėmis.

- Ar realu, kad projektas „Policija 2020“ bus sėkmingai įgyvendintas?

– Aš jau 7-erius metus vadovauju federacijai, bet tokio chaoso, betvarkės, kas vyksta policijoje, nepamenu.

Policijoje reformos amžinos, vyksta su kiekvieno naujo generalinio komisaro atėjimu.

Norėtųsi, kad vieną kartą jos pasibaigtų, kad pareigūnai pasijustų saugūs, o ne galvotų – kas bus rytoj?

– Menkai apginkluoti, skurdžiai apmokami, pikti, nusivylę, kaip iš skęstančio laivo sprunkantys į Specialiųjų tyrimų ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybas, visuomenės nelabai gerbiami. Kas? – „Lietuvos rytas“ paklausė komisaro Edvardo Šilerio (38 m.), atsakingo už reformą.

– Taip, tiesa, kad iš policijos išeina geriausi žmonės, jei jiems pasiūlo keliais šimtais eurų daugiau. Tai suprantama – žmonės turi šeimas, pasiėmę kreditų. Nuteka jų žinios, patirtis. Lietuvos policija nebenori būti donoru kitoms institucijoms.

Todėl ir vykdoma ši reforma. Viena – kad būtų sutaupoma lėšų pareigūnų algoms, antra – kad būtų išgrynintas policijos padalinių darbas ir jų veiklos funkcijos, optimizuota veikla. Čia galima daug sutaupyti.

- Turbūt nepaaiškinsite, kodėl valstybei trūksta lėšų finansuoti vieną svarbiausių saugios visuomenės ramsčių – policiją? Bet atskleiskite, kaip ji finansuojama?

– Nuo 2008-ųjų krizės visos policijos biudžetas sumažėjo 60 mln. eurų, dabar yra likęs 30 mln. eurų deficitas. Mūsų biudžetas – 207 mln. eurų, iš jų kriminalinės policijos biuro (KPB) – 11 mln. eurų.

- Iš sistemos nusileiskime prie žmonių. Kiek uždirba apsivėmusius girtuoklius, pripjautus sėbrus gatvėje surenkantis ir kitus „nesunkius“ darbus dirbantis patrulis, bylas tiriantis inspektorius?

– Pradedančių patrulių alga mažiausia – 375 eurai, pradedančių apylinkės inspektorių, tyrėjų, atėjusių po bakalauro studijų – 425 eurai.

- Policijos gairėse „Policija 2020“ numatyta programa „1000“. Ką ji reiškia – visiems po 1000 eurų?

– Nuo liepos 1 d. mažiausiai uždirbantys pirminės grandies policininkai gaus 600 eurų, o vidurinės grandies pareigūnai – 700 eurų, atskaičius mokesčius. Algos bus pakeltos 2500 pareigūnų. Iki 2020 metų mažiausia pareigūno alga būtų 1000 eurų, tyrėjo – 1300 eurų. Didės ir pensija.

– Kokia burtų lazdele mostelėjus algoms pinigų atsiras?

– Vyriausybė nuo vasario 1 d. pridėjo metams 5 mln. eurų Vidaus tarnybos statuto įgyvendinimui, likusią sumą sutaupė pati policija.

Įgyvendinant LR vidaus tarnybos statutą, dalis darbuotojų – personalo, finansų, logistikos t.y. administravimo srities – neteko pareigūno statuso, tapo valstybės tarnautojais, į pensiją galės išeiti ne po 20-ties darbo metų, o sulaukę 65-erių. Todėl daug jų iš darbo išėjo įsigaliojus naujam statutui 2015 metų sausį.

Dalį lėšų sutaupėme nepriimdami į policiją naujų darbuotojų. Etatų turime 12 000 policininkų, realiai dirba 9100 pareigūnų.

Pernai policija sumažėjo 500 žmonių. Dalis išėjo į pensiją, naujų priėmėm mažiau nei išėjo. Iš sutaupytų pinigų galėsim pakelti atlyginimus.

Atimta paskutinė privilegija

– Pareigūnų profesinės sąjungos kaltina reformos vykdytojus, kad iš „ubago atėmėte ir lazdą“, – išeiti į pensiją po 20 darbo metų. Teks dirbti 25-erius metus. Kokią pensiją užsidirba pareigūnai?

– 20 procentų buvusio popierinio atlyginimo. Prasidėtų nuo 300 iki 1000 eurų. Nemažai pareigūnų, sulaukę 20 metų stažo, išeina iš darbo dabar savo noru, nes yra pakankamai jauni ir randa kitų darbų už neblogą atlyginimą.

Policininką apginkluos ir aprengs

– Ar tai ir yra reformos esmė – pakelti atlyginimus atleistųjų ar išėjusių pareigūnų sąskaita? Bet nusikaltimų nemažėja, kaip įmanoma bus susitvarkyti su mažesnėmis pajėgomis, du, tris kartus didinti krūvius ir tikėtis kokybiško darbo?

– Tikrai darbo krūvis nepadidės 2-3 kartus. Daugelį darbų, kuriuos anksčiau darydavo pareigūnas, turės daryti kompiuterinės sistemos, kai kurių procedūrų bus atsisakyta, nes jos buvo tiesiog biurokratinės.

Taip, sistemos viduje yra pasipriešinimo. Bet reforma reiškia ir policijos struktūros, jos funkcijų optimizavimą, pareigūnų geresnį techninį aprūpinimą.

Pagaliau mes valstybėje turime susitarti, ko laukiame iš pareigūnų.

Biure – sudėtingiausios bylos

– Kaip keisis policijos „galvos“, – KP biuro darbas?

– KPB su nauja struktūra startuoja balandžio 11 dieną.

Jau 2013 metais KPB perėmė iš Policijos departamento kriminalinės policijos valdymo funkcijas. Biuras tirs tik sudėtingiausias bylas, kai kurių rezultatai gali pasimatyti tik po kelerių metų. Mes siekiame kokybės. Darbų specializacija gali būti tik KP biure.

Bus įkurtos penkios sunkių ir organizuotų nusikaltimų valdybos. Jos bus mobilios, koncentruotos į aktualiausius tyrimus. Jei vienu metu ypač aktuali bus terorizmo grėsmė, dirbs ne vienas mažas padalinys kaip yra dabar, o visa valdyba, 20-30 kompetetingų žmonių.

Nereikalingi, nes brangūs?

– Kur užsiauginsite specialistų? Teko girdėti, kad taupydami iš biuro atleidžiate patyrusius darbuotojus, nes jie brangiausi.

– Užsienio partneriai siūlo daugybę mokymų, tereikia susimokėti už kelionę.

Ši KP biuro pertvarka, priešingai, siekia išaugoti labiausiai patyrusius specialistus. Taip, KP biure dirba 550 žmonių, 80-70 pareigūnų sumažės.

Lėšų tuoj pritrūks?

– Kokios garantijos, kad policijos pertvarkai jūsų vidinių rezervų užteks ilgam – bent iki 2020-ųjų metų, kai esą pareigūnų atlyginimai bus normalūs?

– Šiais ir kitais metais policija pajėgi pati padidinti atlyginimus be didelių injekcijų. Bet kai reikės kelti algas nuo 700 iki 800 eurų, savo biudžeto neužteks, reikės Vyriausybės pagalbos.

- Tad gali būti, kad reforma tik mėginimas prigesinti pareigūnų nepasitenkinimą sistema. O baigsis taip, kaip ir iki šiol buvusios – neesminiais pokyčiais? 2020 metais gal ateis naujas generalinis komisaras, užklius už varčios, ir vėl iš pradžios? Juk reformų būta ne vienos.

– Mes siekiame, kad pareigūnas būtų patenkintas sistema. Reforma siekiama, kad kuo geresnis pareigūnas teiktų kaip galima geresnę paslaugą mūsų visuomenei.

Svarbu ir tai, kad policija, kurios reitingai nuolat didėja, įgytų visuomenės pasitikėjimą, būtų kuo glaudesnis bendradarbiavimas. O tai lemia ne vien pinigai.

Mažiau žmonių – daugiau pinigų

Daug metų policijoje dirbantis pareigūnas, kurį į pokalbį atlydėjo keli kolegos, teigia, kad reorganizacija vykdoma kaip verslo įmonėje, neatsižvelgiant, kad policija yra sudėtinga sistema.

Reforma pirmiausiai pradėta dėl to, kad katastrofiškai trūksta lėšų. PK biure pareigūnai mažinami ne siekiant darbo kokybės, bet kad nėra pinigų mokėti už darbą. Ir žmonės išeina.

„Trūksta pinigų? Optimizuojam! Biuro vadovybės klausėme, kaip tirsime nusikaltimus, kai nebus žmonių? Atsakyta: „Tirsim mažiau, atiduosim apskritims“. Bet apskričių KP dar negali tirti sudėtingų bylų, nes nėra nei materialinių, nei žmogiškų rezervų. Kas tirs?

Generalinio komisaro neoficialus įsakymas – nekomplektuoti 30 proc. etatų, jie turi būti laisvi. Taip sutaupoma lėšų. Bet darbo krūviai darosi nepakeliami. Alytaus KP bandė etatus užpildyti, gavo tiek kritikos, kad nesilaiko įsakymo.

Juokinga kai kalbama – atleisti iš biuro galės eiti dirbti į apskričių KP, ten yra vietų. Bet laisvų etatų juk užimti negalima! Tuščias etatas leidžia komisariatams sutaupyti lėšų „juodai“ dienai, nes neaišku, kada jie išvis negaus pinigų iš valstybės. Ne paslaptis, kad žmonėms siūloma savo noru išeiti, nes trūks plyš reikia tuščių etatų.

Per ataskaitinį susirinkimą buvo pagirtas Vilniaus miesto PK, nes sutaupė iš atlyginimo fondo. Bet tie pinigai buvo skirti kažkam įsigyti, o ne sumokėti žmonėms už viršvalandžius“, – nepasitenkinimą reiškė pareigūnai.

Kas patemps darbo krūvį?

„Ką duoda vadinamasis optimizavimas, o iš tikrųjų – darbuotojų mažinimas, mes jau dabar matome. Įgaliotinių – policininkų, kurie buvo arčiausiai žmonių, beveik nebėra. Anksčiau įgaliotiniai turėjo teritorijas, kuriose buvo 5000 žmonių.

Dabar apribota nėra, gali būti ir 10 000 žmonių. O tai specifinis darbas – bendrauti, žinoti, kas lygtinai paleistas, kur problemiškos šeimos, skriaudžiami vaikai.

Mano teritorijoje per pusantrų metų pasikeitė keturi įgaliotiniai, išėjo į ramesnes tarnybas.

Vilniaus šeštame PK buvo 5-6 zonos, jose dirbo 25 žmonės. Liko 7-8 pareigūnai. Jie turi tirti bylas, konvojuoti nusikaltėlius į teismą. Kaip suspėti? Nusikaltimų Vilniuje juk nesumažėjo, užaugo jauna, piktesnė nusikaltėlių karta.

Komisariatuose nebėra ir budėtojų dalių. Ateina žmogelis į policiją po darbo – uždaryta! Kas prižiūrės sulaikytuosius, kad ko nepasidarytų?“ – klausia policijos pareigūnas.

Jis ironiškai šypteli girdėdamas pažadus, kaip bus techniškai aprūpinti žemiausios grandies pareigūnai.

„Patruliu gali dirbti pasimokęs 1,5 metų policijos mokykloje. Kokius „pirminius ikiteisminius tyrimus“ jis gali atlikti? Tai žmogus, po vidurinės mokyklos gal niekur kitur neįstojęs.

Stojo, kur priėmė, nes reikalavimai sumažinti, stojant ir į policijos mokyklas, ir į M.Romerio universiteto viešosios tvarkos fakultetą. Anksčiau į Policijos akademiją konkursas buvo 8-9 žmonės į vietą. Dabar nebėra. Koks žmogus eis dirbti į policiją, kai mato valstybės požiūrį?

Pernai iš policininkų buvo atimta net dalis šovinių ir duota „Arui“, nes ir šiems neužtenka. Policijoje lieka dirbti tik darbo fanatikai“.

Kategorija yra – pinigų nėra

Nauja atlyginimų tvarka įsigalios šiais metais. Esą bus papildomai mokama už gautą kategoriją 100 eurų, alga keliama už gerą darbą.

„Ir dabar mes galėjome siekti aukštesnės kategorijos, buvo numatyti 10 proc. priedai. Išsilaikai, bet sako – pinigų mokėti nėra! Kur garantijos, kad dabar bus kitaip? Sakykim, pusę komisariato pareigūnų teks įvertinti gerai.

Bet vadovai tuo nesidžiaugs, o suks galvas – iš ko mokėti? Jie juk labiau suinteresuoti, kad pareigūnai išeitų iš darbo ir atlaisvintų etatą“, – kolegų nuotaikas išsakė žurnalistės pašnekovas.

Pagal lrytas.lt, Laima Lavaste („Lietuvos rytas“)